Deramas Rašto eilučių pabrėžimas

ŠNEKUČIUOJANTIS su kitais apie Dievo tikslus ar sakant ta tema kalbą, dėmesys turi būti sutelktas į tai, kas rašoma Dievo Žodyje. Dėl to dažnai tenka skaityti Biblijos eilutes. Jas svarbu skaityti gerai.

Norėdamas tinkamai pabrėžti, įsijausk. Rašto eilutes reikia skaityti įsijautus. Štai keletas pavyzdžių. Skaitant Psalmyno 37:11 garsiai, balse turi girdėtis džiugus pažadėtos taikos lūkestis. Kai skaitai Apreiškimo 21:4 apie išpranašautą kančių ir mirties galą, balsas turi atspindėti širdingą dėkingumą už tą nuostabų išlaisvinimą. Apreiškimo 18:2, 4, 5 eilutes, kur raginama išeiti iš nuodėmių slegiamos „didžiosios Babelės“, dera skaityti su skubumo gaida. Žinoma, įsijautimas turi būti nuoširdus, ne perdėtas. Kiek įsijausti, lemia citatos mintis ir tai, kaip ji pritaikoma.

Pabrėžk tinkamus žodžius. Jei komentuodamas remiesi eilutės dalimi, tą dalį turi skaityti pabrėžiamai. Pavyzdžiui, skaitydamas Mato 6:33 juk nepabrėši žodžių „jo teisumo“ ar „visa tai“, jei ketini nagrinėti, ką reiškia ‛pirmiausia ieškoti karalystės’.

Per Tarnybos sueigą galbūt ketini skaityti Mato 28:19. Kokius žodžius pabrėši? Jeigu nori paskatinti uoliai stengtis pradėti Biblijos studijas, akcentuok „padarykite mano mokiniais“. O jei manai kalbėti apie krikščionies pareigą dalytis Biblijos tiesa su imigrantais ar paraginti tarnauti, kur didesnis poreikis, galėtum pabrėžti „visų tautų žmones“.

Dažnai Rašto eilutė skaitoma atsakant į klausimą ar patvirtinant argumentą, kurį kiti laiko ginčytinu. Jeigu kiekviena eilutės dalis pabrėžiama vienodai, klausytojai nesupras sąryšio. Tu pats galbūt žinosi, ką nori pasakyti, bet jie — ne.

Pavyzdžiui, jei skaitydamas Išėjimo 15:3 (Brb), kur yra Dievo vardas, stipriau ištarsi žodį „karžygys“, šeimininkas gali nesuvokti aiškaus fakto, kad Dievas turi tikrinį vardą. Privalai kaip tik pabrėžti vardą — „Jahvė“. Tačiau jei ta pačia Biblijos eilute nori pagrįsti mintį, kad Jehova kovoja už savo tarnus, pirmiausia turi pabrėžti žodį „karžygys“. Panašiai ir skaitant Jokūbo 2:24. Norėdami parodyti, kaip svarbu tikėjimą išreikšti darbais, labiau akcentuosime žodį „darbais“, o ne „nuteisinamas“, — antraip mintis kai kam bus neaiški.

Kitą naudingą pavyzdį randame Romiečiams 15:7-13 (Vl). Tai ištrauka iš laiško, apaštalo Pauliaus parašyto susirinkimui, sudarytam iš žydų ir kitataučių. Čia apaštalas įrodinėja, jog Kristaus tarnyba naudinga ne tik apipjaustytiems žydams, bet ir kitataučiams, kad visos „tautos garbintų Dievą dėl Jo gailestingumo“. Norėdamas atkreipti dėmesį į tą tautoms suteiktą galimybę, Paulius toliau cituoja keturis Rašto fragmentus. Kaip reikėtų skaityti tas citatas, kad būtų išryškinta mintis, kurią Paulius turėjo omenyje? Jeigu mėgsti pasižymėti pabrėžtinas frazes, galėtum 9-oje eilutėje pasibraukti žodžius „tautos“ ir „tautose“, 11-oje — „visos tautos“, o 12-oje — „tautos“. Bandyk Romiečiams 15:7-13 skaityti su tokiais pabrėžimais. Tuomet visa Pauliaus argumentacija bus aiškesnė ir suprantamesnė.

Pabrėžimo būdai. Mintį atskleidžiantys žodžiai, kuriuos nori išskirti, gali būti pabrėžiami įvairiai. Tai turi derintis su konkrečia Rašto eilute ir kalbos aplinkybėmis. Štai keletas patarimų.

Pabrėžimas balsu. Tai reiškia visokį balso kaitymą, kuriuo mintį atskleidžiantys žodžiai išskiriami iš likusios sakinio dalies. Pabrėžti galima keičiant balso stiprumą — didinant jį ar mažinant. Daugelyje kalbų mintį pabrėžti padeda balso aukštumo kaitymas. Tačiau kai kuriose kalbose tai gali visiškai pakeisti prasmę. Lėčiau tariamos svarbios frazės tampa svaresnės. Jeigu tam tikra kalba balsu pabrėžti žodžių neįmanoma, minčiai išryškinti reiktų imtis to, kas įprasta ta kalba.

Pauzės. Jos daromos prieš perskaitant ar perskaičius svarbiausią citatos dalį arba abejaip. Pauzė prieš pat pagrindinę mintį žadina susidomėjimą, o padaryta vėliau sustiprina įspūdį. Tačiau jei pauzių per daug, niekas neišsiskirs.

Pakartojimas. Tam tikrą mintį gali pabrėžti sustodamas ir dar kartą perskaitydamas žodį ar frazę. Neretai tinkamiau yra užbaigti sakinį ir tada pakartoti svarbiausius žodžius.

Gestai. Kūno judesiai ir veido išraiška dažnai gali suteikti žodžiui ar frazei daugiau jausmo.

Balso tonas. Įvairiai kaitaliojant toną, kai kuriose kalbose galima išskirti žodžius bei keisti jų prasmę. Tačiau čia reikia būti atsargiems, ypač jei tie žodžiai sarkastiški.

Kai citatas skaito kiti. Jeigu Rašto citatą skaito buto šeimininkas, jis gali pabrėžti ne tuos žodžius arba nepabrėžti jokių. Ką turėtum daryti? Tuomet geriausia nurodyti, kaip citata pritaikoma, ir prasmė paaiškėja savaime. Nurodęs citatos pritaikymą, galėtum sutelkti dėmesį į mintį atskleidžiančius žodžius.