Dievo tauta grįžta į savo šalį
PLOKŠČIAKALNĮ, kur dabar Iranas, supa dvi didelės kalnų grandinės: Elbursas (Kaspijos jūros pietuose) ir Zagrosas (į pietryčius link Persijos įlankos). Juos kerta ilgi, derlingi medžiais apaugę slėniai. Tuose slėniuose vyrauja švelnus klimatas, bet aukščiau, sausose vėjo gairinamose lygumose, žiemą labai šalta. Kiek toliau plokščiakalnyje driekiasi retai gyvenama dykuma. Šiame regione į rytus nuo Mesopotamijos iškilo Medijos ir Persijos imperija.
Medai buvo įsikūrę plokščiakalnio šiaurėje, o vėliau apgyveno Armėniją ir Kilikiją. Persų valdos tęsėsi pietvakariuose, į rytus nuo Tigro slėnio. Šeštojo amžiaus p. m. e. viduryje valdant Kyrui šios dvi karalystės susivienijo. Taip gimė Medijos ir Persijos pasaulinė galybė.
Kyras 539 m. p. m. e. užėmė Babiloną. Jo imperija rytuose siekė Indiją. Vakaruose jai priklausė Egiptas ir dabartinės Turkijos teritorija. Danielius Medijos ir Persijos imperiją deramai pavadino plėšria „meška“, ‘ryjančia daug kūnų’. (Dan 7:5) Kyras buvo humaniškas ir tolerantiškas valdovas. Jis padalijo imperiją į provincijas. Kiekvieną valdė satrapas, paprastai persas, bet jam pavaldus vietinis atstovas irgi turėjo tam tikrą valdžią. Imperijos tautos buvo raginamos išsaugoti savo papročius ir religiją.
Laikydamasis tokios politikos Kyras leido žydams sugrįžti ir atkurti tyrą garbinimą bei atstatyti Jeruzalę, kaip rašo Ezra ir Nehemijas. Ar šis didžiulis būrys pasirinko Abraomo maršrutą Eufrato aukštupiu link Karkemišo, ar grįžo trumpesniu keliu per Tadmorą ir Damaską? Biblijoje apie tai nerašoma. (Žiūrėk 6—7 puslapius.) Per laiką žydai kūrėsi ir kitose imperijos srityse, pavyzdžiui, Nilo deltoje bei vietovėse į pietus. Nemaža žydų bendruomenė keletą šimtmečių išsilaikė Babilone. Matyt, dėl šios priežasties ten apsilankė ir apaštalas Petras. (1 Pt 5:13) Taigi Medijos ir Persijos imperijos valdymas turėjo įtakos tam, kad vėliau, Graikijos bei Romos imperijų laikais, žydai jau gyveno daugelyje teritorijų.
Užėmę Babilono miestą, kur vasarą labai karšta, medai ir persai padarė jį savo administraciniu centru. Vienas iš karališkųjų miestų buvo Sūzai, ankstesnė elamitų sostinė. Vėliau čia persų karalius Ahasveras (greičiausiai Kserksas I) paskelbė Esterą karaliene ir suardė sąmokslą išžudyti visoje didžiulėje imperijoje Dievo tautą. Kitos dvi Medijos ir Persijos sostinės buvo Ekbatana (esanti 1900 metrų virš jūros lygio, kur malonios vasaros) ir Pasargadai (tame pačiame aukštyje, apie 650 kilometrų į pietryčius).
Kaip baigėsi šios pasaulinės galybės viešpatavimas? Pačiame valdžios zenite Medijai ir Persijai teko imtis malšinti sukilimus, graikų kurstomus prie šiaurvakarinės imperijos sienos. Graikija tada buvo pasidalijusi į kariaujančius polius, bet šie veikdami išvien sumušė persų pajėgas lemiamuose mūšiuose ties Maratonu ir Salaminu. Taip susivienijusi Graikija pamažu įgijo pranašumą prieš Mediją ir Persiją.
[Rėmelis 25 puslapyje]
Vadovaujami Zerubabelio, izraelitai — beveik 50000 vyrų — grįžo į Jeruzalę. Jiems teko nukeliauti nuo 800 iki 1600 kilometrų (atstumas priklausė nuo pasirinkto maršruto). Šalyje, apleistoje septynis dešimtmečius, ekonominės sąlygos buvo sunkios. Grįžusieji ėmėsi atkurti teisingą garbinimą — atstatė aukurą, pradėjo atnašauti Jehovai aukas. 537 m. p. m. e. rudenį jie šventė Palapinių šventę. (Jer 25:11; 29:10) Paskui padėjo Jehovos namų pamatus.
[Rėmelis 25 puslapyje]
ŠIO LAIKOTARPIO BIBLIJOS KNYGOS
Danieliaus
Agėjo
Zacharijo
Esteros
Psalmyno (dalis)
1 ir 2 Metraščių
Ezros
Nehemijo
Malachijo
[Žemėlapis 24 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Medijos ir Persijos imperija
A2 MAKEDONIJA
A2 TRAKIJA
A4 Kirėnė
A4 LIBIJA
B2 Bizantijas
B2 LIDIJA
B3 Sardai
B4 Memfis (Nofas)
B4 EGIPTAS
B5 No Amonas (Tebai)
B5 Sienė
C3 KILIKIJA
C3 Tarsas
C3 Isas
C3 Karkemišas
C3 Tadmoras
C3 SIRIJA
C3 Sidonas
C3 Damaskas
C3 Tyras
C4 Jeruzalė
D2 Fasis
D2 ARMĖNIJA
D3 ASIRIJA
D3 Ninevė
D4 Babilonas
E3 MEDIJA
E3 Ekbatana (Achmeta)
E3 HIRKANIJA
E4 Sūzai
E4 ELAMAS
E4 Pasargadai
E4 Persepolis
E4 PERSIJA
F3 PARTIJA
F4 DRANGIANA
G2 Marakanda (Samarkandas)
G3 SOGDIANA
G3 BAKTRIJA
G3 ARIJA
G4 ARACHOSIJA
G4 GEDROSIJA
H5 INDIJA
[Kitos vietovės]
A2 GRAIKIJA
A3 Maratonas
A3 Atėnai
A3 Salaminas
C1 SKITIJA
C4 Elatas
C4 Tema
D4 ARABIJA
[Kalnai]
E3 ELBURSO K.
E4 ZAGROSO K.
[Vandens telkiniai]
B3 Viduržemio jūra (Didžioji jūra)
C2 Juodoji jūra
C5 Raudonoji jūra
E2 Kaspijos jūra
E4 Persijos įlanka
[Upės]
B4 Nilas
C3 Eufratas
D3 Tigras
H4 Indas
[Iliustracija 24 puslapyje]
Norėdami pasiekti Babiloną, Kyro būriai turėjo pereiti Zagroso kalnus
[Iliustracija 25 puslapyje]
Viršuje: visų tautų vartai Persepolyje
[Iliustracija 25 puslapyje]
Apačioje: Kyro kapas Pasargaduose