Sektini nuolankumo pavyzdžiai

„Tavo paties nuolankumas padarys mane didį“ (PSALMIŲ 18:35, NW [17:36, ŠR]).

1. Iš ko buvo matomas buvusio Sargybos bokšto bendruomenės prezidento nuolankumas?

DŽOZEFAS F. REZERFORDAS turėjo dominuojančią išvaizdą: ūgis — daugiau negu 180 cm, svoris — per 90 kg. Galingas buvo ir jo balsas, kurį jis naudojo ne tik paskelbti Jehovos vardą taip, kaip jis dar iki tol niekada nebuvo skelbtas, bet ir atskleisti religinių krikščionijos vadovų dviveidiškumą, kurių religija, jo žodžiais tariant, yra „spąstai ir apgaulė“. Nors jo kalbos buvo galingos, tačiau kai jis melsdavosi su pagrindinio biuro Betelio šeima, jo balsas skambėjo kaip mažo berniuko, kalbančio su savo tėveliu; taip atsiskleisdavo tiek jo artimas ryšys su savo Kūrėju, tiek jo nuolankumas. Taip, jis buvo nuolankus kaip mažas vaikas (Mato 18:3, 4).

2. Kokiu ypatingu atžvilgiu Jehovos tarnai yra ryškus kontrastas pasaulio žmonėms?

² Nėra abejonės, kad visi tikri Jehovos Dievo tarnai yra nuolankūs. Šiuo atžvilgiu tarp jų ir pasaulio žmonių yra ryškus kontrastas. Šiandien pasaulyje išdidžių žmonių daugiau, negu kada nors anksčiau. Išdidūs yra užimantys aukštą ir įtakingą padėtį, turtingieji ir išsimokslinę ir netgi daugelis neturtingųjų ar kaip nors kitaip nuskriaustųjų.

3. Ką galima pasakyti apie išdidumo vaisius?

³ Išdidumas sukelia nepaprastai daug konfliktų ir kančių. Iš tikrųjų, visatoje visos nelaimės prasidėjo todėl, kad vienas angelas išpuiko ir norėjo būti garbinamas taip, kaip turėjo būti garbinamas vien tik Kūrėjas, Jehova Dievas (Mato 4:9, 10). Negana to, tas, kuris pasidarė Velniu ir Šėtonu, sugebėjo sugundyti pirmąją moterį, Ievą, apeliuodamas į jos išdidumą. Jis jai pažadėjo, kad jeigu ji valgys uždraustą vaisių, ji galės būti kaip pats Dievas ir žinos, kas yra gera ir kas — bloga. Jeigu ji būtų buvusi nuolanki, ji būtų pasakiusi: „Kodėl aš turėčiau norėti būti kaip Dievas?“ (Pradžios 3:4, 5). Kai mes pagalvojame apie tą apgailėtiną — fiziniu, protiniu ir moraliniu atžvilgiu — padėtį, kurioje yra žmonija, koks nedovanotinas yra žmonių išdidumas! Nenuostabu, jog mes skaitome, kad Jehova neapkenčia „išdidumo ir puikybės“! (Patarlių 8:13). Visiems išdidiesiems ryškų kontrastą sudaro nuolankumo pavyzdžiai, kuriuos randame Dievo Žodyje, Biblijoje.

Jehova Dievas yra nuolankus

4. Kokios Rašto vietos parodo, kad Jehova yra nuolankus?

⁴ Jehova Dievas — Aukščiausiasis, Universalus Suverenas, amžinybės Karalius — yra nuolankus (Pradžios 14:22). Ar gali taip būti? Žinoma, taip! Karalius Dovydas, kaip užrašyta Psalmių 18:35 (NW [17:36, ŠR]), pasakė: „Tu duosi man savo gelbstintį skydą ir tavo dešinė palaikys mane, ir tavo paties nuolankumas padarys mane didį.“ Karalius Dovydas, aišku, tikėjo, kad Jehovos nuolankumas jį, Dovydą, išaukštins. Po to, Psalmių 113:6 (NW [112:5, ŠR]) vėl skaitome, kad Jehova „teikiasi pažvelgti į dangų ir žemę“. Kituose vertimuose skaitome: „nusilenkia žemyn... stebėti“ (ŠvR), „nusižemina, kad pažvelgtų taip žemai“ (The New English Bible).

5. Kokie atsitikimai liudija apie Jehovos nuolankumą?

⁵ Tai, kaip Jehova Dievas kalbėjosi su Abraomu, parodo, kad jis teikėsi iš tikrųjų išklausyti Abraomą, leisdamas jam išreikšti abejones, ar Jis teisingai elgiasi, ketindamas sunaikinti bedieviškus Sodomos ir Gomoros miestusa (Pradžios 18:23-32). Ir kai Jehova pareiškė savo norą sunaikinti Izraelio tautą — vieną kartą už stabmeldystę, kitą kartą už maištą, — kiekvieną kartą Mozė atkalbinėjo Jehovą, tarsi kalbėdamasis su kitu žmogumi. Kiekvieną kartą Jehova patenkindavo jo prašymą. Tai, kad Jis priėmė Mozės išsakytus pateisinimus Jo tautos, Izraelio, atžvilgiu, atskleidė Jo nuolankumą (Išėjimo 32:9-14; Skaičių 14:11-20). Kiti Jehovos nuolankaus elgesio, taip sakant, asmeniškai bendraujant su žmonėmis, pavyzdžiai matomi iš jo santykių su Gedeonu ir Jona, kaip užrašyta Teisėjų 6:36-40 ir Jonos 4:9-11.

6. Koks Jehovos bruožas taip pat atskleidžia jo nuolankumą?

⁶ Iš tikrųjų mažiausiai devynis kartus yra pasakyta, kad Jehova — „neskubus rūstintis“.b Tai, kad Jehova, bendraudamas su netobulais žmonėmis per tūkstančius metų, buvo labai kantrus, lėtas pykti, dar kartą įrodo, kad jis yra nuolankus. Išdidūs žmonės yra nekantrūs, greitai parodo įniršį, o tai labai skiriasi nuo kantrumo. Jehovos gi nuolankumas parodo, koks absurdiškas netobulų žmonių išdidumas! Kadangi mums pasakyta ‛būti Dievo sekėjais, kaip jo mylimiems vaikams’, mes turime būti nuolankūs, kaip ir jis yra nuolankus (Efeziečiams 5:1).

Kristaus nuolankumo pavyzdys

7, 8. Ką Raštas sako apie Jėzaus Kristaus nuolankumą?

⁷ Antrasis nepaprastas nuolankumo pavyzdys, kuriuo mes turime sekti, paminėtas 1 Petro 2:21: „Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.“ Daug metų prieš jam ateinant į žemę kaip žmogui, Zacharijo 9:9 apie jį buvo išpranašauta: „Labai džiaukis, Siono dukte, linksmai šūkauk, Jeruzalės dukte. ŠTAI TAVO KARALIUS ateina tau teisus ir gelbėtojas, jis neturtingas [„nuolankus“, NW] ir joja ant asilės.“ Jeigu Jėzus Kristus būtų buvęs išdidus, jis būtų galėjęs priimti Velnio pasiūlytas visas pasaulio karalystes už vieną pagarbinimo aktą (Mato 4:9, 10). Jis taip pat parodė nuolankumą tuo, kad visą nuopelną už savo mokymą skyrė Jehovai, sakydamas: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, — suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28).

⁸ Savo klausytojams jis teisėtai galėjo pasakyti: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mato 11:29). O kokį puikų nuolankumo pavyzdį jis parodė, nuplaudamas savo apaštalams kojas, kai jis, kaip žmogus, buvo su jais paskutinį vakarą! (Jono 13:3-15). Apaštalas Paulius Filipiečiams 2:3-8 (ŠvR), kaip dera, pataria krikščionims būti ‛nuolankiems’ (NTP), kalbėdamas apie Jėzų Kristų kaip pavyzdį: „Kiekvienas tebūna tokio nusistatymo, kaip ir Kristus buvo, kuris, būdamas dieviškos prigimties, nesisavino lygių teisių su Dievu, bet pasimažindamas Save, priėmė tarno pobūdį ir pasidarė Save lygiu visiems žmonėms. Jis pasižemino ir liko paklusnus ligi mirties, net ligi kryžiaus mirties.“ Pasiekęs sunkiausią savo gyvenimo momentą, jis nuolankiai meldėsi savo Tėvui: „Ne kaip aš noriu, bet kaip tu“ (Mato 26:39). Nėra jokios abejonės, kad jeigu mes norime būti Jėzaus Kristaus sekėjai, tiksliai einantys jo pėdomis, mes turime būti nuolankūs.

Apaštalas Paulius — puikus nuolankumo pavyzdys

9-12. Kaip apaštalas Paulius parodė puikų nuolankumo pavyzdį?

⁹ Apaštalas Paulius rašė: „Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!“ (1 Korintiečiams 11:1). Ar apaštalas Paulius sekė Jėzumi Kristumi būdamas nusižeminęs, taip tapdamas dar vienu mums sektinu nuolankumo pavyzdžiu? Taip, be abejo. Pirmiausia, jis nuolankiai pripažino, kad jis — Jėzaus Kristaus vergas (Filipiečiams 1:1, NTP). Efezo vyresniesiems jis pasakojo, kaip jis ‛tarnavo [„vergavo“, NW] Viešpačiui visu nuolankumu, su ašaromis, būdamas pavojuje dėl žydų, kurie jo tykojo’ (Apaštalų darbai 20:17-19, ŠvR). Jeigu jis nebūtų buvęs nuolankus, jis niekada nebūtų parašęs žodžių, kuriuos randame Romiečiams 7:18, 19: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris... Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.“

¹⁰ Apie Pauliaus nuolankumą taip pat liudija tai, ką jis, kaip paminėta 1 Korintiečiams 2:3, rašė krikščionims Korinte: „Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės.“ Nuolankiai kalbėdamas apie savo praeities veiksmus, kol jis dar nebuvo krikščioniu, jis rašė: „Anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. ... Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš“ (1 Timotiejui 1:13, 15).

¹¹ Kitas jo nuolankumo požymis yra tas, kad jis visą savo pastangų sėkmę priskirdavo Jehovai Dievui. Apie savo tarnybą jis rašė: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas — Dievas“ (1 Korintiečiams 3:6, 7). Jis taip pat prašė savo brolius melstis už jį, kad jis galėtų gerai liudyti, kaip skaitome Efeziečiams 6:18-20: „Melskitės... užtardami... mane, kad kai atveriu lūpas, man būtų duota drąsiai skelbti..., kad turėčiau drąsos kalbėti [Evangelijos paslaptį] taip, kaip privalau kalbėti.“

¹² Paulius taip pat parodė nuolankumą tuo, kaip jis bendradarbiavo su kitais apaštalais: „Jokūbas, Kefas ir Jonas... padavė man ir Barnabui dešinę draugystės ženklan, kad mes eitume pas pagonis, o jie — pas žydus“ (Galatams 2:9). Be to, jis parodė norą bendradarbiauti su Jeruzalės susirinkimo vyresniaisiais, palydėdamas keturis jaunus vyrus į šventyklą, kai jie įvykdė įžadą, ir apmokėdamas jų išlaidas (Apaštalų darbai 21:23-26).

13. Kodėl Pauliaus nuolankumas toks ypatingas?

¹³ Pauliaus nuolankumas tampa dar ypatingesnis, kai mes atkreipiame dėmesį į tai, kaip galingai juo naudojosi Jehova Dievas. Pavyzdžiui, skaitome, kad „Pauliaus rankomis Dievas padarydavo ne bet kokių stebuklų“ (Apaštalų darbai 19:11, 12). Be to, jam buvo suteikti antgamtiniai regėjimai ir apreiškimai (2 Korintiečiams 12:1-7). Mes taip pat neturėtume pamiršti, kad jis buvo įkvėptas parašyti 14 iš 27 krikščioniškųjų Graikų Raštų knygų (faktiškai, laiškų). Dėl viso to jis nepradėjo, taip sakant, riesti nosies. Jis išliko nuolankus.

Šių dienų pavyzdžiai

14-16. a) Kaip pirmasis Sargybos bokšto bendruomenės prezidentas parodė puikų nuolankumo pavyzdį? b) Kieno elgesys buvo visiškai priešingas prezidento pavyzdžiui?

¹⁴ Laiške Žydams 13:7 (NW) mes skaitome apaštalo Pauliaus patarimą: „Prisiminkite tuos, kurie jums vadovauja, kurie jums paskelbė Dievo žodį, ir, apmąstydami jų elgesį, sekite jų tikėjimu.“ Laikydamiesi šio principo, kaip šiuolaikinį pavyzdį mes galime prisiminti pirmąjį Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės prezidentą, Čarlzą Teizą Raselą, kurio tikėjimu mes galime sekti. Ar jis buvo nuolankus žmogus? Taip, tikrai nuolankus! Kaip buvo pastebėta, jo šešių tomų maždaug 3000 puslapių Šventraščio studijavimų tekste nė karto nėra paminėta jo pavardė. Šiandien Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės publikacijose laikomasi šio principo, kad, nurodant straipsnių rašytojus, nebūtų atkreiptas dėmesys į žmogų.

¹⁵ Sargybos bokšte Raselas kartą rašė, kad jis nežino tokių dalykų, kaip „raselizmas“ ir „raselitas“ — terminų, kuriuos vartojo jo priešininkai, tačiau kuriuos jis kategoriškai atmetė. Jis rašė: „Mūsų darbas... yra surinkti seniai išbarstytas tiesos nuotrupas ir pateikti jas Viešpaties žmonėms — ne kaip naujas, ne kaip savo, bet kaip Viešpaties. ... Darbas, kuriame Viešpats teikėsi panaudoti mūsų kuklų talentą, yra ne tiek ko nors naujo kūrimo, kiek atstatymo, koregavimo, derinimo darbas.“ Iš tikrųjų, jis išreiškė apaštalo Pauliaus jausmus, išsakytus žodžiais 1 Korintiečiams 3:5-7.

¹⁶ Jo požiūris buvo visiškai kitoks negu Čarlzo Darvino. Pirmajame savo knygos Rūšių atsiradimas 1859 metų leidime Darvinas daug kartų kalbėjo apie „savo“ teoriją, neatsižvelgdamas į tai, ką kiti anksčiau už jį buvo pasakę apie evoliuciją. Žinomas to amžiaus rašytojas, Samjuelis Batleris, kritikavo Darviną, atkreipdamas dėmesį, kad daugelis kitų jau prieš tai buvo iškėlę evoliucijos hipotezę; ji jokiu būdu nebuvo Darvino sukurta.

17. Kokie yra kiti brolio Rezerfordo nuolankumo pavyzdžiai?

¹⁷ Kitas šių dienų ištikimas tarnas, kuriuo ypatingai naudojosi Jehova Dievas, buvo Džozefas F. Rezerfordas, paminėtas šio straipsnio pradžioje. Jis buvo drąsus biblinės tiesos ir ypač Jehovos vardo gynėjas. Nors plačiai žinomas kaip teisėjas Rezerfordas, iš tikrųjų jis buvo nuolankus žmogus. Pavyzdžiui, kartą jis pasakė keletą kategoriškų tvirtinimų apie tai, ko krikščionys gali laukti įvyksiant 1925 metais. Kai įvykiai nepatvirtino jo lūkesčių, Bruklino Betelio šeimai jis nuolankiai prisipažino apsijuokęs. Su juo artimai bendravęs pateptasis krikščionis paliudijo, kad jis daug kartų girdėjo brolį Rezerfordą tiek viešai, tiek asmeniškai atsiprašant Mato 5:23, 24 žodžių dvasioje už tai, kad įžeidė bedrakrikščionį kokiu nors neapgalvotu pasakymu. Kad aukštą valdžios postą užimantis žmogus galėtų atsiprašyti savo pavaldinių, jis turi būti nuolankus. Brolis Rezerfordas parodė puikų pavyzdį visiems prižiūrėtojams, kur jie bedirbtų — susirinkime, kelionių tarnyboje ar viename iš Bendruomenės filialų.

18. Kokią nuolankumą atskleidžiančią frazę pasakė trečiasis Bendruomenės prezidentas?

¹⁸ Trečiasis Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės prezidentas, Natanas H. Noras, nors ir būdamas įžymus Jehovos tautoje, taip pat parodė, kad savo poste jis nesijautė kuo nors pranašesnis. Nors savo organizaciniais bei oratoriaus sugebėjimais jis pranoko kitus, jis labai gerbė tai, ką darė kiti. Taigi kartą jis apsilankė pas Rašymo skyriaus narį jo kabinete ir pareiškė: „Būtent čia, Rašymo skyriuje, atliekamas pats svarbiausias ir pats sunkiausias darbas. Štai kodėl aš taip mažai prie jo prisidedu.“ Taip, jis nusižeminęs pritaikė patarimą iš laiško Filipiečiams 2:3 (NTP), kad ‛su nuolankumu žmogus turėtų laikyti kitus aukštesniais už save’. Jis pripažino, kad nors tarnauti Bendruomenės prezidentu svarbu, kitos užduotys taip pat svarbios. Jis turėjo būti nuolankus, kad taip galvotų ir mokėtų taip aiškiai tai išreikšti žodžiais. Jis buvo dar vienas puikus sektinas pavyzdys visiems, ypač tiems, kurie galbūt užima iškilią padėtį kaip prižiūrėtojai.

19, 20. a) Kokį nuolankumo pavyzdį parodė ketvirtasis Bendruomenės prezidentas? b) Kaip kitas straipsnis mums padės ugdyti nuolankumą?

¹⁹ Ketvirtasis Bendruomenės prezidentas, Fredas V. Frencas, taip pat buvo puikus nuolankumo pavyzdys. Būdamas Bendruomenės viceprezidentu 32 metus, jis daug prisidėjo prie žurnalų rašymo ir kongresų programų ruošimo; tačiau šiuo atžvilgiu jis visada laikėsi nuošalyje, niekada nenorėdamas susilaukti dėmesio. Čia galima būtų paminėti panašų senovės pavyzdį. Kai Joabas nugalėjo amonitus Raboje, jis pasirūpino, kad pergalės šlovė atitektų karaliui Dovydui (2 Samuelio 12:26-28).

²⁰ Iš tikrųjų, yra daug puikių pavyzdžių — praeities ir šių dienų, pateikiančių mums rimtas priežastis būti nuolankiems. Tačiau yra daug daugiau priežasčių, kodėl mes turime būti nuolankūs; tos priežastys bei pagalbinės priemonės, kaip tapti nuolankiais, bus aptariamos kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kokie yra išdidumo vaisiai?

◻ Kas yra geriausias nuolankumo pavyzdys?

◻ Iš ko sprendžiame, kas buvo antrasis didysis nuolankumo pavyzdys?

◻ Kokį puikų nuolankumo pavyzdį parodė apaštalas Paulius?

◻ Kokius žinome ryškius šių dienų nuolankumo pavyzdžius?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jėzus rodė nuostabų nuolankumą

[Iliustracija 16 puslapyje]

Paulius parodė puikų nuolankumo pavyzdį

[Iliustracija 17 puslapyje]

Brolis Raselas nelaikė savo nuopelnu to, ką jis parašė