Ar tu prisimeni?

Ar tu supratai tai, ką skaitei paskutiniuose Sargybos bokšto numeriuose? Na, pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

◻ Kodėl šiandien mums yra naudinga nagrinėti klausimą apie šventąją tarnybą, kurią Jeruzalės šventykloje atliko Izraelio kunigai?

Taip galime visapusiškiau įvertinti tą gailestingą priemonę, per kurią šiandien nuodėmingi žmonės gali būti sutaikinti su Dievu (Žydams 10:1-7) (7/1, puslapis 8).

◻ Kokius nurodymus Jėzus davė savo pasekėjams dėl jų santykių su pasaulio vyriausybėmis?

Jėzus pasakė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui“ (Mato 22:21). Jis taip pat pasakė: „Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi“ (Mato 5:41). Šiais žodžiais Jėzus nurodė noraus paklusnumo teisėtiems reikalavimams principą — ar tai būtų santykiuose tarp žmonių, ar vyriausybės reikalavimuose, jeigu jie neprieštarauja Dievo įstatymui (Luko 6:27-31; Jono 17:14, 15) (5/1, puslapis 12).

◻ Ką reiškia ‛vaikščioti tiesoje’? (Psalmių 85:11)

Tai reiškia tvirtai laikytis Dievo reikalavimų ir ištikimai bei nuoširdžiai jam tarnauti (Psalmių 24:4, 5; Jono 4:23, 24) (6/15, puslapis 18).

◻ Ką Jehova parodė pasiųsdamas Joną į Ninevę?

Atrodo, kad Jonos skelbimas Ninevėje parodė skirtumą tarp atgailaujančių nineviečių ir kietasprandžių izraelitų, kuriems labai stigo tikėjimo bei nuolankumo. (Palygink Pakartoto Įstatymo 9:6, 13; Jonos 3:4-10.) (6/15, puslapis 28).

◻ Kaip antroji šventykla, pastatyta Jeruzalėje, susilaukė didesnės šlovės negu ta, kurią pastatė Saliamonas?

Antroji šventykla veikė 164 metus ilgiau negu Saliamono šventykla. Į jos kiemus plaukdavo daugiau garbintojų iš daug daugiau šalių. Dar svarbiau — ši antroji šventykla labai išsiskyrė tuo, kad jos kiemuose mokė Dievo Sūnus Jėzus Kristus (7/1, puslapiai 12, 13).

◻ Kada Dievas įkūrė savo dvasinę šventyklą?

Tai buvo 29 m. e. m., kai Dievas parodė, jog pritaria Jėzaus krikšto maldai (Mato 3:16, 17). Dievo pritarimas tam, kad Jėzaus kūnas buvo paskirtas būsimąja auka, reiškia, jog dvasine prasme buvo pradėtas naudoti didesnis altorius už tą, kuris buvo Jeruzalės šventykloje (7/1, puslapiai 14, 15).

◻ Kodėl mes turime būti atlaidūs?

Atleisti įžeidėjui, jeigu jis atsiprašo, yra būtina norint išlaikyti krikščionišką vienybę. Priešiškumas ir pagiežos slėpimas atims mums dvasios ramybę. Jeigu neatleidžiame, rizikuojame, kad kurią nors dieną ir Jehova nebeatleis mūsų nuodėmių (Mato 6:14, 15) (7/15, puslapis 18).

◻ Kaip izraelitai galėjo tapti šventi?

Tiktai išlaikydami artimus santykius su Jehova, šventuoju Dievu, ir tyrai jį garbindami izraelitai galėjo būti šventi. Jiems reikėjo tiksliai pažinti „Švenčiausiąjį“, kad galėtų garbinti jį šventai, fiziškai ir dvasiškai tyrai (Patarlių 2:1-6; 9:10, NW) (8/1, puslapis 11).