Stebime pasaulį

Į ligos istoriją įrašomi televizijos žiūrėjimo įpročiai?!

Grupė Ispanijos pediatrų pataria įrašyti į vaikų ligos istoriją televizijos žiūrėjimo įpročius. Pasak Ispanijos laikraščio Diario Médico, gydytojai nori žinoti, kiek laiko vaikas žiūri televiziją, taip pat kokias laidas ir kieno draugijoje. Kam to reikia? Po pediatrų atlikto tyrimo paaiškėjo, jog televizijos žiūrėjimas skatina sėslų gyvenimo būdą, agresyvumą, troškimą pirkti, dėl to pablogėja mokymasis ir atsiranda galimybė tapti telemanu. „Pediatrai pataria tėvams nelaikyti televizoriaus vaikų miegamajame ar kitoje vietoje, kur [jie] galėtų jį bet kada įsijungti, — sakoma pranešime. — Be to, reikėtų vengti žiūrėti televiziją valgant. Tėvai neturėtų leisti vaikams žiūrėti televizoriaus ilgiau nei dvi valandas, o dar geriau, jei ne daugiau kaip valandą.“

Kinijos gyventojų prieaugis

„Kinijos gyventojų skaičius pasiekė 1,26 milijardo. Dabar jie gyvena ilgiau, yra labiau išsilavinę ir urbanizuoti“, — sakoma tinklalapyje abcNEWS.com. Anot Džu Džisino, Kinijos statistikos departamento direktoriaus, nuo 1990 metų šalies gyventojų skaičius padidėjo 132,2 milijono. Manoma, kad gyventojų metinis prieaugis sumažėjo iki 1,07 procento dėl praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos „vieno vaiko“ politikos. Vis dėlto pareigūnams kelia nerimą tai, kad 1999 metais 117 gimusių berniukų teko 100 mergaičių. Taip tikriausiai atsitiko dėl to, kad motinos, nenorėdamos auginti mergaitės, pasidarydavo abortą. „Sociologai baiminasi, kad dėl tokio nevienodo gimstamumo nepakaks nuotakų, paplis prostitucija, moterų grobimas ir pardavinėjimas į žmonas“, — sakoma pranešime.

Požeminiai lobiai

Mokslininkų grupė, vadovaujama Brazilijos hidrogeologo Heraldo Kamposo, užbaigė septynerius metus trukusį projektą — sudarė didžiausių Pietų Amerikos gruntinio vandens telkinių žemėlapį. Gvaranio vandeningasis sluoksnis, glūdintis po Brazilija, Urugvajumi, Paragvajumi ir Argentina, iš viso užima apie 1,2 milijono kvadratinių kilometrų plotą, kuriame yra maždaug 40000 kubinių kilometrų vandens. Anot Pasaulinio aplinkos fondo pranešimo, „dabar turimų vandens atsargų Brazilijai užtektų 3500 metų“. Ateityje šiuos požeminius turtus bus galima naudoti žemės dykumėjimui stabdyti, o turint omenyje vandens temperatūrą — ir kaip alternatyvų energijos šaltinį. Sudarę vandeningųjų sluoksnių žemėlapį mokslininkai tikisi vietoves, iš kurių vandens telkiniai pasipildo, apsaugoti nuo teršimo pesticidais ir trąšomis.

Padaugėjo sergančiųjų odos vėžiu

Pasak Ispanijos naujienų tarnybos El Pais Digital, nepaprastai padaugėjo turinčiųjų melanomą, patį pavojingiausią piktybinį odos naviką. XX amžiaus viduryje melanoma atsirasdavo vienam iš 1500 žmonių. Tačiau 2000-aisiais šis skaičius šoktelėjo iki 1 iš 75, o pagrindinė to priežastis — užėjusi mada degintis saulėje. Per Europos onkologijos draugijos kongresą profesorius Džonas Kirkvudas pareiškė, kad 40 procentų žmonių melanoma atsiranda dėl paveldimumo, o likusiesiems 60 procentų — dėl piktnaudžiavimo saulės voniomis. Dažniausiai šie navikai atsiranda 23—50 metų moterims. Profesorius Kirkvudas paaiškino, kad saulės radiacija odos pigmentinių ląstelių mutacijas gali sukelti dar vaikystėje ar paauglystėje, o vėžys gali prasidėti tik po daugelio metų. „Oda prisimena ją veikusios saulės radiacijos kiekį“, — pažymėjo profesorius Kirkvudas.

Iš cukraus pagamina plastiką

Brazilijos Technologijų tyrimo instituto mokslininkai atrado naują bakteriją, kuri cukrų verčia į plastiką. Anksčiau atrastos bakterijos suvirškina tik į mažesnes molekules suskaidytą cukrų, tačiau pasak inžinieriaus Karloso Hoseu, „ši [neseniai atrasta] bakterija metabolizuoja nesuskaidytą cukrų“. Kai bakterijos pasisotina, jos ima iš cukraus gaminti mažytes mikroorganizmų skaidomo plastiko granules, kurias mokslininkai išskiria tirpikliu. Kaip rašoma laikraštyje O Estado de S. Paulo, mokslininkų teigimu, „iš trijų kilogramų cukraus galima pagaminti kilogramą plastiko“.

Riebalai bukina protą

„Riebus maistas gali sulėtinti jūsų protinę veiklą ir užkimšti vainikines arterijas“, — pranešama žurnale New Scientist. Norėdami geriau suvokti riebaus maisto poveikį smegenims, Kanados mokslininkai „keturių savaičių žiurkes tris mėnesius maitino riebiu gyvuliniu ir augaliniu maistu“. Kitos žiurkės buvo maitinamos liesai. Po to su abiem grupėmis buvo atliekamos mokymosi užduotys. Ir kokie gi rezultatai? Riebiai maitintos žiurkės „užduotis atliko kur kas prasčiau nei tos, kurios buvo maitinamos liesai“. Mokslininkas Gordonas Vinokuras sako: „Riebus maistas pablogino rezultatus visose mūsų tirtose srityse. Sunku patikėti, kad šie gyvūnai taip paliego.“ Anot pranešimo, mokslininkai mano, kad „riebalai kliudo smegenims pasisavinti gliukozę. Matyt, taip atsitinka dėl sutrikusios insulino veiklos, nes šis reguliuoja kraujyje esančio cukraus kiekį“.

Prekyba kankinimo priemonėmis

„Prekyba kankinimo priemonėmis klesti“, — pranešama Vokietijos laikraštyje Südwest Presse. Žmogaus teises ginančios Tarptautinės amnestijos organizacijos duomenimis, įtariama, kad tokiomis baisiomis priemonėmis prekiauja 150 pasaulio kompanijų, iš kurių 30 yra Vokietijoje, o 97 — Jungtinėse Valstijose. Jos prekiauja ne vien grandinėmis ir dantytais antnykščiais, bet ir aukštos įtampos elektros šoko prietaisais. Laikraštyje minima, kad viena kompanija Jungtinėse Valstijose pardavinėja per nuotolį valdomus diržus, kurie gali sukelti net 50000 voltų elektros šoką. Kadangi ši moderni įranga nepalieka ant kūno jokių žymių, kankintojams ji patinka labiausiai.

Nesušąlantys vorai

Kaip teigiama laikraštyje The Asian Age, Vokietijos tyrinėtojas Pėteris Jėgeris iš Mainco universiteto tyrinėdamas krabvorius „Himalajų sniegynuose ir ledynuose, esančiuose net 3800 metrų aukštyje, atrado 50 naujų rūšių. Nors krabvoriai užauga net iki keturių centimetrų, žmonėms jie nekelia jokio pavojaus“. Jie tūno uolų plyšiuose, po medžio žieve ir maitinasi vabzdžiais, kuriuos dėl jautrios klausos aptinka labai nesunkiai. Tačiau kaip šie vorai žiemą nesušąla? Pėterio Jėgerio teigimu, Himalajuose gyvenančios krabvorių rūšys, kitaip nei jų gentainiai, besiveisiantys šiltuose kraštuose, turi „biologinio antifrizo“. „Jų kūno skysčiuose yra didelė alkoholio koncentracija, todėl jie ir gali išgyventi minusinėje temperatūroje.“

Suuodžiamos ligos

Anot Vokietijos mokslinio žurnalo natur & kosmos, diagnozuoti Parkinsono ir Alcheimerio ligas pradinėje stadijoje padeda uoslės testas. Vos prasidėjus Parkinsono ligai daugumai ima silpti uoslė. Profesoriaus Gerto Kobalio pastangomis buvo sukurtas paprastas būdas nustatyti, ar paciento uoslė nėra nusilpusi. Naudojantis nauju uoslės testu Parkinsono ligą bus galima nustatyti mėnesiais ar net metais anksčiau nei iš kur kas akivaizdesnių, tačiau vėlesnėje stadijoje pasireiškiančių požymių, tokių kaip drebulys ir raumenų sustingimas. Dėl to bus galima imtis priemonių sulėtinti šios, kol kas nepagydomos, ligos progresavimą.

Maisto atliekos

„Per vestuvių iškilmes ir kitokius didžiulius pokylius išmetama nepaprastai daug maisto“, — pranešama Japonijos laikraštyje The Mainichi Daily News. Vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, gyventojai išmeta 7,7 procento savo maisto, krautuvininkai — 1,1 procento, o iš restoranų išmetama 5,1 procento neparuošto maisto. Tačiau „po prabangių pobūvių su savitarnos vaišėmis išmetama 15,7 procento maisto“ ir beveik 24 procentai maisto „paliekama ant stalų arba išmetama“ vestuvių puotose. „Beveik nieko neišmeta“ tik maisto perdirbėjai.