Imperijos puola Pažadėtąją žemę
SAMARIJĄ, šiaurinės Izraelio karalystės sostinę, 740 m. p. m. e. nugalėjo asirai. Taip izraelitai pateko į žiaurios imperijos rankas. Asirija driekėsi šiauriniame Mesopotamijos lygumų krašte palei Tigrą, vieną didžiausių derlingojo pusmėnulio upių. Svarbiausius imperijos miestus Ninevę ir Kelachą įkūrė Nimrodas. (Pr 10:8-12) Šalmanesero III dienomis Asirija išplėtė savo valdas į vakarus įsitvirtindama gerai drėkinamose, derlingose Sirijos bei šiaurinio Izraelio srityse.
Valdant karaliui Tiglat Pileserui III (pului), minimam Biblijoje vardu, Asirija pradėjo spausti Izraelį. Jos karinės atakos palietė ir Judą pietuose. (2 Kar 15:19; 16:5-18) Per laiką grėsmingi Asirijos „vandenys“ apsėmė Judą ir galiausiai pasiekė jo sostinę Jeruzalę. (Iz 8:5-8)
Asirijos karalius Sanheribas įsiveržė į Judą 732 m. p. m. e. (2 Kar 18:13, 14) Jis apiplėšė 46 judėjų miestus, tarp jų Lachišą, esantį strategiškai patogioje vietoje — Šefeloje. Kaip matyti žemėlapyje, karaliaus pajėgos atsidūrė už Jeruzalės, taigi ją apsupo. Metraščiuose Sanheribas gyrėsi pagavęs Ezekiją „kaip paukštį į narvelį“, bet kad jo paties armiją sunaikino Dievo angelas, Asirijos kronikose neužsimenama. (2 Kar 18:17-36; 19:35-37)
Asirijos dienos buvo suskaičiuotos. Medai, gyvenantys dabartinio Irano teritorijos raukšlėtoje plynaukštėje, pradėjo puldinėti asirų armijos likučius. Todėl Asirija mažiau dėmesio skyrė vakarinėms provincijoms, kurios irgi pradėjo maištauti. Tuo tarpu babiloniečiai vis stiprėjo, netgi paėmė Asūrą. 632 m. p. m. e. žlugo Ninevė — „kruvinasis miestas“. Ją sunaikino karingos tautos nuo šiaurinių Juodosios jūros krantų — babiloniečiai, medai, skitai. Taip išsipildė Nahumo ir Sofonijo pranašystės. (Nah 3:1; Sof 2:13)
Asirija galutinai išsikvėpė prie Harano. Puolami ryžtingai nusiteikusių babiloniečių asirai mėgino atsilaikyti, kol atvyks pastiprinimas iš Egipto. Bet traukiantį į šiaurę faraoną Nekoją prie Megido atkirto besipriešinantis Judo karalius Jošijas. (2 Kar 23:29, Jr) Kai Nekojas galiausiai pasiekė Haraną, buvo per vėlu — Asirijos imperija krito.
Babilono imperija
Apie kokį miestą pagalvoji išgirdęs žodžius „kabantieji sodai“? Apie Babiloną, tuo pačiu vardu vadinamos pasaulinės galybės sostinę, pranašiškai vaizduojamą sparnuotu liūtu. (Dan 7:4) Miestas garsėjo turtais, prekyba, religija bei astrologija. Imperija buvo išsidėsčiusi pelkėtose pietų Mesopotamijos lygumose tarp Tigro ir Eufrato. Eufratas juosė patį miestą, todėl jo sienos atrodė neįveikiamos.
Per akmenuotą šiaurinės Arabijos dykumą babiloniečiai pramynė prekybos kelius. Vienu metu karalius Nabonidas, palikęs Belšacarui valdyti Babiloną, gyveno Temoje.
Babilonas į Kanaaną buvo įsiveržęs tris kartus. Kai Nebukadnecaras 625 m. p. m. e. sutriuškino egiptiečius prie Karkemišo, babiloniečiai stūmėsi į pietus link Hamato, kur besitraukiančius egiptiečius nugalėjo dar sykį. Paskui Babilono pajėgos leidosi pajūriu link Egipto upės slėnio ir pakeliui sunaikino Aškeloną. (2 Kar 24:7; Jer 47:5-7) Judas po to žygio tapo Babilono vasalu. (2 Kar 24:1)
Judo karalius Jehojakimas 618 m. p. m. e. sukilo. Tada prieš Judą Babilonas siuntė kaimyninių šalių armijas, o jo paties grupuotės apsupo ir pavergė Jeruzalę. Netrukus Judo karalius Zedekijas sudarė sąjungą su Egiptu ir tuo užsitraukė didžiausią babiloniečių pyktį. Jie vėl įsiveržė ir pradėjo niokoti Judo miestus. (Jer 34:7) Galiausiai Nebukadnecaras nukreipė savo armiją į Jeruzalę ir 607 m. p. m. e. ją nukariavo. (2 Met 36:17-21; Jer 39:10)
[Rėmelis 23 puslapyje]
ŠIO LAIKOTARPIO BIBLIJOS KNYGOS
Ozėjo
Izaijo
Michėjo
Patarlių (dalis)
Sofonijo
Nahumo
Habakuko
Raudų
Abdijo
Ezechielio
1 ir 2 Karalių
Jeremijo
[Žemėlapis 23 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Babilono ir Asirijos imperijos
Asirijos imperija
B4 Memfis (Nofas)
B4 Coanas
B5 EGIPTAS
C2 KIPRAS (KITIMAI)
C3 Sidonas
C3 Tyras
C3 Megidas
C3 Samarija
C4 Jeruzalė
C4 Aškelonas
C4 Lachišas
D2 Haranas
D2 Karkemišas
D2 Arpadas
D2 Hamatas
D3 Ribla
D3 SIRIJA
D3 Damaskas
E2 Gozanas
E2 MESOPOTAMIJA
F2 MINIS
F2 ASIRIJA
F2 Chorsabadas
F2 Ninevė
F2 Kelachas
F2 Ašūras
F3 BABILONIJA
F3 Babilonas
F4 CHALDĖJA
F4 Erechas
F4 Ūras
G3 Sūzai
G4 ELAMAS
Babilono imperija
C3 Sidonas
C3 Tyras
C3 Megidas
C3 Samarija
C4 Jeruzalė
C4 Aškelonas
C4 Lachišas
D2 Haranas
D2 Karkemišas
D2 Arpadas
D2 Hamatas
D3 Ribla
D3 SIRIJA
D3 Damaskas
D5 Tema
E2 Gozanas
E2 MESOPOTAMIJA
E4 ARABIJA
F2 MINIS
F2 ASIRIJA
F2 Chorsabadas
F2 Ninevė
F2 Kelachas
F2 Ašūras
F3 BABILONIJA
F3 Babilonas
F4 CHALDĖJA
F4 Erechas
F4 Ūras
G3 Sūzai
G4 ELAMAS
[Kitos vietovės]
G2 MEDIJA
Pagrindiniai keliai (Žiūrėkite leidinį)
[Vandens telkiniai]
B3 Viduržemio jūra (Didžioji jūra)
C5 Raudonoji jūra
H1 Kaspijos jūra
H5 Persijos įlanka
[Upės]
B5 Nilas
E2 Eufratas
F3 Tigras
[Iliustracija 22 puslapyje]
Lachišo kalva
[Iliustracija 22 puslapyje]
Senovės Megido maketas
[Iliustracija 23 puslapyje]
Kabančiųjų Babilono sodų piešinys