Stebime pasaulį

„Mažiausias pasaulyje“

Dominikos Respublikos Haragvos nacionalinio parko urvuose aptiktas „mažiausias pasaulyje“ — vos 2 centimetrų ilgio — driežas. „Baisiausia, kad jis gali išdžiūti, nes jo kūno plotas, palyginus su mase, yra labai didelis, — rašoma Londono laikraštyje The Times. — Šis roplys yra ne tik mažiausias driežas, bet ir mažiausias iš amniotų — gyvūnų grupės, į kurią įeina visos 23000 roplių, paukščių ir žinduolių rūšių.“ Smulkumu su juo konkuruoti gali tik vienas driežas, gyvenantis gretimose Britų Virdžinijos salose. Laikraštyje dar priduriama: „Karibų jūros salos didžiuojasi ir mažiausiu pasaulyje paukšteliu — maždaug 5 centimetrų ilgio Elenos kolibriu — bei ploniausia gyvate [Leptotyphlops bilineatus], kuri galėtų peršliaužti pieštuko viduriu, jei būtų išimtas grafitas.“

Pranašystės neišsipildė

„2001 metais būrėjai, astrologai ir aiškiaregiai patyrė dar vieną didelę nesėkmę“, — teigiama vokiečių laikraštyje Süddeutsche Zeitung. Tokią išvadą padarė Vokietijos parapsichologų forumo ekspertai, apžvelgę tų metų pranašystes. Mat nė vienas aiškiaregys nenumatė nei rugsėjo 11-osios įvykių, nei karo Afganistane, nei Vokietijos ekonomikos nuosmukio. Priešingai, apie ateitį visi jie kalbėjo gana optimistiškai. O viena aiškiaregė buvo tvirtai įsitikinusi, kad 2001 metais prasidės „taikos laikotarpis“. Tad net jei kai kurie žmonių pranašavimai ir išsipildo, kokie iš jų išsipildys, tiksliai pasakyti negali niekas, — rašoma laikraštyje bei priduriama: „Tai akivaizdžiai liudija, jog klysti labai žmogiška.“

Atsargiai, minos!

„Visame pasaulyje užkasta per 110 [milijonų] minų. Pašalinti jas kainuotų 33 [milijardus] JAV dolerių, ir dirbant tokiais kaip dabar tempais šis darbas užtruktų 1100 metų“, — pranešama Britanijos laikraštyje The Guardian. Iš tiesų, „minos padedamos 25 kartus greičiau, nei gali būti pašalintos“. Nuo 1975 metų šie sprogstamieji užtaisai suluošino arba net mirtinai sužalojo per milijoną žmonių, iš jų 300000 vaikų. Pusė visų suaugusiųjų ir daugiau kaip pusė vaikų, užlipusių ant minos, nuo sužalojimų miršta nepasiekę nė ligoninės. „Kareiviai netvarkingai registruoja, kur padėtos minos, ir nesirūpina išsaugoti tų užrašų.“ Be to, nemažai „minų paprasčiausiai išplauna vanduo ir jos atsiduria neužminuotuose laukuose“. Ir nors tarptautinė prekyba priešpėstininkinėmis minomis faktiškai sustojo, visame pasaulyje jų sukaupta 230—245 milijonai. Tarptautinės minų uždraudimo kampanijos duomenimis, jas vis dar naudoja 15 šalių vyriausybės, maždaug 30 teroristų organizacijų bei partizanai.

Monarchus ištiko nelaimė

Sausį per Meksiką praūžusi smarki liūtis ir po jos stoję šalti orai nuniokojo dvi didžiausias šalyje drugių monarchų kolonijas. The New York Times praneša, kad, tyrinėtojų paskaičiavimais, „Siera Čingkvos kolonijoje žuvo 74 procentai drugių, o Rosarijaus kolonijoje — 80 procentų. Paprastai šių kolonijų drugiai drauge su keliomis mažesnėmis skrenda į rytinę Jungtinių Valstijų dalį ir Kanadą“. Sušalo ir nuo medžių nukrito kokie 220—270 milijonų drugių; žemę jie kai kur nuklojo daugiau kaip 30 centimetrų sluoksniu. Ir nors manoma, kad dėl tokio praradimo grėsmė šiai drugių rūšiai neiškilo, tyrinėtojų teigimu, būsimi orų pokyčiai bei ligos sumažėjusiai monarchų populiacijai gali būti labai pavojingi. Šiaip monarchai gerai žinomi dėl pavasarinės masiškos migracijos iš Meksikos į šiaurę. Jungtinių Valstijų pietuose jie deda kiaušinėlius. Iš jų išsivystę nauji drugiai vėliau tęsia kelionę ir vasarą pasiekia net Kanadą.

„Tiksliai, nors ir poetiškai“

Biblijoje „mažiau fantastikos ir daugiau faktų, nei buvo manyta“, — rašoma Prancūzijos žurnale apie gamtą Terre sauvage. Izraelyje dirbantys gamtininkai pastebėjo, kad Biblijoje, religinėje knygoje, yra „tikslių pastabų apie gyvūnus“. Paminėjęs, jog „Psalmyne ir Patarlių knygoje yra vertingos informacijos“ gamtininkams, straipsnio autorius dar pridūrė: „Jobo knygoje... tiksliai, nors ir poetiškai, aprašytas kalnų ožkos ožiavimasis, laukinio asilo bei hipopotamo buveinės.“

„Keista pora“

„Liūtės ir antilopės jauniklio draugystė turėtų būti trumpa ir tragiška“, — sakoma žurnale The Economist. Vis dėlto prie straipsnio buvo išspausdinta šalia antilopės jauniklio taikingai gulinčios liūtės nuotrauka. Straipsnyje toliau rašoma: „Ši keista pora buvo pastebėta gruodžio 21 dieną Kenijos Samburu nacionaliniame parke; ją stebėjo ir filmavo... du laukinių gyvūnų fotografai, kol sausio 6 dieną jauniklį sudraskė kitas liūtas.“ Ar tai buvo toks atvejis, kai neseniai jauniklių atsivedusi patelė rūpinasi kito gyvūno jaunikliu it savuoju? Pasak The Economist, faktai rodo, jog ne. „Keisčiausia, kad antilopės motina buvo gyva ir turėjo pieno, o liūtė buvo jauna ir neatrodė, kad jau būtų turėjusi jauniklių.“ Be to, „tai liūtė sekė paskui mažąją antilopę (pavyzdžiui, kai ši grįždavo pažįsti motinos), o ne atvirkščiai“. Straipsnyje padaroma tokia išvada: „Kodėl ji norėjo įsivaikinti tai, ką pagal instinktą turėtų suėsti, lieka paslaptis.“

Paliekami naminiai gyvūnai

„Vienam australui tenka daugiau naminių gyvūnų nei bet kurios kitos šalies gyventojui“, — sako Hju Virtas, Karališkosios bendrijos gyvūnams nuo žiaurumų apsaugoti vadovas. Vis dėlto, kaip pranešama laikraštyje The Australian, „2000—2001 finansiniais metais buvo palikta 135000 naminių gyvūnų“ ir „beveik 60 procentų iš jų teko sunaikinti“. Kodėl tiek daug gyvūnų paliekama? Viena priežastis — žmonės pasirenka netinkamas jų sąlygomis gyvūnų veisles. Tėvai daro klaidą pirkdami vaikams darbinius šunis, kuriuos reikia dresuoti, su jais būtina užsiiminėti ir jais rūpintis. Todėl šie šunys dažnai apkandžioja žmones. Tame laikraštyje duodama patarimų, kaip pasirinkti šunį: „Rinkdamasis nesivadovauk jausmais. Atsižvelk į savo gyvenamąjį plotą, šeimos aplinkybes bei finansinę padėtį. Iškart pradėk dresuoti šunį. Kuo ilgiau delsi, tuo neklusnesnis jis taps. Ir atmink, kad naminio gyvūno įsigijimas yra ilgalaikis įsipareigojimas.“

Naujos mašinos sindromas

„Tyrimas... parodė, kad įsigijus naują automobilį šešis ar daugiau mėnesių jo salone būna didelė nuodingų medžiagų koncentracija“, — teigia Australijos Federacijos mokslo ir pramonės tyrimo organizacija (CSIRO). Salonuose tvyro žmonėms pavojingi benzeno, acetono, etilbenzeno, heksano, tolueno ir ksileno izomerų garai. Šiais chemikalais kvėpuojančius vairuotojus gali kamuoti galvos skausmai, mieguistumas, panika, sudirgti akys, nosis ir gerklė. Pasak CSIRO oro kokybės tyrimo vadovo dr. Stivo Brauno, „sėdėdamas automobilyje gauni daug kartų didesnį nuodingų medžiagų kiekį, nei leistina pagal Australijos sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos nustatytą normą“. Siekiant sumažinti tokį pavojų, naujų automobilių savininkams Braunas pataria „bent šešis pirmus mėnesius važiuojant gerai vėdinti mašiną“.