Tinkamos pauzės

TINKAMOS pauzės būtinos, nesvarbu, ar sakytum kalbą, ar šnekėtumeisi su kuo nors dviese. Nedarant jų, kalba būtų sunkiai suprantama, mintys neaiškios. Derami stabtelėjimai suteikia kalbai aiškumo. Be to, jie leidžia pabrėžti ir įtvirtinti atmintyje svarbiausius kalbos punktus.

Kaip nustatyti, kada daryti pauzę? Kiek ji turi trukti?

Gramatinė pauzė. Skyrybos ženklai yra svarbi rašytinės kalbos dalis. Jie gali nurodyti teiginio pabaigą ar klausimą. Kai kuriose kalbose jie vartojami citatoms išskirti. Tam tikri skirtukai nurodo, kaip viena sakinio dalis siejasi su kita. Jei asmuo skaito vienas, skirtukus jam pakanka matyti tekste. Bet skaitydamas garsiai kitiems, prasmę jis turi perteikti balsu, remdamasis tais skyrybos ženklais. (Plačiau apie tai žiūrėk 1 pamoką „Tikslus skaitymas“.) Jeigu nedarai gramatinių pauzių, gali būti sunku suprasti, ką skaitai, ar net pakisti teksto prasmė.

Be skirtukų, pauzės vietą sakinyje lemia minties raiškos būdas. Vienas įžymus pianistas kartą pasakė: „Natas aš sugroju ne geriau už daugelį kitų muzikantų. Tačiau pauzės tarp natų — štai kas rodo tikrąjį meistriškumą.“ Taip ir su kalbėsena. Tinkamos pauzės gerai paruoštai medžiagai suteiks žavumo ir prasmės.

Ruošiantis skaityti viešai, skaitinyje pravartu kai ką pasižymėti. Nubrėžk mažą vertikalų brūkšnį ten, kur reikės įterpti trumpą vos jaučiamą pauzę. Ilgėlesnę pauzę pažymėk dviem suglaustais vertikaliais brūkšniais. Jei kai kurios frazės sunkiai pasiduoda ir vis sustoji netinkamoje vietoje, apsibrėžk jas pieštuku. Paskui skaityk jas nuo pradžios iki galo. Taip daro daugelis įgudusių kalbėtojų.

Daryti pauzes kasdienėje kalboje nėra sunku, nes žinai, kokias mintis nori išsakyti. Tačiau jei turi įprotį stabčioti vienodais tarpais nepaisydamas minties, kalbai trūks įtaigumo ir aiškumo. Patarimai, kaip pataisyti šį trūkumą, duoti 4 pamokoje „Sklandus dėstymas“.

Pauzė keičiantis minčiai. Kai pereini nuo vieno esminio punkto prie kito, pauzė leidžia klausytojams pagalvoti, persiorientuoti, atpažinti minties pokytį bei aiškiau suvokti, kas bus sakoma toliau. Keičiant kalbos mintį stabtelėti tiek pat svarbu, kiek ir sulėtinti greitį ties posūkiu iš vienos gatvės į kitą.

Kodėl oratoriai nesustodami skuba nuo vienos minties prie kitos? Vienų problema ta, kad bando aprėpti per daug medžiagos. O kai kurie taip kalba kasdien. Galbūt netgi visi aplink juos įpratę šitaip kalbėti. Bet tai nepadeda našiai mokyti. Jeigu turi pasakyti kažką naudinga, ką verta išgirsti ir prisiminti, skirk pakankamai laiko tai minčiai išryškinti. Suprask: pauzės būtinos, norint aiškiai išreikšti mintis.

Jeigu ruošiesi sakyti kalbą pagal planą, medžiagą susistemink taip, kad būtų aišku, kur daryti pauzes tarp pagrindinių punktų. Jeigu skaitysi iš rankraščio, pasižymėk vietas, kur nuo vieno pagrindinio punkto pereinama prie kito.

Pauzės keičiantis minčiai paprastai ilgėlesnės negu gramatinės, tačiau ne tokios ilgos, kad kalbą ištęstų. Jeigu jos per ilgos, atrodys, jog blogai pasiruošei ir nežinai, ką sakyti toliau.

Pabrėžiamoji pauzė. Pabrėžiamoji pauzė dažnai būna ryški; ji daroma prieš svaresnį tvirtinimą ar klausimą arba po jo. Tokia pauzė leidžia auditorijai pagalvoti, kas ką tik buvo pasakyta, arba skatina įdėmiai klausytis, ką oratorius pasakys toliau. Šiedu metodai skiriasi. Pasirink tinkamesnį. Tačiau turėk omenyje, kad pabrėžiamosios pauzės darytinos tik iškeliant tikrai reikšmingus teiginius. Kitaip tų teiginių vertė nublanksta.

Skaitydamas garsiai iš Rašto Nazareto sinagogoje, Jėzus puikiai pritaikė tokią pauzę. Pirmiausia iš pranašo Izaijo ritinio jis perskaitė, kas buvo paskirta. Tačiau prieš paaiškindamas tos Rašto vietos pritaikymą, suvyniojo ritinį, grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo. Visi sinagogoje buvusieji įsmeigė akis į jį. Tuomet Jėzus prabilo: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4:16-21).

Pauzė pagal aplinkybes. Dėl įvairių kliūčių kartais tau gali tekti padaryti pauzę kalboje. Pravažiuojančios mašinos ūžesys ar vaiko verksmas gali nutraukti pokalbį su šeimininku, kuriam skelbi. Sambūrio vietoje, jeigu trikdymas ne per didelis, galbūt įstengsi pakelti balsą ir tęsti. Bet jei garsai stiprūs ir nesiliauja, turėsi sustoti, nes auditorija vis tiek nieko negirdės. Pauzę išnaudok tinkamai — padėk klausytojams turėti kuo daugiau naudos iš tų gerų dalykų, kuriuos nori jiems pateikti.

Pauzė, leidžianti atsakyti. Net jei per tavo kalbą klausytojams komentuoti nereikia, leisk jiems atsakyti, — ne girdimai, o mintimis. Jeigu užduodi klausimus, skatinančius auditoriją pamąstyti, o paskui nepadarai reikiamos pauzės, tie klausimai beveik nebeteks prasmės.

Žinoma, pauzes svarbu daryti ne tik kalbant iš tribūnos, bet ir liudijant kitiems. Kai kurie žmonės, atrodo, niekada nedaro pauzių. Jeigu tai sunku ir tau, uoliai lavink šią kalbos ypatybę. Taip lengviau bendrausi su kitais bei našiau skelbsi. Pauzė yra trumpa tyli pertraukėlė, ir teisingai sakoma, kad tokios pertraukėlės kalbą suskirsto, leidžia pabrėžti, sutelkia klausytojų dėmesį ir skatina suklusti.

Kasdieniai pokalbiai vyksta tarp dviejų ar daugiau asmenų. Kiti labiau linkę klausytis tavęs, jeigu klausaisi jų ir domiesi tuo, ką jie sako. Dėl to turi padaryti pakankamai ilgą pauzę, kad jie galėtų išsakyti savo mintis.

Skelbimas dažnai būna veiksmingesnis, jeigu liudydami keičiamės mintimis. Daug liudytojų pastebi, jog geriausia pasisveikinus paaiškinti, kokia tema nori pasikalbėti, o paskui užduoti klausimą. Jie palaukia, kol asmuo atsako, ir pripažįsta jo nuomonę. Kalbėdamiesi jie suteikia šeimininkui daug progų išreikšti savo mintis. Liudytojai suvokia, kad paprastai asmeniui galės padėti geriau, jei žinos jo požiūrį į svarstomą dalyką (Pat 20:5).

Žinoma, ne kiekvienas atsakys į klausimus maloniai. Bet tai nesulaikė Jėzaus: jis išlaukdavo, kad jo priešininkai galėtų pasakyti savo nuomonę (Mk 3:1-5). Leisdami kitam asmeniui kalbėti, skatiname jį pamąstyti, ir dėl to jis kartais atveria širdį. Iš tiesų vienas iš mūsų tarnybos tikslų yra sužadinti žmones nuoširdžiai atsakyti pateikiant jiems iš Dievo Žodžio svarbius klausimus, kuriais jie turi apsispręsti (Hbr 4:12).

Daryti tinkamas pauzes kalbant iš tiesų yra menas. Sumaniai pasitelkiant jas, mintys perteikiamos aiškiau ir dažnai ilgai įsimenamos.