Didžiausio vardo paslapties atskleidimas

Įdomu, kad tiek musulmonų Koranas, tiek krikščionių Biblija nurodo didžiausią vardą. Šiame straipsnyje aiškinama didžiausiojo vardo reikšmė ir svarba. Jame taip pat parodoma, kaip nuo šio vardo priklauso visa žmonija ir mūsų ateitis čia, žemėje.

MILIJONAI vyrų bei moterų gyveno ir mirė šioje žemėje. Daugeliu atvejų jų vardai išnykdavo drauge su jais ir atmintis apie juos išdildavo. Bet kai kurie didieji vardai — tokie kaip Avicena, Edisonas, Pasteras, Bethovenas, Gandis, Niutonas — ir toliau gyvuoja.

Tačiau yra vardas, didesnis už visus kitus. Su juo susiję visi praeities ir dabarties stebuklai visoje visatoje. Ir su šiuo vardu susijusi žmonijos ilgo bei laimingo gyvenimo viltis!

Daugelis norėjo sužinoti šį vardą. Jie ieškojo jo ir teiravosi apie tai, bet nerado atsako. Jiems jis taip ir liko paslaptis. Iš tikrųjų nė vienas žmogus negali atidengti šio vardo, kol jam pats Savininkas neatskleis jo. Laimei, šio neprilygstamo vardo paslaptis buvo atskleista. Pats Dievas tai padarė, kad tie, kurie jį tiki, žinotų apie jį. Jis atidengė savo vardą Adomui, po to Abraomui, Mozei ir kitiems savo ištikimiems senovės tarnams.

Ieškant didžiojo vardo

Korane kalbama apie vieną žmogų, „kuris gerai išmanė Raštą“ (27:40). Šias eilutes paaiškinančiame komentare, vadinamame Tafsīr Jalālayn [Tafsir Džalilain], sakoma: „Asafas, Barchijos sūnus, buvo teisingas žmogus. Jis žinojo Dievo didįjį vardą ir kada tik jo šaukdavosi, susilaukdavo atsakymo.“ Tai primena mums Biblijos rašytoją Asafą, kuris pasakė Psalmių 82:19 „Ir tepažįsta tave, kurio vardas yra Viešpats [„Jehova“, NW], jog tu vienas esi Aukščiausias visoje žemėje.“

Korane 17:2 skaitome: „Mes davėme Musai [Mozei] Raštus ir padarėme juos israelitų vadovu.“ Tuose Raštuose Mozė kreipėsi į Dievą sakydamas: „Štai aš eisiu pas Israelio sūnus ir jiems sakysiu: Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus. Jei jie man tars, koksai yra jo vardas, ką aš jiems atsakysiu?“ Dievas atsakė Mozei tardamas: „Tai sakysi Israelio sūnums: Viešpats [„Jehova“, NW], jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Isaoko Dievas ir Jokubo Dievas mane siunčia pas jus. Toks mano vardas per amžius“ (Išėjimo 3:13, 15).

Senovėje izraelitai žinojo šį didį Dievo vardą. Jis net buvo vartojamas kaip sudėtinė jų pačių vardų dalis. Kaip šiandieną yra vardas Abdula, kuris reiškia „Dievo tarnas“, taip senovės Izraelyje žmonės turėjo Abdijo vardą, reiškiantį „Jehovos tarnas“. Jochabedos, pranašo Mozės motinos, vardas galbūt reiškia „Jehova yra šlovė“. Jono vardas reiškia „Jehova buvo maloningas“. O pranašo Elijo vardas — „Mano Dievas yra Jehova“.

Pranašai žinojo šį didį vardą ir tardavo jį su didele pagarba. Šventajame Rašte jis randamas daugiau kaip 7000 kartų. Jėzus Kristus, Marijos sūnus, pabrėžė jį, kai meldėsi Dievui: „Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei... Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“ (Jono 17:6, 26). Baidavi, aiškindamas Korano 2:87 eilutes, savo garsiuose komentaruose sako, kad Jėzus „kėlė mirusiuosius tardamas Dievo didžiausiąjį vardą“.

Tad kas atsitiko, kad šis vardas virto paslaptimi? Kaip su tuo vardu susijusi kiekvieno iš mūsų ateitis?

Kaip vardas virto paslaptimi?

Kai kurie mano, kad „Jehova“ hebrajų kalba reiškia „Alachas“ (Dievas). Bet „Alachas“ atitinka hebrajišką ’Elo·himʹ, o tai yra žodžio ’elohʹah (dievas) didybės daugiskaita. Dėl kilusio tarp žydų prietaro jiems nebuvo leidžiama tarti Dievo vardo — Jehova. Todėl skaitydami Šventąjį Raštą ir matydami vardą Jehova, jie įprato sakyti ’Ado·naiʹ, kuris reiškė „Viešpats“. Kai kuriose vietose jie net pakeisdavo hebrajiško teksto originale „Jehova“ į ’Ado·naiʹ.

Religiniai krikščionijos vadovai laikėsi to paties kurso. Jie pakeitė Jehovos vardą į „Dievą“ (arabiškai „Alachas“) ir „Viešpatį“. Tai pasitarnavo klaidingo, visai nepagrįsto Šventuoju Raštu mokymo apie Trejybę raidai. Todėl milijonai žmonių klaidingai garbina Jėzų bei šventąją dvasią ir laiko juos lygiais Dievui.a

Todėl judaizmo ir krikščioniškojo pasaulio vadovai kalti dėl plačiai paplitusio nemokšiškumo didžiausiojo vardo atžvilgiu. Bet Dievas išpranašavo: „Aš pašventinsiu savo didį vardą, ... kad pagonys [„tautos“, NW] žinotų, jog aš Viešpats [„Jehova“, NW].“ Taip, Jehova padarys savo vardą žinomą tarp tautų. Kodėl? Nes jis nėra tiktai žydų ar bet kurios kitos atskiros nacijos ar tautybės Dievas. Jehova — visos žmonijos Dievas (Ezechielio 36:23; Pradžios 22:18; Psalmių 144:21; Malachijo 1:11).

Didžiausias vardas ir mūsų ateitis

Šventajame Rašte pasakyta: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13, NW). Mūsų išgelbėjimas teismo dieną priklausys nuo to, ar mes žinome Dievo vardą. Žinoti jo vardą — tai žinoti jo savybes, darbus bei tikslus ir gyventi laikantis jo aukštų principų. Pavyzdžiui, Abraomas žinojo Dievo vardą ir šaukėsi to vardo. Dėl to jis džiaugėsi gerais santykiais su Dievu, parodė tikėjimą juo, pasikliovė juo ir pakluso jam. Todėl Abraomas pasidarė Dievo bičiulis. Panašiai ir mes, žinodami Dievo vardą, priartėjame prie jo ir tai padeda mums ugdyti asmeninius santykius su juo tvirtai remiantis jo meile (Pradžios 12:8; Psalmių 9:11; Patarlių 18:10; Jokūbo 2:23).

Mes skaitome Biblijoje: „Viešpats [„Jehova“, NW] stebėjo ir klausė, ir jo akivaizdoje buvo parašyta atsiminimo knyga tiems, kurie bijo Viešpaties [„Jehovos“, NW] ir atsimena [„mąsto apie“, NW] jo vardą“ (Malachijo 3:16). Kodėl mums reikia ‛mąstyti’ apie didžiausią vardą? Jehovos vardas pažodžiui reiškia „jis — tapimo priežastis“. Šitai atskleidžia Jehovą kaip Tą, kuris daro save pažadų Vykdytoju. Jis visada įgyvendina savo tikslus. Jis yra visagalis Dievas, vienintelis Kūrėjas, turintis kiekvieną gerą savybę. Nėra tokių žodžių, kuriais galima būtų visiškai apsakyti jo dieviškąją esmę. Tačiau Dievas išsirinko sau didžiausią vardą — Jehova, kuris primena visus jo bruožus, savybes bei tikslus.

Šventajame Rašte Dievas kalba mums apie savo tikslus dėl žmonijos. Jehova Dievas sukūrė žmogų džiaugtis laimingu amžinuoju gyvenimu rojuje. Jis nori, kad visa žmonija sudarytų vieną šeimą, vienijamą meilės ir taikos. Dievas, būdamas meilė, įvykdys šį tikslą netolimoje ateityje (Mato 24:3-14, 32-42; 1 Jono 4:14-21).

Dievas paaiškina žmonijos kentėjimų priežastis ir parodo, kad yra išgelbėjimas (Apreiškimas 21:4). Psalmių 36:10, 11 skaitome: „Dar truputis, ir nebebus bedievio; ir jei žiūrėsi jo vietos, jo ten jau nebebus. Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos daugybe“. (Žiūrėk taip pat Korano 21:105.)

Taip, Dievas bus žinomas iš jo didžiojo vardo. Tautos turės sužinoti, kad jis — Jehova. Kokia didelė privilegija žinoti didžiausią vardą, liudyti apie jį ir būti jam ištikimiems! Šitaip džiugus Dievo tikslas bus įvykdytas kiekvieno iš mūsų atžvilgiu. „Kadangi jis glaudėsi prie manęs, aš išvaduosiu jį; aš uždengsiu jį, nes jis žino mano vardą. Jis šauksis manęs, ir aš išklausysiu jį... Aš pasotinsiu jį ilgu amžiumi ir duosiu jam matyti mano išgelbėjimą“ (Psalmių 90:14-16).

[Išnaša]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Prie degančio krūmo Dievas apsireiškė Mozei kaip ‛Jehova, Abraomo Dievas’

[Šaltinio nuoroda]

Mozė ir degantis krūmas, W. Thomas, Sr.