Mikroskopiniai tavo kūno „furgonėliai“
PRIEŠ penkias dienas tai buvo ląstelės su branduoliais. Bet greitai bręsdamos, dalindamosi ir mažėdamos savo branduolius jos išstūmė. Dabar tai — retikulocitai. Kas? Nesubrendę raudonieji kraujo kūneliai, ketinantys įsijungti į kraujotaką. Visiškai jie subręs po dviejų—keturių dienų.
Šios mažos ląstelės — tikri furgonėliai. Išvežioti „krovinį“ — deguonį jie gali todėl, kad turi baltymo hemoglobino. Apskaičiuota, kad per visą keturių mėnesių gyvenimą kiekvienas „furgonėlis“ tavo kūne suvažinės apie 250 kilometrų. Tu turi apie dešimt milijardų kapiliarų (mažų kraujagyslių), kuriuos sujungęs galėtum du kartus apjuosti žemės rutulį. Kad deguonis būtų išnešiotas po visą tavo kūną, reikia trilijonų eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių).
Šie mažyčiai „furgonėliai“ beveik visada juda, tačiau jų greitis kinta. Greičiausiai, tai yra 120 centimetrų per sekundę, kūnelis lekia didžiausiame kraujo „greitkelyje“ — aortoje. Kūneliui pasukus į „šalikelius“ ir pasiekus tolimus kapiliarus, jo greitis sumažėja iki vidutiniškai trijų dešimtųjų milimetro per sekundę.
Kur kraujo ląstelių gamykla?
Dauguma suaugusio žmogaus kraujo ląstelių gaminasi kaulų čiulpuose. Kasdien kiekvienam tavo kūno kilogramui kaulų čiulpai pagamina po 2,5 milijardo eritrocitų, milijardą granulocitų (baltųjų kraujo kūnelių) ir 2,5 milijardo trombocitų. Tiek pat per dieną jų ir prarandi. Paprastai suaugusio žmogaus kūne kiekvieną sekundę žūva ir pakeičiami naujais milijonai raudonųjų kraujo ląstelių.
Taigi norėdamas įsijungti į kraujotaką nesubrendėlis raudonasis kraujo kūnelis prisiartina prie kaulų čiulpuose išsiraizgiusių mažyčių kraujagyslių (sinusoidų) išorinės sienelės, prasmunka į vidų ir nuplaukia pasroviui. Dar maždaug tris dienas jis bręs ir gaminsis hemoglobiną, bet kai jau įžengs į „suaugusiųjų“ pasaulį, to nebedarys.
Didysis ir mažasis kraujotakos ratai
XVII amžiuje gydytojai nustatė, kad kraujas teka dviem ratais. Didžiajame kraujotakos rate tavo „furgonėliai“ iš širdies į visus kūno audinius nugabena deguonį ir susirinkę atliekas — anglies dioksidą (šis apsikeitimas medžiagomis vadinamas vidiniu kvėpavimu) grįžta į širdį. Vėliau mažuoju kraujotakos ratu „furgonėliai“ išsiunčiami į plaučius. Čia jie išsikrauna atliekas ir vėl pasikrauna tavo įkvėpto deguonies.
Kai kūnelių trūksta
Kartais raudonųjų kraujo kūnelių būna mažiau nei paprastai. Tokią ligą gydytojai vadina anemija. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai 1) sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba ar brendimas, 2) jų per daug žūva, 3) smarkiai kraujuojama. Taip pat anemiją sukelia lėtiniai uždegimai, augliai.
Bėdos prasideda ir tada, kai kraujyje būna per daug ar per mažai geležies. Kai geležies trūksta, raudonieji kraujo kūneliai negali normaliai subręsti, todėl būna mažesni ir blyškesni. Daugeliu atvejų tai pagydoma geriant geležies tabletes. Kartais geležies kraujyje būna per daug. Taip atsitinka, kai pažeisti kūneliai sutrūksta ir išskiria ją į organizmą. Tada užteršiami visi kūno organai. Ypač pavojinga, kai užnuodijama širdis. Beveik visi, kuriems taip atsitinka, miršta dėl lėtinio širdies nepakankamumo.
Norint nupasakoti visa, ką daro kraujo ląstelės, tektų prirašyti aibę knygų. Tačiau ir iš šio nedidelio straipsnio akivaizdu, kad sudėtingos jų funkcijos aukština Tą, kuris sukūrė gyvybę. Apie didį ir išmintingą Kūrėją vienas senovės garbintojas pasakė: „Per jį mes gavome gyvybę, ir judame, ir esame“ (Apaštalų darbų 17:28, NW).