‛Koks bus tavo dalyvavimo ženklas?’

„Kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (MATO 24:3, NW).

1, 2. Kas rodo, kad žmones domina ateitis?

DAUGUMĄ žmonių domina ateitis. O tave? Savo knygoje „Būsimasis sukrėtimas“ (anglų k.) profesorius Elvinas Tofleris nurodė „staigų organizacijų, tyrinėjančių ateitį, plitimą“. „Mes stebime, — pridūrė jis, — kūrimąsi mokslinio tyrimo institutų, kurių paskirtis numatyti ateitį; futurologinių žurnalų atsiradimą Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose; didėjantį kiekį universitetuose vedamų ateities pranašavimo kursų.“ Tačiau Tofleris daro išvadą: „Niekas negali ‛žinoti’ ateities absoliučia prasme.“

² Knygoje „Būsimųjų įvykių ženklai“ (anglų k.) sakoma: „Chiromantija, būrimas su magiškuoju krištoliniu rutuliu, astrologija, būrimas kortomis, I ching — visi šitie daugiau ar mažiau sudėtingi būrimo būdai naudojami tam, kad suteiktų mums tam tikrą supratimą apie mūsų pačių ateitį.“ Tačiau, užuot rėmęsi tokiais žmonių metodais, geriau kreipkimės į patikimą šaltinį — Jehovą.

3. Kodėl, norint ką nors sužinoti apie ateitį, yra tinkama kreiptis į Dievą?

³ Tikrasis Dievas paaiškino: „Taip bus, kaip aš maniau, ir kaip savo mintyje nutariau, taip įvyks“ (Izaijo 14:24, 27; 42:9). Taip, Jehova sugebėjo pranešti žmonijai tai, kas įvyks, dažnai pasinaudodamas žmonėmis kaip kalbėtojais. Vienas tokių pranašų rašė: „Viešpats Dievas juk nieko nedaro neapreiškęs savo paslapties savo tarnams pranašams“ (Amoso 3:7, 8; 2 Petro 1:20, 21).

4, 5. a) Kodėl Jėzus galėjo kai ką pasakyti apie ateitį? b) Kokį iš kelių dalių susidedantį klausimą uždavė jam apaštalai?

⁴ Žymiausias Dievo pranašas buvo Jėzus Kristus (Žydams 1:1, 2). Todėl sutelkime savo dėmesį į vieną iš pagrindinių Jėzaus pranašysčių, kurioje išpranašauta tai, kas dabar vyksta aplink mus. Ji mums taip pat padeda įžvelgti įvykius, kurie greitu laiku prasidės baigiantis dabartinei piktajai sistemai, kai Dievas pakeis ją žemišku rojumi.

⁵ Jėzus įrodė, kad jis buvo pranašas (Morkaus 6:4; Luko 13:33; 24:19; Jono 4:19; 6:14; 9:17). Todėl suprantama, kodėl apaštalai, sėdėdami su Jėzumi ant Alyvų kalno ir žiūrėdami į Jeruzalę, paklausė jo apie ateitį: „Kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW; Morkaus 13:4).

6. Koks ryšys yra tarp Mato 24, Morkaus 13 ir Luko 21 skyrių, ir koks klausimas turėtų mus gyvai dominti?

⁶ Jų klausimą ir Jėzaus atsakymą randame Mato 24-me, Morkaus 13-me ir Luko 21-me skyriuose.a Šie pranešimai daugeliu atžvilgių papildo vienas kitą, tačiau jie nėra identiški. Pavyzdžiui, tik Lukas mini, kad bus „vietomis... marų“ (Luko 21:10, 11, NTP; Mato 24:7; Morkaus 13:8). Suprantama, kyla klausimas: ar Jėzus nusakė įvykius, kurie turėjo vykti jo klausytojų gyvenamuoju laikotarpiu, ar jis kalbėjo ir apie mūsų laiką, ir netgi apie tai, kas mūsų laukia ateityje?

Apaštalai norėjo sužinoti

7. Ko konkrečiai klausė apaštalai, tačiau kuo skyrėsi savo mastu Jėzaus atsakymas?

⁷ Keletą dienų prieš savo mirtį Jėzus paaiškino, kad Dievas atmetė Jeruzalę, žydų sostinę. Miestas ir didinga šventykla turėjo būti sunaikinti. Dėl to kai kurie apaštalai klausė Jėzaus apie ‛jo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklą’ (Mato 23:37—24:3, NW). Jie, be abejo, pirmiausia turėjo omenyje žydų sistemą ir Jeruzalę, kadangi jie negalėjo suprasti masto tų dalykų, kurie dar turėjo įvykti. Tačiau atsakydamas jiems Jėzus kalbėjo apie žymiai tolesnius įvykius negu tie, kurie vyko iki 70-jų ir pačiais 70-aisiais m. e. metais, kai romėnai sugriovė Jeruzalę (Luko 19:11; Apaštalų darbai 1:6, 7).

8. Kokie buvo kai kurie Jėzaus nusakyti įvykiai?

⁸ Kaip sakoma trijų evangelijų pranešimuose, Jėzus kalbėjo apie tai, kad tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę, kad bus badmečių, žemės drebėjimų, baisenybių ir ženklų iš dangaus. Nuo to laiko, kai Jėzus nurodė tą ženklą (33 m. e. m.), iki Jeruzalės sunaikinimo (66-70 m. e. m.) turėjo atsirasti netikrų pranašų ir netikrų mesijų. Žydai turėjo persekioti krikščionis, skelbiančius Jėzaus žinią.

9. Kaip išsipildė Jėzaus pranašystė pirmajame m. e. amžiuje?

⁹ Kaip patvirtino istorikas Juozapas Flavijus, šio ženklo požymiai iš tiesų išsipildė. Pagal jo užrašus, netikri mesijai kurstė maištą dar prieš romėnų puolimą. Judėjoje ir kitose srityse vyko baisūs žemės drebėjimai. Daugelyje Romos imperijos sričių kilo karai. Ar būta didelių badmečių? Taip. (Palygink Apaštalų darbų 11:27-30.) O ką galima pasakyti apie Karalystės skelbimo darbą? Iki 60-61 m. e. metų, kai buvo parašytas laiškas Kolosiečiams, „vilties Evangelija“ jau buvo plačiai paskleista Afrikoje, Azijoje ir Europojeb (Kolosiečiams 1:23).

„TADA“ ateis galas

10. Kodėl mes turime atkreipti dėmesį į graikišką žodį toʹte ir kodėl jis toks svarbus?

¹⁰ Jėzus kai kur pateikė įvykius ta tvarka, kuria jie turėjo vykti. Jis pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija... Ir tada ateis galas.“ Žodis „tada“ Mato 24:14 yra išverstas iš graikų prieveiksmio toʹte.c Graikų kalbos žinovai apibrėžia toʹte kaip „parodomąjį laiko prieveiksmį“, kuris vartojamas „įvesti tai, kas eina po to laiko atžvilgiu“ arba „įvesti tuoj po to įvyksiantį įvykį“. Todėl Jėzus nusakė, kad bus vykdomas Karalystės skelbimo darbas ir tada („po to“ arba „tuoj po to“) ateis „galas“. Kieno galas?

11. Kaip Jėzus atkreipė dėmesį į įvykius, tiesiogiai susijusius su Jeruzalės sunaikinimu?

¹¹ Vienas Jėzaus pranašystės išsipildymas gali būti atpažintas per įvykius, kurie vedė prie žydų sistemos galo. Jėzaus nusakyti karai, žemės drebėjimai, maisto produktų trūkumas ir kita tęsėsi per tris dešimtmečius. Tačiau pradedant Mato 24:15, Morkaus 13:14 ir Luko 21:20, mes skaitome apie įvykius, kurie buvo tiesiogiai susiję su gresiančiu sunaikinimu, tai yra, kai galas buvo čia pat. (Atkreipk dėmesį į viengubą punktyrinę liniją lentelėje.)

12. Kokį vaidmenį vaidino Romos pulkai išsipildant Mato 24:15?

¹² Atsakydami į žydų sukilimą, romėnai, vadovaujami Cestijaus Galo, 66 m. e. metais išžygiavo prieš Jeruzalę ir apsupo miestą, kurį žydai laikė šventu (Mato 5:35). Nors žydai ir priešinosi, romėnai vis dėlto prasiveržė į miestą. Taigi jie ‛atsistojo šventoje vietoje’, kaip buvo išpranašavęs Jėzus, pagal Mato 24:15 ir Morkaus 13:14. Po to įvyko kažkas netikėta. Nors romėnai buvo apsupę miestą, jie staiga pasitraukė. Krikščionys tuojau atpažino Jėzaus pranašystės išsipildymą, ir romėnų atsitraukimas sudarė jiems galimybę bėgti iš Judėjos į kalnus anapus Jordano. Istoriškai įrodyta, kad jie taip ir padarė.

13. Kodėl krikščionys, laikydamiesi Jėzaus perspėjimo, galėjo pasitraukti?

¹³ Bet kodėl būtinai reikėjo bėgti, jeigu romėnai pasitraukė nuo Jeruzalės? Šitas įvykis, Jėzaus žodžiais, buvo įrodymas, jog ‛prisiartino Jeruzalės nuniokojimas’ (Luko 21:20). Taip, nuniokojimas. Savo pranašystėje Jėzus kalbėjo apie ‛suspaudimą, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus’. Maždaug po trejų su puse metų, 70 m. e. metais, Jeruzalė iš tiesų patyrė „didelį suspaudimą“ nuo romėnų pulkų, vadovaujamų karvedžio Tito (Mato 24:21; Morkaus 13:19). Bet kodėl Jėzus tai apibūdino kaip suspaudimą, didesnį už kada nors prieš tai buvusius ar būsiančius po to?

14. Kodėl galima pasakyti, kad tai, kas ištiko Jeruzalę 70-aisiais m. e. metais, buvo „didelis suspaudimas“, kokio nėra iki tol buvę ir kokio daugiau nebebus?

¹⁴ Jeruzalė, kuri 607 m. pr. m. e. buvo sunaikinta babiloniečių, iki pat mūsų šimtmečio patyrė baisias kovas. Tačiau tai, kas įvyko 70 m. e. metais, buvo nepaprastai didelis sielvartas. Per beveik penkis mėnesius trukusį karo žygį Tito kareiviai sutriuškino žydus. Jie nužudė apie 1100000 žydų ir beveik 100000 paėmė į nelaisvę. Be to, romėnai sugriovė Jeruzalę. Tuo buvo įrodyta, kad kitados Dievo pripažinta žydų garbinimo sistema, kurios centras buvo šventykla, visiems laikams nustojo egzistavusi (Žydams 1:2). Taigi tų 70-jų m. e. metų įvykiai tikrai galėjo būti apibūdinti kaip suspaudimas, ‛kokio [tam miestui, tai tautai ir tai sistemai] nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus’ (Mato 24:21).d

Kaip ir buvo išpranašauta, turėjo įvykti kai kas daugiau

15. a) Kokie, pagal Jėzaus nusakymą, įvykiai turėjo vykti po suspaudimo, ištikusio Jeruzalę? b) Kokią išvadą, pagal Mato 24:23-28, turime padaryti apie Jėzaus pranašystės išsipildymą?

¹⁵ Tačiau Jėzaus pranašystė neapsiribojo tik pirmojo amžiaus suspaudimu. Biblijoje, remiantis Mato 24:23 ir Morkaus 13:21 pavartotu žodžiu toʹte, „tada“, parodoma, kad po to suspaudimo dar turėjo sekti daugiau įvykių. Kas turėjo vykti po 70-jų m. e. metų? Po suspaudimo, kurį patyrė žydų sistema, turėjo atsirasti kitų netikrų mesijų ir netikrų pranašų. (Palygink Morkaus 13:6 su 13:21-23.) Istorija patvirtina, kad šimtmečiais po Jeruzalės sunaikinimo 70 m. e. metais tokie asmenys pasirodydavo; tačiau jie nesuklaidindavo tų, kurie turėjo aiškų dvasinį regėjimą ir tikrai laukė Kristaus „dalyvavimo“ (Mato 24:27, 28, NW). Bet šie įvykiai po 70-jų m. e. metų didžiojo suspaudimo parodo, kad Jėzus turėjo omenyje ne tik tą suspaudimą, kuris buvo tik pirminis pranašystės išsipildymas.

16. Kokia papildoma informacija prie Jėzaus pranašystės duodama Luko 21:24 ir kokią ji turi reikšmę?

¹⁶ Jeigu sulyginsime Mato 24:15-28 ir Morkaus 13:14-23 su Luko 21:20-24, mes rasime antrą įrodymą, jog Jėzaus pranašavimas apėmė ne tik Jeruzalės sunaikinimą, bet lietė ir tolesnę ateitį. Prisiminkime, kad vien tik Lukas paminėjo marus. Ir jis vienintelis baigė šią pranašystės dalį tokiais Jėzaus žodžiais: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių [„nustatytieji tautų“, NW] laikai“e (Luko 21:24). Babiloniečiai 607 m. pr. m. e. pašalino paskutinį žydų karalių, ir po to Jeruzalė — atstovavusi Dievo Karalystei — buvo mindoma (4 Karalių 25:1-26; 1 Kronikų 29:23; Ezechielio 21:25-27). Luko 21:24 žodžiais, Jėzus nurodė, kad tokia padėtis bus ateityje iki tol, kol Dievui ateis laikas vėl įkurti Karalystę.

17. Kokį mes turime trečią įrodymą, kad Jėzaus pranašystė turėjo siekti tolimą ateitį?

¹⁷ Ir yra dar trečias įrodymas, kad Jėzus iš tikrųjų nurodė vėlesnį išsipildymą: pagal Bibliją, Mesijas turėjo mirti ir būti prikeltas, o po to jis turėjo sėdėti Dievo dešinėje, kol Tėvas pasiųs jį viešpatauti (Psalmių 109:1, 2). Jėzus priminė, kad jis turės sėdėti savo Tėvo dešinėje (Morkaus 14:62). Apaštalas Paulius patvirtino, kad prikeltasis Jėzus buvo Jehovos dešinėje ir laukė laiko, kai taps Karaliumi ir Dievo nuosprendžio Vykdytoju (Romiečiams 8:34; Kolosiečiams 3:1; Žydams 10:12, 13).

18, 19. Koks ryšys yra tarp Apreiškimo 6:2-8 ir paralelinių evangelijų pranašysčių?

¹⁸ Ketvirtąjį, lemiamąjį, įrodymą to, kad Jėzaus pranašystė apie daiktų sistemos pabaigą liečia ne vien pirmąjį šimtmetį, randame Apreiškimo 6-me skyriuje. Apaštalas Jonas, gavęs Apreiškimą praėjus keliems dešimtmečiams po 70-jų m. e. metų, aprašė užvaldantį dėmesį šuoliuojančių raitelių reginį (Apreiškimas 6:2-8). Šitoje pranašiškoje vizijoje apie „Viešpaties dieną“ — jo dalyvavimo dieną — mūsų XX amžius apibūdinamas kaip nepaprastų karų (4-a eilutė), paplitusių badmečių (5-a ir 6-a eilutės), taip pat „maro“ (8-a eilutė) laikas. Aišku, kad tai yra paralelė su tuo, ką Jėzus pasakė evangelijose, ir tai įrodo, kad jo pranašystė turi didesnį išsipildymą šią „Viešpaties dieną“ (Apreiškimas 1:10).

¹⁹ Tie, kurie stebi įvykius, pripažįsta, kad nuo to laiko, kai pirmą kartą įsižiebė pasaulinis karas 1914 metais, Mato 24:7-14 ir Apreiškimo 6:2-8 nusakytas sudėtinis ženklas aiškiai matomas. Jehovos Liudytojai pasauliniu mastu skelbia, kad Jėzaus pranašystė šiandien pildosi antrąkart ir didesniu mastu; tai įrodo vykdomi žiaurūs karai, niokojantys žemės drebėjimai, tragiški badmečiai ir siaučiančios ligos. Apie pastarąsias žurnale U.S.News & World Report (1992 liepos 27) kalbama: „Dėl AIDS epidemijos... miršta milijonai, ir ji greitai gali tapti brangiausiai kainuojančia ir katastrofiškiausia epidemija istorijoje. Maras XIV šimtmetyje nusinešė apie 25 milijonus kenčiančių gyvybių. Šiandien AIDS sukeliančio viruso (ŽIV) nešiotojų yra apie 12 milijonų, bet iki 2000-jų metų jų skaičius padidės nuo 30 iki 110 milijonų. Nesant gydymo priemonių, jiems visiems gresia tikra mirtis.“

20. Ką turėjo apimti pirminis Mato 24:4-22 išsipildymas ir koks kitas išsipildymas nekelia abejonių?

²⁰ Kokią gi išvadą galima padaryti iš Jėzaus atsakymo į apaštalų klausimą? Jo pranašystėje buvo tiksliai nusakyti dalykai, kurie vyko prieš Jeruzalės sunaikinimą ir jo metu, taip pat ir kiti įvykiai, kurie turėjo vykti po 70-jų m. e. metų. Tačiau dauguma nusakytųjų dalykų turėjo išsipildyti antrąkart ir didesniu mastu ateityje ir įvykti prieš didįjį suspaudimą, kurio metu bus sunaikinta dabartinė piktoji daiktų sistema. Tai reiškia, kad Jėzaus pranašystė, pagal Mato 24:4-22, lygiai kaip ir lygiagretūs pranešimai pagal Morkų ir Luką, išsipildė nuo 33-jų m. e. metų iki 70-jų m. e. metų didžiojo sielvarto. Bet tie patys tekstai turėjo išsipildyti antrą kartą, įskaitant žymiai didesnį suspaudimą ateityje. Šitas didesnis išsipildymas vyksta šiandien; mes kasdien galime jį stebėti.f

Kur tai veda?

21, 22. Kur mes randame pranašišką įrodymą tam, kad turėjo įvykti dar kiti dalykai?

²¹ Paminėdamas netikrus pranašus, kurie per ilgą laiką, kol „baigsis nustatytieji tautų laikai“, darys apgaulingus ženklus, Jėzus tuo savo pranašystės nebaigė (Luko 21:24, NW; Mato 24:23-26; Morkaus 13:21-23). Jis toliau kalbėjo ir apie kitus įstabius dalykus, kurie turėjo įvykti ir būti matomi visoje žemėje. Jie turėjo būti susiję su Žmogaus Sūnaus galingu ir šlovingu atėjimu. Jo pranašystės tęsinio pavyzdį galima rasti Morkaus 13:24-27:

²² „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.“

23. Kodėl Mato 24:29-31 išsipildymo reikia laukti praėjus ilgam laikotarpiui nuo pirmojo m. e. amžiaus?

²³ Katastrofiškai žlugus žydų sistemai 70-aisiais m. e. metais, Žmogaus Sūnus, prikeltasis Jėzus Kristus, neatėjo tokiu įspūdingu būdu. Žinoma, nepripažino jo ir visos žemės tautos, kas, pagal Mato 24:30, turėjo įvykti, ir angelai nesurinko tuo metu visų pateptųjų krikščionių visoje žemėje. Taigi kada turėjo išsipildyti šita tolesnė stebinančios Jėzaus pranašystės dalis? Ar ta dalis pildosi per įvykius, kuriuos stebime aplink save šiandien, o gal šita pranašystės dalis suteikia mums įžvalgumą apie dalykus, kurių turime laukti netolimoje ateityje? Mes tikrai turėtume trokšti tai sužinoti, nes Lukas užrašė tokį Jėzaus perspėjimą: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Luko 21:28).

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip iki 70-jų m. e. metų išsipildė Jėzaus atsakymas į klausimą, iškeltą Mato 24:3?

◻ Kaip žodžio toʹte vartojimas padeda mums suprasti Jėzaus pranašystę?

◻ Kokia prasme „didysis suspaudimas“ pirmajame amžiuje buvo toks, kokio niekada nebuvo buvę?

◻ Kokius du mus šiandien liečiančius Jėzaus pranašystės aspektus pamini tiktai Lukas?

◻ Kokie yra įrodymai antrajam ir didesniam pranašystės iš Mato 24:4-22 išsipildymui?

[Lentelė 24, 25 puslapiuose]

MATO 24

⁴ „Jėzus jiems atsakė: ‛Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. ⁵ Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‛Aš Mesijas!’, ir daugelį suklaidins. ⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. ⁷ Bet tai dar ne galas.

Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. ⁸ Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia.

⁹ Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. ¹⁰ Daugelis nupuls, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. ¹¹ Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. ¹² Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. ¹³ O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. ¹⁴ Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.

------------------------------------------------------------------

¹⁵ Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), ¹⁶ tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, ¹⁷ kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, ¹⁸ o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. ¹⁹ Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! ²⁰ Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. ²¹ Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. ²² Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

------------------------------------------------------------------

²³ Jei tada kas nors jums sakytų: ‛Štai čia Mesijas’ arba: ‛Jis tenai!’ — netikėkite. ²⁴ Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. ²⁵ Štai jus apie tai iš anksto įspėjau! ²⁶ Tad jeigu jums sakytų: ‛Štai jis tyruose!’, neikite. ‛Štai jis namų gilumoje!’, netikėkite. ²⁷ Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu. ²⁸ Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------

²⁹ Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. ³⁰ Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. ³¹ Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.’“

MORKAUS 13

⁵ „Jėzus pradėjo jiems aiškinti: ‛Žiūrėkite, kad kas jūsų nesuklaidintų! ⁶ Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‛Tai aš’, ir daugelį suklaidins. ⁷ Išgirdę apie karus ir karų gandus, nenusigąskite. Reikia, kad tai įvyktų, bet dar ne galas.

⁸ Tauta pakils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus žemės drebėjimų, bus badmečių. Tokia bus kentėjimų pradžia.

⁹ Jūs sergėkitės: atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius, kad jiems liudytumėte. ¹⁰ Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija. ¹¹ Kai suėmę jus ves, nesirūpinkite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite nebe jūs, o Šventoji Dvasia. ¹² Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas — savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš gimdytojus ir juos žudys. ¹³ Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.

------------------------------------------------------------------

¹⁴ Kai pamatysite sunaikinimo pabaisą stovint ten, kur jos neturi būti (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet kas Judėjoje, tebėga į kalnus; ¹⁵ kas bus ant stogo, tenelipa žemėn ir teneeina ko nors pasiimti iš namų; ¹⁶ o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. ¹⁷ Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! ¹⁸ Melskite, kad tai neatsitiktų žiemą! ¹⁹ Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiolei ir daugiau nebebus. ²⁰ Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas.

------------------------------------------------------------------

²¹ Jei tada kas nors jums sakytų: ‛Štai čia Mesijas, štai ten’, — netikėkite, ²² nes atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. ²³ Todėl būkite apdairūs; aš jus iš anksto dėl visko įspėjau.

------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------

²⁴ Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, ²⁵ žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. ²⁶ Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. ²⁷ Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.’“

LUKO 21

⁸ „Jis pasakė: ‛Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis prisidengę mano vardu ir sakys: ‛Tai aš!’ ir: ‛Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! ⁹ O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas.’

¹⁰ Ir dar sakė: ‛Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. ¹¹ Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.

¹² Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. ¹³ Tada jums bus proga liudyti. ¹⁴ Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; ¹⁵ aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas. ¹⁶ Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. ¹⁷ Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. ¹⁸ Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. ¹⁹ Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.

------------------------------------------------------------------

²⁰ Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. ²¹ Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste — teišeina iš jo, kas apylinkėse — tenegrįžta. ²² Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai. ²³ Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Baisi nelemtis užklups kraštą ir rūstybė šią tautą. ²⁴ Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus,

------------------------------------------------------------------

o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių [„nustatytieji tautų“, NW] laikai.

------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------

²⁵ Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. ²⁶ Žmonės džius iš baimės laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. ²⁷ Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. ²⁸ Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.’“

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jeruzalę ir žydų sistemą 70-aisiais m. e. metais ištiko pats didžiausias suspaudimas, kokį ji kada nors buvo patyrusi