Ko mokslas dar nežino
Mokslininkai apie Visatą yra prikaupę labai daug žinių. Regis, nėra srities, kurios jie nebūtų ištyrinėję. Tačiau, reikia pripažinti, kad į daugybę klausimų mokslas vis dar negali atsakyti.
Ar mokslas jau išsiaiškino, kaip atsirado Visata ir gyvybė? Trumpai tariant, ne. Kai kurie tvirtina, kad atsakyti į šį klausimą gali kosmologija – mokslo šaka, tirianti Visatą, jos kilmę ir raidą. Tačiau štai ką sako Dartmuto koledžo astronomijos profesorius Marselas Glazeris (Marcelo Gleiser), save laikantis agnostiku: „Paaiškinimo, iš kur atsirado Visata, mes vis dar neturime.“
Panašią mintį randame ir žurnale Science News: „Nustatyti, kaip iš tikrųjų užsimezgė gyvybė Žemėje, greičiausiai neįmanoma. Geologinių duomenų apie tai, kas vyko ankstyvosiomis Žemės dienomis, jau seniai nebelikę.“ Kaip suprantame iš šių pasisakymų, mokslas vis dar nepajėgus atsakyti į klausimą, iš kur atsirado Visata ir kaip joje užgimė gyvybė.
O jei gyvybė žemėje vis dėlto buvo sukurta? Tada galbūt kyla klausimas, kas ją sukūrė? Jei iš tikrųjų egzistuoja protingas ir mylintis Kūrėjas, kodėl jis leidžia, kad jo kūriniai taip kentėtų? Kodėl pasaulyje tiek daug religijų? Kodėl tikintys žmonės daro tokius blogus darbus?
Mokslas, aišku, atsakyti į šiuos klausimus negali. Bet ar tai reiškia, kad atsakymų į juos apskritai nėra? Nemažai žmonių logiškus paaiškinimus rado Biblijoje.
Pasidomėti Biblija nusprendė ir kai kurie mokslininkai. Ne vienas iš jų įsitikino, kad Kūrėjas visgi egzistuoja. Jei norėtumėte sužinoti, kas juos įtikino, apsilankykite svetainėje jw.org. Ieškokite rubrikos „Gyvybės kilmė: kodėl mano požiūris pasikeitė“.