4 DALIS

Kaip galima pažinti tai, kas nematoma?

YRA daug mums nematomų dalykų, kurie jaudina žmones. Pavyzdžiui, ilgą laiką buvo nematomas žmogui vaiko vystymasis motinos įsčiose. Pirmos šito reiškinio fotonuotraukos sukėlė sensaciją.

² Yra daug svarbių reiškinių, kurių mes negalime matyti, kaip pavyzdžiui, magnetizmas ir traukos jėga. Ir vis dėlto jie egzistuoja. Mes tik galime juos studijuoti ir stebėti jų veikimą. Maždaug taip pat yra ir su Dievu. Jeigu mes norime kai ką sužinoti apie mūsų Sutvėrėją, turime pridėti tam pastangų (Sulyg. Jono 3:12).

³ Iš esmės yra dvi galimybės sužinoti kai ką apie Dievą, nors mes negalime Jo matyti. Apaštalas Povilas nurodė vieną iš tų galimybių: „Jo neregimosios ypatybės — Jo amžinoji galybė ir Dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš Jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“ (Romiečiams 1:20). Taip, matomi kūriniai įrodo Kūrėjo egzistavimą. Todėl kad pagrindinis Būties įstatymas tai priežastis ir pasekmė. Be to, kūrinys daug pasako ir apie Kūrėjo kokybes. Antra galimybė pažinti Dievą, tai Jo Žodis, kuris duoda tiesų visų dalykų ir sumanymų paaiškinimą.

KAS YRA DIEVAS?

⁴ Jėzus Kristus pasakė: „Dievas yra dvasia“ (Jono 4:24). Dievas neturi matomo fizinio kūno, kaip mes visi. Tai nesunkiai supras tas, kas turi ryšį su nematomu realumu, kaip radijo bangos, svorio jėga arba magnetinis laukas. Svarbus Dievo požymis yra tame, kad tai gyva protinga būtybė, turinti kokybes, kurios mums žinomos. Pažiūrėkime keletą iš jų.

⁵ Ar tu kada nors matei, kaip dūžta bangos į uolėtą krantą? Arba stebėjai vulkano rūsčią jėgą? Šitie matomi gamtos reiškiniai yra tik menka tos galingos jėgos dalele, kurią turi Sutvėrėjas. Juk tai Jis sukūrė gamtą su jos įstatymais, galybe ir sugebėjimais.

⁶ Žymios Einšteino formulės E=mc² pagalba paaiškinama, kad materija ne kas kita, kaip energija, esanti atomuose. Tai įrodė atominiai sprogimai. Net pačių galingiausių atominių sprogimų atveju išsilaisvina mažiau kaip vienas procentas atomo energijos. Įsivaizduok Sutvėrėjo jėgą, Kuris valdo visus Visatos atomus. Jau tūkstantmečius prieš Einšteino gimimą Biblijoje buvo pasakyta, kad pas Dievą didelė galybė ir jėga ir kad pas Jį niekas neišnyksta (Pradžios 17:1).

⁷ Savo jėgą Dievas dažnai panaudodavo taip, kad žmonės betarpiškai patirdavo pralaimėjimą, pavyzdžiui, išeinant Izraeliui iš Egipto. Apie tai galima perskaityti Išėjimo 13:21 iki 14:31. Įsivaizduok, kad tu buvai tautos tarpe žygyje, kada priekyje dieną ėjo debesies stulpas, o naktį ugnies stulpas. Ką tu jaustum, jeigu pamatytum, kad priešo pulkai apsupo jus prie Raudonosios jūros? Čia Dievas panaudojo Savo jėgą. Vandenys persiskyrė ir pasidarė aukšta siena iš abiejų pusių, kas davė galimybę visai tautai išsilaisvinti iš nelaisvės. Kas per Dievas! (Išėjimo 15:1, 2, 11; Danieliaus 4:34).

⁸ Išeinant iš Egipto Dievas parodė Savo jėgą veikti per atstumą. Čia Jis panaudojo Savo nematomą jėgą, Savo Šventą Dvasią. Šita nematoma, nežmogiška jėga buvo jaučiama kaip stiprus vėjo smūgis. Dievas panaudojo Savo dvasios jėgą sukuriant Visatą (Psalmyno 32:6; Pradžios 1:2). Jis panaudoja ją sustiprinti ir padėti žmonėms (Teisėjų 14:5, 6; Psalmyno 143:10).

⁹ Tas, kas sukuria ir išleidžia automašinas, geria žino jų įrengimą ir funkcijas. Stebėdami dangų ir žemę mes įsitikiname, kad Dievas turi absoliutų žinojimą. Mokslininkai jau amžius dirba, kad sužinotų Žemės medžiagos sandarą. Kokių žinių reikia tam, kas sukūrė visą tą matomą sudėtingą žemės ir Visatos materiją. Mokslininkai siekia išstudijuoti gyvą ląstelę ir smulkiausias gyvybės formas. Sutvėrėjas tikriausiai žinojo sukūrimo kelius ne tiktai gyvos ląstelės, bet ir visos gyvybės įvairovės žemėje.

¹⁰ Dievo Žinios ir galingumas tęsiasi ant visos begalinės Visatos. Jis gali vadinti vardais visas žvaigždes, kurias Jis taip pat sukūrė (Izaijo 40:26). Vienas senovės žmogus, vardu Jobas, kuriam teko galimybė matyti didelius dalykus ir Dievo išmintį, sušuko: „Aš žinau, kad Tu viską gali ir jokia mintis tau nėra paslėpta“ (Jobo 42:2). Ar tau nėra pagrindo galvoti taip pat?

¹¹ Dievas yra išminties įsikūnijimas ir Savo žinias Jis panaudoja sėkmingai. Pavyzdžiui, augalus Jis sukūrė taip, kad saulės energijos pagalba jie paverčia vandenį ir anglies dioksidą į krakmolą ir cukrų — maistą gyvuliams ir žmogui. Augalai gali pagaminti riebalus, baltymus, angliavandenius ir vitaminus, viską, kas būtina žmogui. Mūsų maitinimasis priklauso nuo stebėtinos medžiagų apykaitos, kuriai saulė, vanduo ir mikrobai žemėje turi svarbią reikšmę (Jeremijo 10:12; Izaijo 40:12, 15). Kuo daugiau mes kreipiame dėmesį į Dievo darbus, tuo labiau galime suprasti, kodėl vienas iš Biblijos rašytojų sušuko: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo sprendimai ir nesusekami Jo keliai“ (Romiečiams 11:33). Ar galima tai pasakyti apie Dievą, kuriam mes meldžiamės?

PALANKI ASMENYBĖ

¹² Galima su įsitikinimu pasakyti, kad Dievas yra įžvalgus ir kilnus gyvybės davėjas. Mes pripažįstame Jį todėl, kad Jis rūpinasi mūsų poreikiais.

„Tu pasiuntei šaltinius į lygumas, kad vandenys tarp kalnų teka. Visi lauko žvėrys ir gyvuliai troškulį malšina. Prie jų gyvena dangaus paukščiai ir gieda tarp šakų. Tu drėkini kalnus iš Savo aukštumų, Savo darbų vaisiais pripildai žemę. Tu želdini žolę galvijams ir sėklą žmonių naudai, kad duonos iš žemės duotum. Ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį ir aliejų, nuo kurio veidas gražus būtų ir duoną, kuri žmogaus širdį stiprina“ (Psalmyno 103:10-15).

Dievas sukūrė žemę, kad ji gali išauginti visai žmonijai daugiau, negu reikia. Baisūs badai, kuriuos dažnai pergyvena žmonės, surišti su neprotingu žemės įdirbimu.

¹³ Mūsų Sutvėrėjas pasirūpino daugiau, negu tik būtinais gyvybei išsaugoti daiktais. Jis sutvarkė viską taip, kad mes galėtume džiaugtis visu tuo, kas sukurta. Jis galėjo mums duoti tik maistą kūnui, bet Jis sukūrė daug tinkančių maistui daiktų, gražios išvaizdos ir malonaus skonio. Dievas davė žmogui sugebėjimą skirti skonį ir spalvą, kad tai džiugintų mus; davė žmogui talentą kurti muziką ir džiaugtis ja. Ką tu jauti, žiūrėdamas į visas šias Dievo dovanas?

¹⁴ Daugelis mąstančių žmonių priėjo išvados, kad Dievas tikrai parodo meilę ir rūpestį visiems, gyvenantiems žemėje. Biblija aiškiai sako: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Meilė — svarbiausia Dievo kokybė. Tai turi būti pirmu atsakymu į kausimą: Kas yra Dievas? Jis nuolat rodo mums nuoširdžią meilę ir dėmesį. Dievas nėra abstrakti idėja arba bedvasė Dievybė. Jis geraširdis ir mes turime parodyti Jam aukštą pagarbą. Kristus pasakė Savo mokiniams, kad jie kreiptųsi į Dievą kaip į Tėvą (Mato 6:9).

¹⁵ Jeigu tu ką nors stipriai myli, tu linki jam tiktai gero ir saugoji nuo pavojų. Lygiai taip pat elgiasi ir Dievas su mumis. Iš meilės Jis perspėja nuo visko, kas neša mums blogas pasekmes. Toks perspėjimas yra mums apsauga. Tai padeda mums suprasti Dievo principus, taip pat kaip mums reaguoti arba pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, Biblijoje pasakyta, kad Dievas neapkenčia melo (Patarlių 6:16-19; Zacharijo 8:17). Tai leidžia mums įsitikinti, kad Dievas ir Pats nemeluoja; viskuo, ką Jis kalba, mes galime tvirtai tikėti (Titui 1:2; Hebrajams 6:18). Jeigu skaitydami Bibliją mes sustojame prie pasisakymo, kuo tai apribojančio mus, mes turime suprasti, kad jie išreiškia Dievo interesus, pilnus meilės mums.

¹⁶ Kad mes aiškiai įsivaizduotume Dievą, kaip asmenybę, kuri mus liečia, vėl kreipkimės į Bibliją, kad pamatyti, kokias dar nuostabias kokybes Jis turi. Dievo gerumas pasireiškė netgi po to, kada žmogus nuėjo prieš Dievo valią ir buvo nubaustas mirtimi (Psalmyno 77:8-12, 32, 41). Dievas džiaugiasi, kai žmogus išstoja už tiesą (Patarlių 27:11; Luko 15:10). Kai žmonės daro klaidas, Dievas užjaučia ir yra jiems palankus. Dėl tavęs tai padrąsinanti žinia (Perskaityk Psalmyno 102:8-14). Dievas bešališkas. Jis visiems siunčia vienodai ir lietų, ir šilumą — saulė šviečia visiems, nepriklausomai nuo tautos arba tikėjimo (Apaštalų darbų 14:16, 17; 10:34, 35).

¹⁷ Dauguma iš mūsų nori būti laimingais ir visi turi tam pagrindą — pažinti Aukščiausiąjį. Biblija aprašo Jį kaip „laimingą Dievą“ ir parodo, kad Jis nori matyti mus laimingais (1 Timotiejui 1:1; Pakartoto Įstatymo 12:7). Sekančiuose skyriuose mes pamatysime, kokias Dievas turi galimybes padaryti žmones sveikais ir laimingais.

DIEVAS

¹⁸ Toliau mes sužinosime iš Biblijos, kad Dievas turi vardą. Pas žydus šitas vardas skambėjo JAHVE. Šiuolaikinėse kalbose daug bendro tartyje. Vokiečių ir rusų kalbose šitas vardas skamba JEHOVA. Psalmyno 82:19 žmonės kviečiami pripažinti, „kad Tu, kurio vardas JEHOVA, Aukščiausias esi ant visos žemės“. Ir tu turi Savo Dievą Jehovą mylėti visa širdimi, visa siela, visu savo protu (Pakartoto Įstatymo 6:5).

¹⁹ Mūsų Dievui Jehovai laikas neegzistuoja. Mokslininkai sako, kad Visata egzistuoja milijardus metų. Taigi, jos Kūrėjas gyveno daug anksčiau. Todėl Dievas pavadintas amžinybės Tėvu — be pradžios ir be galo (1 Timotiejui 1:17; Apreiškimo 4:11; 10:6). Sulyginus su Jehovos amžinybe, keletas tūkstančių metų žmonijos egzistavimo žemėje yra tik viena akimirka (Psalmyno 89:3, 5).

KITOS NEMATOMOS BŪTYBĖS

²⁰ Iš Biblijos mes sužinome, kad yra nematomi žmogui dvasiniai tvariniai. Ilgą laiką Visagalis Dievas buvo Visatoje vienas. Paskui Jis ėmė kurti dvasines asmenybes. Pradžioje buvo sukurtas pirmgimis sūnus, „Dievo kūrybos pradžia“ (Apreiškimo 3:14; Kolosiečiams 1:15). Per Jį Dievas Jehova, Visagalis kūrė visa matoma ir nematoma. Pirmgimis Dievo Sūnus pažymėtas Biblijoje kaip „Žodis“, per kurį viskas atsirado (Kolosiečiams 1:16; Jono 1:1-3). Ateityje šitas pirmgimis Dievo Sūnus buvo pasiųstas į žemę išgelbėti žmonijos. Mums Jis žinomas kaip Jėzus Kristus (Galatams 4:4; Luko 1:30-35).

²¹ Per Savo pirmgimį Sūnų Dievas sukūrė kitas dvasines būtybes, kurios žinomos mums, kaip Angelai. Jie tarnauja pas Dievą, vykdo įvairias užduotis Visatoje, kai kada jie tarnauja ir žmonėmis, pildydami Dievo įsakymus. Visais atvejais jie yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai (2 Petro 2:11; Hebrajams 2:7; Psalmyno 102:20).

²² Biblija parodo, kad Pirmgimis Sūnus nebuvo lygus savo Tėvui, Visagaliui Dievui. Kai kurie skaito, kad Tėvas ir Sūnus yra viena asmenybė. Šitas neteisingas supratimas kyla iš senovės pagoniškųjų religijų, bet ne iš Biblijos. Šventas Raštas aiškiai sako, kad Dievo Sūnus egzistuoja kaip atskira asmenybė. Visagalis Dievas, Tėvas, žinojo daug dalykų, kurių nežinojo Sūnus. Kristus, kaip iki atėjimo į žemę, taip ir po to nebuvo lygus Savo Tėvui (Jono 5:30; 8:28; 14:10, 28; Morkaus 13:32).

²³ Ilgą laiką Sūnus turėjo apribotą valdžią danguje. Jis mokėsi vykdyti Tėvo valią. Kada vėliau vienas iš mokinių paprašė: „Parodyk mums Savo Tėvą, Kristus atsakė: „Kas matė Mane, tas matė ir Tėvą“ (Jono 14:8, 9; 1:18). Jeigu mes išstudijavome Jėzaus Kristaus gyvenimą žemėje, tai daug sužinome apie Jo Tėvą. Pavyzdžiui, kodėl Jis prileido tam tikrus dalykus žemėje ir ko Jis laukia iš mūsų. Kristus kartą pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą, kaip tiktai per Mane“ (Jono 14:6). Šita tvarka būtina, kad mes geriau galėtume pažinti Sūnų ir Tėvą. Čia labai svarbu, kad mes perskaitytume Jono evangeliją ir galėsime geriau suprasti, kokia asmenybe buvo Kristus.

DIEVAS MUMS REIKALINGAS

²⁴ Kuo daugiau mes gilinamės į Dievo tvarinių esmę, tuo aiškiau suprantame, kad visiems mums, žmonėms, reikalingas Jis ir mes negalime būti nepriklausomi nuo Jo. Mes buvome sukurti, kad būti priklausomais nuo Dievo, dėka Kurio mes gyvename, ir Kuris rūpinasi mūsų reikalais. Žmogaus siekimas pasidaryti nepriklausomu nuo Dievo ir nekreipti dėmesio į Dievo Žodį — Bibliją, gali būti sulygintas su keliautoju, kuris iškeliavo į nežinomą vietovę be žemėlapio ir kompaso. Su laiku toks keleivis paklys ir žus. Tokiu atrodo žmogus, kuris neigia Dievą ir Jo Žodį. Istorija ir Biblija parodo, kad kiekvienam žmogui reikia kažko daugiau, negu tik drabužis, maistas ir būstas, jeigu jis nori padaryti gyvenimą laimingu. Tikrai laimei mums būtinas Sutvėrėjo dėmesys ir pagalba (Mato 4:4; Jono 4:34).

²⁵ Daugelis žino labai mažai apie Dievą. Gal būt tu bendrauji su tokiais žmonėmis. Būtų teisinga pasidalyti su jais savo įspūdžiais, kuriuos mes čia turėjome. Tai yra puiku, kai žmogus jaučia poreikį pasidalinti savo džiaugsmu su kitais apie mūsų dangiškąjį Tėvą — Dievą Jehovą (Psalmyno 39:5).

[Studijų klausimai]

Kaip galima pažinti nematomą Dievą? (1-3)

Kodėl mes įsitikinę, kad Dievas Visagalis, ir gali panaudoti Savo jėgą? (4-8)

Ką galima pasakyti apie Dievo žinojimą ir išmintį? (9-11)

Kokią naudą tu turi iš Dievo Apreiškimo? (12-14)

Kaip Dievas parodo interesą ir meilę žmonėms? (Psalmyno 30:4, 5) (15-17)

Ką mes sužinojome apie Dievo vardą ir Jo būties laiką? (18, 19)

Ar vienas Dievas danguje? (20, 21)

Kokiame santykyje Sūnus prieš Tėvą? (22, 23)

Kodėl Dievas turi užimti svarbią vietą tavo gyvenime? (24, 25)