Karalystės skelbėjai praneša

Biblijos tiesa suvienija šeimą

ŠIANDIENĄ daug kur pasaulyje šeimos vienybė jau beveik tapo praeities dalyku. Tačiau Biblija atskleidžia šeimos vienybės paslaptį. Pamąstyk apie Jėzaus žodžius: „Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos“ (Mato 7:24). Tūkstančiai Jehovos Liudytojų šeimų pasiekė vienybės, taikydami šiuos žodžius ir naudodamiesi Biblija kaip pagrindu glaudžiai šeimos sąjungai kurti. Kiti taip pat pasiekia tokią vienybę, kaip rodo tolesnis atvejis.

Kai Danielius tarnavo armijoje Prancūzijoje, kariuomenės kapelionas pasiūlė pirkti Bibliją; jis įsigijo ir pradėjo reguliariai skaityti ją. Galiausiai jį perkėlė į Taitį. Kai kurie Danieliaus kariuomenės draugai buvo adventistai, kiti — mormonai. Jų pokalbiai tankiai lietė religiją. Kartą vyresnysis seržantas supažindino Danielių su savo žmona, kuri buvo Jehovos Liudytoja. Ji praleido ištisą popietę, atsakinėdama į daugelį Danieliaus klausimų, ir suvedė jį su vienu iš vietinių Jehovos Liudytojų susirinkimų Taityje. Netrukus jis pradėjo reguliarią Biblijos studiją.

Prancūzijoje gyvenantys Danieliaus tėvai buvo nuoširdūs katalikai. Jo tėvas dirbo mokykloje konsultantu ir taip pat buvo atsakingas už religinį mokymą katalikiškoje mokykloje. Norėdamas pasidalinti įgytais dvasiniais turtais su savo tėvais, Danielius pradėjo palaipsniui įterpti į savo laiškus jiems kai kurias biblines mintis.

Iš pradžių Danieliaus motina džiaugėsi, bet vėliau ją šokiravo tai, kad viename sūnaus laiške užtiko Jehovos vardą. Po keleto dienų ji klausėsi radijo programos, kurioje Jehovos Liudytojai buvo pristatyti kaip „pavojinga sekta“. Ji parašė Danieliui, prašydama jį nedelsiant nutraukti visus ryšius su Jehovos Liudytojais. Tačiau Danielius toliau darė pažangą studijuodamas Bibliją ir greitai pasirūpino palikti kariuomenę ir grįžti į Prancūziją.

Vėl būdamas namuose, Danielius kiekvieną vakarą — kartais iki vėlyvos nakties — ilgai kalbėdavosi su savo motina biblinėmis temomis. Pagaliau ji sutiko nueiti su juo į Karalystės salę. Pirmasis apsilankymas sueigoje jai padarė tokį įspūdį, kad ji pati pradėjo reguliariai studijuoti Bibliją. Ji sparčiai darė pažangą ir greitai buvo pakrikštyta.

Danieliaus tėvas buvo tolerantiškas žmogus, bet labai atsidėjęs savo profesinei ir religinei veiklai. Vis dėlto vieną sykį jis nuvežė žmoną ir Danielių į srities kongresą. Tai buvo liepos 14-oji ir jis norėjo pamatyti mieste paradą, skirtą Bastilijos paėmimui. Belaukdamas jis iš smalsumo nutarė pažvelgti į kongreso salę. Jį nustebino tvarka bei ramybė, kurią matė tarp Jehovos žmonių, ir taip pat tai, kad visi jį, vaikščiojantį po įvairius kongreso skyrius, vadino „broliu“. Jis visiškai pamiršo Bastilijos paradą ir pasiliko iki kongreso pabaigos. Jis paprašė biblinės studijos ir sparčiai progresavo mokydamasis tiesos. Tačiau kuo daugiau jis išmoko, tuo nepatogiau jautėsi savo darbe, todėl būdamas 58 metų, paliko savo užsiėmimą. Dabar visi trys šeimoje yra pasiaukoję bei krikštyti ir vieningai tarnauja drauge Jehovai.

Biblijos tiesa suvienijo Danieliaus šeimą. Ji taip pat gali suvienyti kitas šeimas, jei jos mokysis ir iš visos širdies taikys ją.