Te Jehova gerai įvertins tavo apyskaitą
„Atsimink... tai mano labui, o mano Dieve... Atsimink tai..., o mano Dieve, [„už gera“, NW]“ (NEHEMIJO 13:22, 31, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).
1. Kas atsidavusiesiems Dievui padeda duoti gerą apyskaitą Jehovai?
JEHOVOS tarnai gauna visokeriopą būtiną pagalbą, kad galėtų duoti gerą apyskaitą jam. Kodėl? Kadangi priklausydami Dievo žemiškajai organizacijai, jie turi artimą ryšį su juo. Jis atskleidė jiems savo tikslus ir suteikė pagalbą bei dvasinį supratimą per savo šventąją dvasią (Psalmių 50:13; 118:105; 1 Korintiečiams 2:10-13). Atsižvelgdamas į šias ypatingas aplinkybes, Jehova meilingai kviečia žemiškuosius savo tarnus atsiskaityti dėl to, kas jie yra ir ką jie įgyvendina jo jėgos ir jo šventosios dvasios padedami.
2. a) Kaip Nehemijas davė Dievui gerą apyskaitą už save? b) Kokiu maldavimu Nehemijas užbaigė jo vardu pavadintą Biblijos knygą?
2 Vienas vyras, davęs Dievui gerą apyskaitą už save, buvo Nehemijas, Persijos karaliaus Artakserkso (Ilgarankio) taurininkas (Nehemijo 2:1). Nehemijas tapo žydų valdytoju ir, nepaisant priešų trukdymų bei pavojų, atstatė Jeruzalės sieną. Būdamas uolus teisingai garbinti, jis vykdė Dievo įstatymą ir rūpinosi engiamaisiais (Nehemijo 5:14-19). Nehemijas ragino levitus nuolat apsivalyti, saugoti vartus ir švęsti šabą. Taigi jis galėjo melsti: „Atsimink ir tai mano labui, o mano Dieve, ir pasigailėk manęs dėl savo didelio gerumo!“ Tikrai, Nehemijas tinkamai užbaigė Dievo įkvėptą savo knygą maldavimu: „Atsimink tai..., o mano Dieve, [„už gera“, NW]“ (Nehemijo 13:22, 31, Rub).
3. a) Kaip tu apibūdintum asmenį, kuris daro gera? b) Apmąstydami Nehemijo gyvenimo kelią, ko galėtume savęs paklausti?
3 Darantis gera asmuo yra dorybingas ir elgiasi sąžiningai kitų labui. Toks žmogus buvo Nehemijas. Jis pagarbiai bijojo Dievo ir buvo labai uolus tyrai garbinti. Be to, jis buvo dėkingas už savo privilegijas Dievo tarnyboje ir davė Jehovai puikią apyskaitą už save. Apmąstydami jo kelią, mes galime būti paskatinti paklausti savęs: ‛Kaip aš žiūriu į man Dievo duotas privilegijas ir pareigas? Kokią apyskaitą už save aš duodu Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui?’
Pažinimas daro mus atskaitingus
4. Kokį įpareigojimą davė Jėzus savo pasekėjams ir ką darė tie, kurie buvo „teisingai nusiteikę amžinajam gyvenimui“?
4 Jėzus davė savo pasekėjams tokį pavedimą: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos..., mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Žmonės turėjo būti padaromi mokiniais išmokant juos. Kurie buvo taip mokomi ir „teisingai nusiteikę amžinajam gyvenimui“, krikštydavosi kaip ir Jėzus (Apaštalų darbai 13:48, NW; Morkaus 1:9-11). Jų troškimas laikytis visko, ką jis įsakė, kildavo iš širdies. Per Dievo Žodžio tikslų pažinimą ir jo pritaikymą jie galėdavo pasiaukoti jam (Jono 17:3).
5, 6. Kaip turime suprasti Jokūbo 4:17? Pateik pavyzdį, kaip pritaikyti šį tekstą.
5 Kuo geriau mes pažįstame Raštą, tuo tvirtesnis mūsų tikėjimo pagrindas. Bet kartu didėja ir mūsų atskaitingumas Dievui. Jokūbo 4:17 sakoma: „Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda.“ Toks tvirtinimas greičiausiai yra išvada to, ką mokinys Jokūbas pasakė kaip tik prieš tai apie tuos, kurie giriasi, užuot visiškai pasikliovę Dievu. Jei asmuo žino, kad be Jehovos pagalbos jis negali nieko tikro įgyvendinti, bet nesielgia atitinkamai, jis daro nuodėmę. Bet Jokūbo žodžiai taip pat liečia nuodėmes, padaromas dėl aplaidumo. Jėzaus palyginime apie avis ir ožius, pavyzdžiui, ožiai pasmerkiami ne už blogus darbus, bet kad nepadėjo Kristaus broliams (Mato 25:41-46).
6 Vienas vyras, su kuriuo Jehovos Liudytojai studijavo Bibliją, menkai tedarė dvasinę pažangą, matyt, dėl to, kad nemetė rūkyti, nors žinojo, kad turi tai padaryti. Vienas vyresnysis paprašė jo perskaityti Jokūbo 4:17. Paaiškinęs šios Rašto vietos reikšmę, vyresnysis pasakė: „Nors jūs ir nesate krikštytas, esate atskaitingas ir turite prisiimti visišką atsakomybę už savo sprendimą.“ Laimei, vyras reagavo, nustojo rūkyti ir greit tapo tinkamas priimti krikštą kaip savo pasiaukojimo Jehovai Dievui simbolį.
Atskaitingi už savo tarnybą
7. Kaip galime parodyti savo dėkingumą už „[„tikrąjį“, NW] Dievo pažinimą“?
7 Mes turėtume nuoširdžiai trokšti patikti mūsų Kūrėjui. Vienas būdas parodyti savo dėkingumą už „[„tikrąjį“, NW] Dievo pažinimą“ yra vykdyti pavedimą ruošti jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, mokinius. Tai darydami mes taip pat parodome savo meilę Dievui ir savo artimui (Patarlių 2:1-5, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota; Mato 22:35-40). Taigi Dievo pažinimas padaro mus atskaitingus jam, ir mes turime žiūrėti į kitus žmones kaip į galimus mokinius.
8. Kodėl galime sakyti, kad Paulius jautėsi atskaitingas Dievui už savo tarnybą?
8 Apaštalas Paulius žinojo, kad nuoširdus gerosios naujienos priėmimas ir paklusnumas jai veda į išgelbėjimą, o jos atmetimas gali baigtis sunaikinimu (2 Tesalonikiečiams 1:6-8). Taigi jis jautėsi atskaitingas Jehovai už savo tarnybą. Iš tiesų Paulius ir jo draugai taip vertino savo tarnybą, kad jie vengė bent kiek žmonėms pasirodyti norį iš to pasipelnyti. Be to, Pauliaus širdis paskatino jį pasakyti: „Kad aš skelbiu Evangeliją [„gerąją naujieną“, NW], tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Korintiečiams 9:11-16)
9. Kokią svarbią skolą turi grąžinti visi krikščionys?
9 Kadangi esame pasiaukoję Jehovos tarnai, ‛skelbti Evangeliją mums yra būtina prievolė’. Mūsų pareiga skelbti Karalystės žinią. Mes prisiėmėme tą atsakomybę, kai pasiaukojome Dievui. (Palygink Luko 9:23, 24.) Be to, mes turime atiduoti skolą. Paulius pasakė: „Juk aš skolingas graikams ir barbarams, mokytiems ir nemokytiems. Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją“ (Romiečiams 1:14, 15). Paulius buvo skolininkas, nes žinojo, jog jo pareiga skelbti, kad žmonės galėtų išgirsti gerąją naujieną ir būti išgelbėti (1 Timotiejui 1:12-16; 2:3, 4). Taigi jis darbavosi, kad įvykdytų savo įsipareigojimą ir grąžintų savo skolą kitiems žmonėms. Mes, kaip krikščionys, irgi turime grąžinti tokią skolą. Karalystės skelbimas taip pat yra pagrindinis būdas parodyti meilę Dievui, jo Sūnui ir mūsų artimui (Luko 10:25-28).
10. Kaip kai kurie išplėtė savo tarnybą?
10 Kad duotume priimtiną apyskaitą Dievui, taip pat turime pritaikyti savo sugebėjimus tarnybai išplėsti. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Britaniją užplūdo įvairių tautinių grupių žmonės. Kad pasiektų tokius žmones su gerąja naujiena, daugiau kaip 800 pionierių (visalaikių Karalystės skelbėjų) ir šimtai kitų Liudytojų mokosi svetimų kalbų. Tai buvo puikus akstinas tarnauti. Viena pionierė, mokanti grupę kinų kalbos, pasakė: „Aš niekada nemaniau, kad kada nors mokysiu savo kalbos kitus Liudytojus, kad taip jie galėtų dalytis tiesa su kitais. Tai taip malonu!“ Gal tu irgi galėtum panašiai išplėsti savo tarnybą?
11. Koks buvo vienos krikščionės neformalaus liudijimo rezultatas?
11 Turbūt mes visi darytume, ką galime, kad išgelbėtume skęstantį žmogų. Jehovos tarnai panašiai trokšta pritaikyti savo sugebėjimus liudyti kiekviena proga. Neseniai vienai Liudytojai pasitaikė atsisėsti šalia moters autobuse ir ji kalbėjo jai apie Bibliją. Sujaudinta to, ką išgirdo, ta moteris iškėlė daug klausimų. Kai Liudytoja ruošėsi išlipti iš autobuso, moteris maldavo ją užeiti į jos namus, nes ji tebeturėjo daug klausimų. Liudytoja sutiko. O koks buvo rezultatas? Buvo pradėtos Biblijos studijos ir po šešių mėnesių moteris tapo nekrikštyta Karalystės skelbėja. Greit ji pati vedė šešias Biblijos studijas namuose. Koks nuostabus atpildas už tai, kad asmuo pritaikė savo sugebėjimus Karalystės tarnyboje!
12. Kaip galime veiksmingai pritaikyti savo kaip tarnų sugebėjimus lauko tarnyboje?
12 Savo kaip tarnų sugebėjimus galime veiksmingai pritaikyti lauko tarnyboje naudodamiesi tokiais leidiniais kaip 192 puslapių knyga Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Iki 1996 metų balandžio Jehovos Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos Rašymo komitetas patvirtino Pažinimo knygos išleidimą daugiau kaip 140 kalbų, o iki to laiko 30500000 tos knygos egzempliorių jau buvo išspausdinta 111 kalbų. Ta knyga buvo parašyta siekiant padėti studijuojantiesiems Bibliją pakankamai sužinoti apie Dievo Žodį ir tikslus, kad jie galėtų pasiaukoti Jehovai ir krikštytis. Kadangi Karalystės skelbėjams nebereikės vesti Biblijos studijų namuose tam pačiam studijuojančiajam daug metų, jie galės vesti studijas didesniam skaičiui žmonių arba daugiau dalyvauti tarnyboje po namus bei kitose tarnybos srityse (Apaštalų darbai 5:42; 20:20, 21). Suprasdami savo atsakomybę Dievui, jie atkreipia dėmesį į Dievo perspėjimus (Ezechielio 33:7-9). Bet svarbiausias jų tikslas yra gerbti Jehovą ir padėti kuo didesniam skaičiui žmonių sužinoti gerąją naujieną per trumpą šiai piktajai daiktų sistemai likusį laiką.
Duoti gerą apyskaitą šeimomis
13. Kodėl dievobaimingos šeimos turi turėti reguliarias šeimos biblines studijas?
13 Kiekvienas asmuo ir šeima, priėmusi tikrąją krikščionybę, yra atskaitingi Dievui ir todėl turi ‛kilti į subrendimą’ ir tapti „tvirti tikėjimu“ (Žydams 6:1-3, NTP; 1 Petro 5:8, 9, NTP). Pavyzdžiui, tie, kurie studijavo Pažinimo knygą ir buvo pakrikštyti, turi tobulinti savo Rašto pažinimą reguliariai lankydami sueigas ir skaitydami Bibliją bei kitus krikščioniškus leidinius. Dievobaimingos šeimos taip pat turi turėti reguliarias šeimos studijas, nes jos yra svarbi priemonė, padedanti ‛budėti, tvirtai laikytis tikėjimo, elgtis vyriškai, būti stipriems’ (1 Korintiečiams 16:13). Jeigu tu esi šeimos galva, tau tenka ypatinga atsakomybė Dievui užtikrinti, kad tavo šeima būtų gerai maitinama dvasiškai. Kaip vertingas fizinis maistas padeda išlaikyti mūsų fizinę sveikatą, taip gausus ir reguliarus dvasinis maistas yra būtinas, kad tu ir tavo šeima liktumėte „sveiki tikėjimu“ (Titui 1:13, NTP).
14. Koks buvo gerai išmokytos izraelitės mergaitės liudijimo rezultatas?
14 Jeigu tavo šeimoje yra vaikų, Dievas gerai įvertins tave, jei juos sveikai dvasiškai mokysi. Toks mokymas bus naudingas jiems, kaip jis buvo naudingas mažai izraelitei mergaitei, sirų paimtai į nelaisvę Dievo pranašo Eliziejaus dienomis. Ji tapo raupsuoto sirų armijos vado, Naamano, žmonos tarnaite. Nors ta mergaitė buvo maža, ji pasakė savo poniai: „Kadgi mano valdovas būtų buvęs pas pranašą, kurs yra Samarijoje; jis tikrai būtų pagydęs jį nuo raupsų, kuriuos turi.“ Dėl jos liudijimo Naamanas nuvyko į Izraelį, galiausiai sutiko įvykdyti Eliziejaus nurodymą išsimaudyti septynis kartus Jordano upėje ir buvo apvalytas nuo raupsų. Maža to, Naamanas tapo Jehovos garbintoju. Kaip tai turėjo sujaudinti tą mažą mergaitę! (4 Karalių 5:1-3, 13-19)
15. Kodėl tėvams svarbu gerai dvasiškai išauklėti savo vaikus? Pateik pavyzdį.
15 Nelengva išauginti dievobaimingus vaikus šiame Šėtono valdomame skurdžios moralės pasaulyje (1 Jono 5:19). Bet Timotiejaus senelė Loidė ir motina Eunikė nuo pat jo kūdikystės sėkmingai mokė jį iš Rašto (2 Timotiejui 1:5, NTP; 3:14, 15, NW). Studijuoti Bibliją su savo vaikais, reguliariai imti juos į krikščioniškas sueigas ir galiausiai kartu eiti į tarnybą — tai auklėjimo sritys, už kurias jūs turėsite duoti apyskaitą Dievui. Viena krikščionė iš Velso, dabar jau maždaug 85-erių metų, prisimena, kaip trečiojo dešimtmečio pradžioje išeidamas į 10 kilometrų kelionę per kalnus platinti Biblijos traktatų kaimo gyventojams kitame slėnyje (visas kelias buvo 20 kilometrų), jos tėvas pasiimdavo ją su savimi. „Kaip tik per tas keliones mano tėvas įdiegė tiesą į mano širdį“, — sako ji su dėkingumu.
Kaip vyresnieji duoda apyskaitą?
16, 17. a) Kokias privilegijas turėjo dvasiškai subrendę vyresni vyrai senovės Izraelyje? b) Palyginus su padėtimi senovės Izraelyje, kodėl šiandien iš krikščionių vyresniųjų reikalaujama daugiau?
16 „Žili plaukai — grožio vainikas, jei jis yra teisumo kelyje“, — pasakė išmintingas žmogus Saliamonas (Patarlių 16:31, NW). Bet ne vien dėl amžiaus vyras tampa tinkamas imtis atsakomybės Dievo tautos susirinkime. Dvasiškai subrendę senesni vyrai senovės Izraelyje tarnavo teisėjais ir teisėtvarkos pareigūnais bei taikos, geros tvarkos ir dvasinės sveikatos palaikytojais (Pakartoto Įstatymo 16:18-20). Nors lygiai taip pat yra ir krikščionių susirinkime, artėjant šios daiktų sistemos pabaigai, iš vyresniųjų reikalaujama daugiau. Kodėl?
17 Izraelitai buvo ‛išrinktoji tauta’, kurią Dievas išvadavo iš senovės Egipto. Kadangi per savo tarpininką, Mozę, jie gavo Įstatymą, jų palikuonys buvo pasiaukojusios tautos nariai ir jiems buvo žinomi Jehovos nurodymai (Pakartoto Įstatymo 7:6, 11). Tačiau šiandien niekas gimdamas netampa pasiaukojusios tautos nariu, ir palyginti nedaugelis auga dievobaimingose, gerai Rašto tiesą žinančiose šeimose. Pamokymas, kaip gyventi pagal Biblijos principus, galbūt ypač reikalingas tiems, kurie tik neseniai pradėjo ‛vaikščioti tiesoje’ (3 Jono 4, NW). Taigi kokia atsakomybė gula ant pečių ištikimų vyresniųjų, kai jie ‛laikosi sveikų žodžių pavyzdžio’ ir padeda Jehovos tautos žmonėms! (2 Timotiejui 1:13, 14)
18. Kokią pagalbą turi būti pasiruošę suteikti susirinkimo vyresnieji ir kodėl?
18 Mokydamasis vaikščioti, mažas vaikas klumpa ir krinta. Jis jaučiasi nesaugus ir jam reikia tėvų pagalbos bei nuraminimo. Jehovai pasiaukojęs asmuo gali panašiai dvasiškai klupti ar kristi. Net apaštalui Pauliui buvo būtina kovoti dėl to, kad darytų kas teisinga ir gera Dievo akyse (Romiečiams 7:21-25). Dievo kaimenės ganytojai turi meilingai padėti krikščionims, kurie nusidėjo, bet tikrai atgailauja. Kai vyresnieji aplankė vieną krikštytą moterį, padariusią didelį nusižengimą, ji pasakė girdint jos pasiaukojusiam vyrui: „Aš žinau, jūs nutrauksite bendravimą su manimi!“ Bet ji pravirko, kai vyresnieji pasakė jai, jog nori žinoti, kokios pagalbos jai reikėtų, kad šeima atsigautų dvasiškai. Žinodami, kad turės duoti apyskaitą, vyresnieji džiaugėsi galėdami padėti atgailaujančiai bendratikei (Žydams 13:17).
Nenustokite duoti gerą apyskaitą
19. Kaip galime nenustoti duoti Dievui gerą apyskaitą už save?
19 Susirinkimo vyresnieji ir visi kiti Dievo tarnai turi nenustoti duoti gerą apyskaitą Jehovai už save. Tai įmanoma, jeigu laikomės Dievo Žodžio ir vykdome jo valią (Patarlių 3:5, 6; Romiečiams 12:1, 2, 9). Mes ypač norime daryti gera tiems, kurie yra mūsų tikėjimo (Galatams 6:10). Tačiau pjūtis tebėra didelė, o darbininkų nėra daug (Mato 9:37, 38). Tad darykime gera kitiems stropiai skelbdami Karalystės žinią. Jehova gerai įvertins mus, jeigu laikysimės savo atsidavimo, vykdysime jo valią ir ištikimai skelbsime gerąją naujieną.
20. Ko mokomės apmąstydami Nehemijo gyvenimo kelią?
20 Tad ir toliau būkime pertekę Viešpaties darbo (1 Korintiečiams 15:58, NTP). Ir mums naudinga prisiminti Nehemiją, kuris atstatė Jeruzalės sieną, vykdė Dievo įstatymą ir uoliai palaikė tyrą garbinimą. Jis prašė, kad Jehova Dievas prisimintų jį už visa gera, ką jis padarė. Parodykite tokį atsidavimą Jehovai ir te jis gerai įvertins jus.
Kaip tu atsakai?
◻ Kokį pavyzdį parodė Nehemijas?
◻ Kodėl pažinimas padaro mus atskaitingus Dievui?
◻ Kaip galime duoti priimtiną apyskaitą Jehovai savo tarnyboje?
◻ Ką gali daryti šeimos, kad duotų gerą apyskaitą Dievui?
◻ Kaip krikščionių vyresnieji duoda apyskaitą?
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Kaip ir Paulius, mes galime duoti gerą apyskaitą Dievui kaip Karalystės skelbėjai
[Iliustracija 19 puslapyje]
Ar tavo vaikai yra tokio tvirto tikėjimo kaip ta maža izraelitė mergaitė Naamano namuose?