Kaip tu gali išlikti gyvas pavojingoje kaimynystėje?
„MAN visą laiką buvo baugu. Aš bijojau lifte. Bijojau savo automobilyje. Bijojau savo bute. Visur buvo padaromi nusikaltimai. Visada žmones apiplėšdavo“, — sako Marija. Ar tu jautiesi kaip ta brazilė: bijaisi savo vietovėje, ypač nakties tamsoje?
Skaityti detektyvus gali būti jaudinantis dalykas, bet realiame gyvenime dažnai nebūna laimingos pabaigos. Nusikaltimas gali likti neišaiškintas. O žmogžudystės atveju kažkas netenka vyro, tėvo ar sūnaus, žmonos, motinos arba dukters. Ar smurtinių nusikaltimų daugėja tavo vietovėje? Gal tu trokšti ramios vietos, kurioje tavo šeimai būtų saugu? O jei tu priverstas auginti savo vaikus nusikalstamumo apimtoje aplinkoje, ką tau daryti, kad išliktum gyvas?
Tiesa, dar yra miestų, kuriuose nedaug nusikaltimų. Daugelyje šalių žmonės tebegyvena idilijoje, ramiuose kaimuose. Bet viskas sparčiai keičiasi net tose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo nusikalstamumo. Pavyzdžiui, prieš 50 metų Brazilijoje 70 procentų gyventojų gyveno kaimuose. Dabar 70 procentų gyvena miestuose. Padidėjus galimybėms įsidarbinti, padidėjo ir tokios miesto problemos kaip nusikalstamumas bei smurtas. Kur begyventumei, pavojingoje ar nepavojingoje vietovėje, tau vis dėlto tenka vykti į darbą arba į mokyklą bei užsiimti įvairia veikla toli nuo namų.
Rio de Žaneiro policijos viršininkas pripažindamas, kad vyrauja „baimės sindromas“, mini socialinę neteisybę bei organizuotą nusikalstamumą kaip lemiančius veiksnius. Jis taip pat mano, kad laikraščiai ir televizija prisideda skleidžiant baimę, „prislėgdami visuomenę tragiškomis naujienomis“. Narkotikai, šeimų irimas bei klaidingas religinis mokymas taip pat prisideda prie neteisybės didėjimo. O ką žada ateitis? Ar nuolatinės smurto scenos, paverstos įprasta pramoga knygose bei filmuose, nepadarys žmonių nejautrių kitiems? Ar vietovės, kuriose nėra nusikalstamumo, taip pat nepasidarys pavojingos?
Kadangi smurtas yra tikrai nemalonus dalykas aukai, mums būdingas didelis troškimas būti saugiems. Nenuostabu, kad piliečiai reikalauja daugiau policininkų gatvėse ir griežtesnių įkalinimo nuosprendžių ar net mirties bausmės! Kai kurie nepaisydami rizikos įsigyja šaunamuosius ginklus savigynai. Kiti nori, kad valdžios apribotų prekybą ginklais. Tačiau nepaisant blogų žinių, kad nusikalstamumas didėja, nereikia pernelyg nusiminti. Iš tikrųjų daugelis tokių didmiesčių kaip Johanesburgas, Meksikas, Niujorkas, Rio de Žaneiras ir San Paulas gyventojų niekada nebuvo apiplėšti. Pažiūrėkime, kaip žmonės sėkmingai išsilaiko pavojingoje kaimynystėje.
Neprarasti teigiamo požiūrio
Vienas rašytojas, kalbėdamas apie vietoves, apimtas nusikalstamumo, mini „išradingumą bei ištvermę tūkstančių brazilų, kurie sugeba būti orūs ir mandagūs, nepaisant nemalonios gyvenamosios aplinkos“. Žoržė, pragyvenęs 38 metus Rio de Žaneire, sako: „Aš vengiu kai kurių gatvių bei vietų ir nesmalsauju, kas vyksta gatvėje. Aš taip pat vengiu vaikščioti gatvėje vėlai vakare ir neparodau perdėtos baimės. Nors esu apdairus, tačiau žvelgiu į žmones taip, tarsi jie būtų dori, ir elgiuosi su jais oriai bei pagarbiai.“
Taip, venk bereikalingo susirūpinimo. Nesikišk į kitų žmonių reikalus. Niekada neignoruok fakto, kad didelė baimė gali turėti poveikį nervų sistemai ir priversti net gero elgesio žmogų elgtis neprotingai. Odaras, kalbėdamas apie savo darbą pavojingose vietovėse, pastebi: „Aš bandau nusiteikti teigiamai nemąstydamas baimingai apie blogus dalykus, kurie gali atsitikti, nes tai sukelia bereikalingą įtampą ir paniką. Aš bandau rodyti pagarbą visiems žmonėms.“ Jis yra budrus ir laikosi nuošaliai nuo įtartinų asmenų, bet pamini dar ir kitą priemonę, kaip kontroliuoti savo emocijas: „Visų pirma aš ugdau pasitikėjimą Jehova Dievu prisimindamas, kad niekas nėra paslėpta nuo jo akių ir visa, kas beatsitiktų, įvyksta jam leidus.“
Tačiau niekam nepatinka gyventi nuolatinėje baimėje. Be to, kas paneigs, jog pernelyg didelė baimė ir įtampa yra žalingos psichinei bei fizinei sveikatai? Tad kokia yra viltis tiems, kurie bijosi, kad gali būti užpulti bet kuriuo metu? Kadangi daugelis baiminasi, jog blogiausia, kas susiję su nusikalstamumu, dar priekyje, ar mes galime tikėtis, kad smurtas kada nors baigsis? Kviečiame tave perskaityti tolesnį straipsnį „Kada nebebus baimės?“