Ką tu žinai apie raganavimą?

RAGANAVIMAS! Kokias mintis sukelia tau šis žodis?

Daugeliui žmonių tai — prietarai ir fantazija, paistalai. Jų nuomone, tai tėra vaizduotės vaisius — senos raganos, slepiančios veidus po gobtuvais, primetančios į verdančius puodus šikšnosparnių sparnų, paverčiančios žmones į varles, naktimis skraidančios padangėmis ant šluotų bei piktai kvatojančios.

Tačiau kai kam mintis apie raganavimą visai nekelia juoko. Tyrinėtojų teigimu, daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų tiki, jog raganos egzistuoja ir gali veikti kitų gyvenimą. Milijonams žmonių raganavimas yra baisi blogybė, kurios reikia labai saugotis. Štai knygoje apie Afrikos religijas sakoma: „Tikėjimas juodųjų magų, kerėtojų bei raganių veikla ir su tuo susijusia grėsme stipriai įsišaknijęs afrikiečių sąmonėje... Raganos ir burtininkai yra labiausiai nekenčiami žmonės jų visuomenėje. Iki pat šiol tam tikrose vietose juos kai kada mirtinai primuša.“

Vakarų šalyse, priešingai, raganavimas gaubiamas aureole. Knygose, televizijoje ir kino filmuose stengiamasi slopinti raganavimo baimę. Pramoginių laidų apžvalgininkas Deividas Deivisas pažymi: „Keista, bet raganos dabar daug jaunesnės ir žavesnės, pastebimai žavesnės. Holivudas stvėrėsi naujos mados... Filmai su žaviomis ir mielomis raganomis patraukia didesnę auditoriją, įskaitant moteris ir vaikus.“ Holivudas žino, kaip kiekvieną tendenciją paversti pelno šaltiniu.

Teigiama, jog raganavimas dabar yra vienas sparčiausiai plintančių sąjūdžių Jungtinėse Valstijose. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau žmonių, įkvėptų feministinio judėjimo bei nusivylusių pagrindinėmis religijomis, ieško dvasinio pasitenkinimo raganaudami. Raganavimo būdų yra tiek daug, kad net nebesutariama dėl žodžio „ragana“ reikšmės. Tačiau tariamosios raganos dažnai siejamos su vika — anot vieno žodyno, „pagoniška religija, atsiradusia ikikrikščioniškoje vakarų Europoje ir vėl atgimusia XX amžiuje“. Taigi daugelis save laiko pagonimis ar neopagonimis.

Visais amžiais raganos buvo nekenčiamos, persekiojamos, kankinamos ir net žudomos. Todėl nenuostabu, kad šiuolaikinės raganos trokšta pakeisti savo įvaizdį. Per vieną apklausą jos nurodė, ką labiausiai norėtų pasakyti žmonėms. Jų atsakymus apibendrino tyrinėtoja Margot Adler: „Mes nesame blogos. Mes negarbiname Velnio. Žmonėms nekenkiame ir jų nesuvedžiojame. Mes nepavojingos. Esame tokios pat kaip jūs. Turime šeimas, dirbame, viliamės, svajojame. Mes nesame sekta. Atėjome ne iš dausų. ... Nebijokite mūsų. ... Mes daug panašesnės į jus, negu manote.“

Vis daugiau žmonių sutinka su tuo. Tačiau ar tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo nerimauti dėl raganavimo? Apie tai kitame straipsnyje.