Jie rado taiką sumaišties pasaulyje

ŠIO žurnalo viršelyje pavaizduotas smarkus mūšis, vykstantis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ar gali būti taika tokioje vietoje? Nuostabu, bet atsakymas yra „taip“. Nors Romos katalikų, Rytų stačiatikių ir musulmonų bendruomenės toje tragiškoje šalyje kovoja dėl teritorijos, daugelis žmonių trokšta taikos ir kai kurie rado ją.

Djoremai buvo nuolatiniai Sarajevo gyventojai; jie buvo Jehovos Liudytojai. Per visą tą sąmyšį tame mieste jie kaip įprasta lankė savo kaimynus, kad pasidalytų su jais gerąja naujiena apie Dievo Karalystę (Mato 24:14). Kodėl? Kadangi Djoremų šeima žinojo, kad ta Karalystė reali, kad ji jau įkurta danguje ir kad ji yra geriausia ir vienintelė žmonijos viltis taikai įgyvendinti. Jehovos Liudytojai visiškai pasitiki tuo, ką apaštalas Paulius pavadino „gerąja taikos naujiena“ (Efeziečiams 2:17, NW). Tokių žmonių kaip Bozo ir Hena Djoremai dėka daugelis randa taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Kad ateitų tikroji taika

Apie Djoremus yra daugiau ką pasakyti. Tačiau pirmiausia pakalbėkime apie kitą porą, kuri pradėjo pasitikėti Dievo Karalyste. Jų vardai — Arturas ir Arina. Jie ir jų maži sūnūs gyveno vienoje respublikoje, esančioje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje. Kai kilo pilietinis karas, Arturas kovojo vienoje iš kariaujančiųjų pusių. Tačiau greitai jis paklausė savęs: ‛Kodėl aš kovoju prieš šiuos žmones, kurie buvo mano kaimynai?’ Jis paliko šalį ir po daugelio vargų su savo jauna šeima pasiekė Estiją.

Lankydamasis Sankt Peterburge, Arturas sutiko Jehovos Liudytojus ir buvo paveiktas to, ką sužinojo apie Dievo Karalystę. Jehovos valia yra, kad labai greitai Dievo Karalystė būtų vienintelė žmonijos valdžia (Danieliaus 2:44). Tada žemė taps taikinga vieta, kurioje daugiau nebebus pilietinių karų ir tarptautinių konfliktų. Apie tą laiką pranašavo Izaijas: „Jie nekenks ir nežudys visame mano šventajame kalne, nes šalis pasidarė [„pasidarys“, NW] pilna pažinimo Viešpaties, taip, kaip vanduo uždengia jūros dugną“ (Izaijo 11:9).

Atkreipdamas dėmesį į menininko pavaizduotą tą taikingą ateities žemę Biblijos studijavimo priemonėje, kurią jam parodė Liudytojas, Arturas pasakė, kad jis gyveno panašioje vietoje. Tačiau dabar ji buvo nuniokota pilietinio karo. Grįžę į Estiją, Arturas ir jo šeima toliau mokosi apie Dievo Karalystę studijuodami Bibliją su Jehovos Liudytojais.

Taika sąmyšio metu

Psalmių 36:37 sakoma: „Pažvelk į tą, kurs yra doras, ir įsižiūrėk į teisųjį; nes palikuonys skirta taikingam žmogui [„nes tokio žmogaus ateitis taikinga“, NW].“ Iš tikrųjų tas, kuris nepriekaištingas ir teisus Dievo akyse, džiaugsis taika ne vien ateityje. Jis džiaugiasi ja jau dabar. Kaip tai įmanoma? Apsvarstykime patirtį vieno vyro, vardu Polis.

Polis gyvena nuošalioje pabėgėlių stovykloje pietvakarių Etiopijoje, nors iš tikrųjų jis kilęs iš kaimyninės šalies. Savo tėvynėje jis sutiko vieną Jehovos Liudytoją, dirbantį naftos kompanijoje, ir šis davė jam Biblijos studijavimo priemonę, knygą Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą.a Polis niekada daugiau nebesutiko to Liudytojo, bet jis atidžiai studijavo knygą. Pilietinis karas nubloškė jį į pabėgėlių stovyklą Etiopijoje, ir čia jis kalbėjo kitiems apie tai, ką sužinojo. Susidarė maža grupė, kuri priėmė tai kaip tiesą. Remdamiesi tuo, ką sužinojo, jie greitai ėmė skelbti stovykloje kitiems.

Polis parašė į Sargybos bokšto bendruomenės pagrindinį biurą ir paprašė pagalbos. Iš Adis Abebos atsiųstas tarnas nustebo pamatęs 35 jo laukiančius žmones, pasiruošusius daugiau sužinoti apie Dievo Karalystę. Buvo imtasi priemonių teikti pagalbą reguliariai.

Kodėl galima pasakyti, kad tokie žmonės kaip Polis džiaugiasi taika? Jų gyvenimas nelengvas, bet jie pasitiki Dievu. Kai juos veikia šio pasaulio sąmyšis, jie pritaiko Biblijos patarimą: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ Dėl to jie yra patenkinti, o tai šiandien taip reta. Jiems tinka apaštalo Pauliaus žodžiai, pasakyti filipiečių susirinkimui: „Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ Iš tikrųjų jie turi glaudžius santykius su Jehova, „ramybės Dievu“ (Filipiečiams 4:6, 7, 9).

Dabartinė taika

Pasodintas į sostą Dievo Karalystės Karalius yra Jėzus Kristus, Biblijoje vadinamas „Taikos Kunigaikščiu“ (Izaijo 9:6). Apie jį senovės pranašas pasakė: „Jis skelbs taiką tautoms, ir jo valdžia bus nuo jūros iki jūrai ir nuo upių iki žemės pakraščių“ (Zacharijo 9:10). Tokie įkvėpti žodžiai kaip šie stipriai paveikė vieno vyro, vardu Chosė, gyvenimą.

Vienu metu Chosė buvo kalėjime. Jis buvo teroristas ir jį areštavo už ruošimąsi išsprogdinti policijos barakus. Jis manė, kad tik jėga privers vyriausybę pagerinti sąlygas jo gyvenamoje vietovėje. Jam būnant kalėjime, Jehovos Liudytojai pradėjo studijuoti Bibliją su jo žmona.

Kai Chosė buvo paleistas, jis taip pat pradėjo studijuoti Bibliją, ir greitai Psalmių 84:9 žodžiai ėmė tikti jam: „Aš klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas: juk jis kalba apie taiką savo tautai ir savo šventiesiems.“ Tačiau šis tekstas baigiasi perspėjimu: „Tegu jie nepradeda vėl pasitikėti savimi“ (NW). Vadinasi, tas, kuris ieško Jehovos taikos, nedrįs veikti nepriklausomai nuo Jo valios arba prieš ją.

Šiandien Chosė ir jo žmona yra krikščioniški tarnai. Jie kitiems nurodo Jehovos Karalystę kaip sprendimą problemų, kurias Chosė anksčiau mėgino spręsti namie pasigamintomis bombomis. Jie noriai pasitiki Biblija, kuri sako: „Viešpats duos, kas yra gera“ (Psalmių 84:13). Iš tiesų Chosė neseniai apsilankė policijos pastatuose, kuriuos buvo planavęs sunaikinti. Kodėl? Kalbėti čia gyvenančioms šeimoms apie Dievo Karalystę.

Taikingi žmonės

Biblijoje, Psalmių 36:10, 11, sakoma: „Dar truputis, ir nebebus bedievio; ir jei žiūrėsi jo vietos, jo ten jau nebebus. Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos daugybe.“ Kokia didinga perspektyva!

Tačiau įsidėmėk, kad Jehovos taika yra tik „romiesiems“. Ieškantys taikos galbūt turės išmokti būti taikingi. Taip atsitiko Naujojoje Zelandijoje gyvenančiam Kitui. Kitas buvo apibūdinamas kaip „galingas fiziškai ir kaip asmenybė, agresyvus ir mėgstąs ginčytis“. Jis priklausė gaujai ir gyveno name, panašiame į tikrą tvirtovę, su sodu, kurį nuo neprašytų svečių saugojo trys sargybiniai šunys. Jo žmona, šešių jo vaikų motina, buvo išsiskyrusi su juo.

Kai Kitas sutiko Jehovos Liudytojus, geroji naujiena jį labai paveikė. Greitai jis ir jo vaikai jau lankė sueigas kartu su Liudytojais. Jis nusikirpo savo siekusius juosmenį plaukus ir ėmė kalbėti apie Karalystę su savo buvusiais bendrininkais. Kai kurie iš jų taip pat pradėjo studijuoti Bibliją.

Kaip ir milijonai teisingos širdies žmonių visame pasaulyje, Kitas pradėjo pritaikyti apaštalo Petro žodžius: „Kas nori pamilti gyvenimą ir matyti gerų dienų, ... tenusikreipia nuo pikto ir tedaro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją“ (1 Petro 3:10, 11, NTP). Kito žmona sutiko vėl ištekėti už jo, ir jis dabar mokosi ‛ieškoti ramybės ir vytis ją’.

Jehovos taika daugeliui išsaugojo gyvybę; vienas iš jų — buvęs atletas, gimęs ankstesnėje TSRS. Šis vyras buvo laimėjęs medalius olimpinėse žaidynėse, bet nusivylė ir pradėjo vartoti narkotikus bei alkoholį. Po įsimintinų 19 metų, iš kurių trejus jis praleido atlikdamas bausmę priverstinių darbų stovykloje Sibire, plaukė laivu be bilieto į Kanadą ir du kartus buvo arti mirties dėl savo įpročio vartoti narkotikus, jis meldė Dievą padėti atrasti tikrąjį gyvenimo tikslą. Biblijos studijavimas su rusiškai kalbančiu Jehovos Liudytoju padėjo jam rasti atsakymus į savo klausimus. Šiandien šis vyras, kaip ir daugelis kitų, atrado taiką su Dievu ir su pačiu savimi.

Prikėlimo viltis

Galiausiai grįžkime prie Bozo ir Henos Djoremų Sarajeve. Ši pora turėjo penkerių metų dukrelę, Magdeleną. Praėjusią liepą jie visi trys išėjo iš namų, kad užsiimtų kaip įprasta skelbimo darbu, ir juos visus užmušė sprogęs sviedinys. O ką galima pasakyti apie taiką, kurią jie skelbė kitiems? Ar tai, kad sviedinys atėmė jų gyvybę, rodo, jog tai nebuvo tikroji taika?

Jokiu būdu! Šioje daiktų sistemoje atsitinka tragedijų. Žmones užmuša bombos ar sviediniai. Kiti miršta nuo ligų arba žūsta per nelaimingus atsitikimus. Daugelis miršta dėl senatvės. Tie, kurie džiaugiasi Dievo taika, nėra apsaugoti nuo tokių nelaimių, bet dėl to, kad tokie įvykiai gali atsitikti, jie nelieka be vilties.

Jėzus pažadėjo savo bičiulei Mortai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, — nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jono 11:25). Kaip ir visi kiti Jehovos Liudytojai, Djoremai tikėjo tuo. Djoremai taip pat tikėjo, kad jeigu jie mirtų, jie bus prikelti žemėje, kuri tada bus tikrai taikinga vieta. Jehova Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:4).

Prieš pat savo mirtį Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Duodu jums savo ramybę. ... Tenebūgštauja jūsų širdys“ (Jono 14:27). Mes džiaugiamės kartu su Djoremais, kurie turėjo tokią ramybę ir kurie tikrai dar visapusiškiau ja džiaugsis, kai bus prikelti. Mes džiaugiamės už visus tuos, kurie garbina Jehovą, taikos Dievą. Tokie žmonės turi dvasios ramybę. Jie yra taikoje su Dievu. Jie ugdo taiką su kitais. Ir jie yra įsitikinę, kad ateityje bus taika. Taip, jie atrado taiką, nors gyvena sumaišties pasaulyje. Iš tikrųjų visi, kurie garbina Dievą dvasia ir tiesa, džiaugiasi taika. Galbūt tu taip pat rasi tokią taiką.

[Išnaša]

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jie rado taiką, nors ir gyvena sumaišties pasaulyje