Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g 06/1 p. 24
  • Nuostabūs raudonieji kraujo kūneliai

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Nuostabūs raudonieji kraujo kūneliai
  • Atsibuskite! 2006
  • Panašūs
  • Mikroskopiniai tavo kūno „furgonėliai“
    Atsibuskite! 2001
  • Tikroji kraujo vertė
    Atsibuskite! 2006
  • Nepaprastoji hemoglobino molekulė — inžinerijos stebuklas
    Atsibuskite! 2010
  • Ar kuri nors gyvybės forma išties yra paprasta?
    Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai
Daugiau
Atsibuskite! 2006
g 06/1 p. 24

Nuostabūs raudonieji kraujo kūneliai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOJE

Gausiausios kraujo ląstelės, nudažančios jį raudonai, vadinamos raudonaisiais kraujo kūneliais, arba eritrocitais. Vos viename žmogaus kraujo laše jų yra šimtai milijonų. Žiūrint pro mikroskopą, jie primena šiek tiek įgaubtas sagutes. Eritrocite telpa šimtai milijonų hemoglobino molekulių. O kiekvieną šių gražių rutulio pavidalo molekulių sudaro apie 10000 vandenilio, anglies, azoto, deguonies, sieros atomų bei keturi sunkesni geležies, be kurių kraujas negalėtų pernešti deguonies. Hemoglobinas taip pat padeda surinkti iš audinių ir nugabenti į plaučius anglies dioksidą, ir šis iškvepiamas.

Labai svarbus ir eritrocito apvalkalėlis, vadinamas membrana. Dėl jos elastingumo ląstelė sugeba ištįsti ir suplonėti. Šitaip raudonieji kūneliai prasmunka net pačiais siauriausiais kapiliarais ir nuneša deguonį į tolimiausias kūno kerteles.

Raudonieji kūneliai gaminasi kaulų čiulpuose. Išleistas į kraujo apytaką, eritrocitas organizme apsuka 100000 ir daugiau ratų. Šios ląstelės, priešingai negu kitos, neturi branduolio. Todėl jose daugiau vietos deguoniui ir jos santykinai lengvesnės, taigi mažiau darbo širdžiai, varinėjančiai šitą gausybę po visą kūną. Tačiau, neturėdamas branduolio, raudonasis kraujo kūnelis negali atsinaujinti. Po kokių 120 dienų jis susidėvi ir praranda elastingumą. Tokius „suvalgo“ stambesni baltieji kraujo kūneliai, vadinami fagocitais. Bet tuos keturis geležies atomus „išspjauna“. Pastarieji prisitvirtina prie tam tikrų molekulių, kurios nuneša juos į kaulų čiulpus — naujiems eritrocitams gaminti. Kaulų čiulpai raudonųjų kūnelių į kraujotaką išleidžia nuo dviejų iki trijų milijonų per sekundę!

Jei visa daugybė eritrocitų staiga liautųsi funkcionuoti, žmogus mirtų per kelias minutes. Tad kokie dėkingi turėtume būti Jehovai Dievui, kad sukūrė tokį nuostabų dalyką, palaikantį mūsų gyvybę! Jūs turbūt irgi pritariate šiems psalmininko žodžiams: „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti. [...] Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau“ (Psalmyno 139:1, 14).

[Schema 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Raudonasis kraujo kūnelis

Membrana

Hemoglobinas (padidintas)

Deguonis

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti