Biblijos požiūris
Kas slypi už raganavimo?
„RAGANA.“ Koks vaizdas iškyla prieš akis, išgirdus šį žodį? Senos, šlykščios burtininkės ar su Šėtonu susidėjusios pasileidusios moters? Priešingai šiam nusistovėjusiam požiūriui, daugelis šiuolaikinių vadinamųjų raganų niekuo nesiskiria nuo kitų žmonių. Kai kurios yra gerbiamos specialistės, pavyzdžiui, teisininkės, mokytojos, rašytojos bei seselės. Visame pasaulyje atgimsta religiniai judėjimai, labai panašūs į okultizmą, — tai gamtos religijos ir neopagonizmas.a „Šiais laikais raganavimas Rusijoje tapo kasdienybe“, — pasakė vienas šios šalies policininkas. Jungtinėse Valstijose gyvena maždaug 50000—300000 raganaujančių žmonių, arba vadinamųjų „vikanų“.b
Nūdien žodžio „ragana“ reikšmė plati ir prieštaringa. Šiais laikais vis populiarėjantis raganavimas, atrodo, pirmiausia susijęs su deivių garbinimu — gamtos religija, kur ypač tikima dvasios galiomis. Kai kurios raganos yra vienišės: savo apeigas atlieka vienos, stebėdamos laikų kaitą, mėnulio fazes bei kitus gamtos reiškinius. Kitos garbina bei keri raganų sąlėkyje (paprastai grupę sudaro 13 raganų).
Tiesa, Vakaruose šių dienų visuomenės požiūris į raganavimą labai skiriasi nuo viduramžių nuostatos, skatinusios deginti raganas. Tačiau kartais vis dar kyla beprasmis smurtas. Pavyzdžiui, 1998-ųjų spalio pradžioje Indonezijoje mačetėmis ginkluotos grupuotės nulinčiavo per 150 raganavimu įtariamų žmonių. Nuo 1990 iki 1998 metų Pietų Afrikos Respublikoje buvo įvykdyta daugiau nei 2000 išpuolių prieš raganas, o 577 iš jų nužudytos. Turint omenyje šiuos kraštutinumus, kai domėjimąsi raganavimu keičia neapykanta, kaip į tai turėtų žiūrėti krikščionys?
Nepatenkinti poreikiai
Kas šiais laikais skatina žmones užsiimti raganavimu? Vienas veiksnys, pasak jų pačių, — pagarba gamtai ir gyvybei. Kai kurie iškart puola aiškinti, kad jų garbinimo apeigose gyvuliai neaukojami. Anot kitų, jie domisi raganavimu, nes ieško žmonių, su kuriais sietų nuoširdumas, pasitikėjimas ir bendri dvasiniai interesai. „Visi man pažįstami šio judėjimo šalininkai yra draugiški ir nuoširdūs... Jie nuostabūs žmonės“, — sako šiuolaikinė ragana. Be to, daugelis neigia bet kokią sąsają su Šėtonu ir užtikrina, jog jų religijoje nėra jokios piktosios dievybės.
Dauguma tampa raganomis dažniausiai dėl dvasinės tuštumos ar nusivylę pagrindinėmis religijomis. Vikanų aukščiausioji kunigė Filis Kurot, kalbėdama apie savo raganų sąlėkį, sako: „Mes nebuvome patenkintos savo religijų mokymais bei apeigomis.“ Anot Kurot, šių dienų raganos bando atsakyti į klausimą: ‛Kaip vėl atskleisti šventus dalykus?’ Tačiau ar raganavimas gali nuvesti į tikrąjį dvasingumą?
Tikrojo dvasingumo šaltinis
Biblijoje aiškiai nurodoma, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas ir Visatos Suverenas (Psalmių 73:28, NW; 1 Petro 1:15, 16; Apreiškimas 4:11). Jehova kviečia žmones ieškoti jo ir „jį atrasti“ (Apaštalų darbai 17:27). Iš tiesų dvasingu tampama tik tiksliai pažįstant tikrąjį Dievą, Jehovą. Toks pažinimas įgyjamas studijuojant jo Žodį, šventąją Bibliją. „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — užtikrina Biblijos rašytojas Jokūbas (Jokūbo 4:8).
Tačiau Dievo Žodyje įspėjama apie piktavališką klaidingo dvasingumo šaltinį (1 Jono 4:1). Tai didžiausias Jehovos priešas Šėtonas Velnias ir jo demonai.c Pasak Biblijos, Šėtonas daugeliui „apakino protus“. Iš tiesų jis ‛suvedžioja visą pasaulį’, įskaitant tuos, kurie užsiima raganavimu, — ar jie tvirtintų garbiną Šėtoną, ar ne. Kodėl? (2 Korintiečiams 4:4; Apreiškimas 12:9)
Daugelis nūdienos raganavimo papročių ir ritualų labai panašūs į kraupias satanistų apeigas. Net dėl vadinamo nekalto smalsumo galima atsidurti okultizmo pinklėse. Iš tiesų daugelis taip pateko blogon Šėtono įtakon.
Negalima paneigti ir to, kad retkarčiais raganauti ima žmonės, trokštantys galios ar keršto. Šiuolaikinė ragana Dženifer pasakė: „Yra žmonių, kurie užsiima raganavimu norėdami pakenkti kitiems.“ Kad ir kaip būtų, tiek nepiktybiškoms, tiek piktosioms raganoms kyla pavojus būti visiškai užvaldytoms Šėtono bei jo demonų. Kai kurios gali neigti tokių piktų dvasinių būtybių egzistavimą, tačiau taip jos tampa dar labiau pažeidžiamos. (Palygink 1 Korintiečiams 10:20, 21.)
Biblijoje smerkiamas ateities būrimas, raganavimas, magija, kerėjimai bei bandymai susisiekti su mirusiais. Joje aiškiai sakoma: „Kas tik tokius dalykus daro, tas yra pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Be abejo, krikščionys pasiryžę „daryti gera visiems“ ir savo tarnyboje jie jau padėjo daugeliui išsilaisvinti iš visokių spiritizmo formų (Galatams 6:10; Apaštalų darbai 16:14-18). Iš tiesų tikrieji krikščionys vengia bet kokio klaidingo garbinimo bei įvairių raganavimo apraiškų (2 Korintiečiams 6:15-17).
[Išnašos]
a Terminas „gamtos religija“ nurodo įsitikinimą, jog žemė bei visos gyvos būtybės yra dieviškos kilmės ir turi tą pačią gyvybės jėgą; „neopagonizmas“ — tai ikikrikščioniškųjų dievų garbinimas.
b Vikanai — vikos sekėjai. Vika yra „pagoniška religija, atsiradusi ikikrikščioniškoje vakarų Europoje“, — teigiama The American Heritage College Dictionary.
c Atsibuskite! straipsniai iš serijos „Biblijos požiūris“ atsako į šiuos klausimus: „Ar Velnias tikrai yra?“ (1990 m. sausio 8 d., anglų k., 12—13 puslapiai) ir „Ar demonai tikrai egzistuoja?“ (1998 m. balandžio 8 d., 18—19 puslapiai).
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]
Picture Book of Devils, Demons and Witchcraft/Ernst and Johanna Lehner/Dover