Vėl į dulkes — kaip?

„DULKĖ esi ir dulke vėl pavirsi.“ Išgirdęs šiuos žodžius, pirmasis žmogus, Adomas, žinojo, kas jo laukia. Jis buvo padarytas iš žemės dulkių ir turėjo vėl pavirsti paprasčiausiomis dulkėmis. Jis turėjo mirti, nes nepakluso savo Kūrėjui, Jehovai Dievui (Pradžios 2:7, 15-17; 3:17-19).

Biblijoje nurodoma, kad žmonės yra padaryti iš dulkių. Joje taip pat sakoma: „Siela, kuri nusidės, pati turės mirti“ (Ezechielio 18:4; Psalmių 102:14). Mirtis sukėlė sielvartą milijonams žmonių ir dėl jos ne kartą buvo iškilęs žmonių palaikų pašalinimo klausimas.

Kas buvo daroma praeityje ir kas daroma dabar

Kaip žmonių palaikai buvo pašalinami senojoje Dievo tautoje? Pirmojoje Biblijos dalyje minimi įvairūs mirusiojo palaikų pašalinimo būdai, įskaitant laidojimą žemėje (Pradžios 35:8). Patriarchas Abraomas ir jo žmona Sara, taip pat jų sūnus Izaokas ir vaikaitis Jokūbas buvo palaidoti Machpelos oloje (Pradžios 23:2, 19, ŠvR; 25:9, ŠvR; 49:30, 31, ŠvR; 50:13, ŠvR). Izraelitų teisėjai Gedeonas ir Samsonas buvo palaidoti ‛savo tėvų kapuose’ (Teisėjų 8:32; 16:31). Tai reiškia, kad senosios Dievo tautos nariams labiau patiko turėti šeimynines kapavietes. Kai pirmajame m. e. amžiuje mirė Jėzus Kristus, jo kūnas buvo paguldytas kape, kuris neseniai buvo iškirstas uoloje (Mato 27:57-60). Taigi paprastai žmonių palaikai buvo užkasami žemėje arba laidojami kape. Taip vis dar daroma daugumoje vietų visoje žemėje.

Tačiau šiandien kai kuriose pasaulio dalyse vis sunkiau gauti vietą laidojimui, nes labai trūksta žemės ploto ir žemės kaina yra didelė. Todėl kai kurie žmonės svarsto kitokias galimybes pašalinti žmonių palaikus.

Vis labiau įprasta tampa kremuoti žmonių palaikus ir išbarstyti jų pelenus. Anglijoje šiuo metu apie 40 procentų mirusiųjų palaikų pašalinami tokiu būdu. Švedijoje, kur miesto teritorijose kremuojama per 80 procentų mirusiųjų, pelenų išbarstymui yra paskirti tam tikri miškai. O Šanchajaus ir kelių kitų Kinijos pajūrio miestų valdžia finansiškai remia masinį pelenų išbarstymą virš jūros, rengiamą keletą kartų per metus.

Kur pelenai gali būti barstomi? Ne bet kur. Kas nors galbūt baiminasi, kad barstomi pelenai yra kenksmingi aplinkai. Tačiau iš tikrųjų bet kokią galimą epidemijų riziką pašalina kremacija. Kai kuriose Anglijos kapinėse ir kai kuriuose atminimo parkuose Jungtinėse Valstijose pelenų barstymui paskiriamos pievelės arba gėlynai. Žinoma, krikščionims ypač svarbu, koks yra Raštu pagrįstas požiūris į kremaciją ir pelenų išbarstymą.

Koks yra Raštu pagrįstas požiūris?

Skelbdamas prieš „Babelės karalių“, pranašas Izaijas pasakė: „Tu gi esi išmestas iš savo kapo“ (Izaijo 14:4, 19). Ar pelenų išbarstymas prilygtų tokiam pažeminimui? Ne, nes čia nenurodoma kremacija ir pelenų išsaugojimas arba išbarstymas.

Jėzus Kristus kalbėjo apie žemiškąjį mirusiųjų prisikėlimą, kuris įvyks jo Tūkstantmečio Valdymo metu, tokiais žodžiais: „Visi, kurie yra kapuose, išgirs [mano] balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, NTP). Tačiau kitame pranašiškame prikėlimo aprašyme nurodoma, kad žmogaus prikėlimui įvykti nebūtinas koks nors kapas. Apreiškimo 20:13 sakoma: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius.“ Taigi svarbu ne tai, kur ar kaip asmuo ‛vėl pavirsta dulkėmis’. Svarbu, ar Dievas jį atsimena ir ar jis jį prikels (Jobo 14:13-15; palygink Luko 23:42, 43). Jehovai tikrai nereikia, kad įspūdingi kapai jam padėtų prisiminti žmones. Kremacija netrukdo asmeniui būti prikeltam. Ir jeigu pelenai išbarstomi turint tinkamą motyvą, neatliekant klaidingų religinių ceremonijų, tai neprieštarauja Raštui.

Tie, kurie nusprendžia išbarstyti pelenus, turi atkreipti dėmesį į šalies įstatymus. Taip pat jiems būtų tinkama atsižvelgti į patyrusiųjų netektį bei kitų asmenų jausmus. Jehovos tarnai pasielgs tinkamai, jeigu bus atsargūs, kad naudodamiesi Rašto teikiama savo laisve šiuo atžvilgiu nesuteptų gero krikščionių vardo. Tai ypač svarbu šalyse, kuriose kremacija bei pelenų išbarstymas yra įteisinti, tačiau dar nėra visiškai priimti visuomenėje. Žinoma, krikščionis vengs bet kokių ritualų ar papročių, pagrįstų tikėjimu, kad žmogaus siela nemirtinga.

Visai nebereikalingi kapai!

Kai kurie patariantieji išbarstyti pelenus sako, jog taip išsilaisvinama iš laidojimo kapuose. Tačiau didžiausią palengvėjimą suteiks išsipildymas Biblijos pažado, kad „kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:24-28).

Tai reiškia, kad kapai, netgi kremacija ir pelenų išbarstymas bus praeities dalykai. Taip, mirties nebebus. Dievo įkvėptas apaštalas Jonas rašė: „Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‛Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo’“ (Apreiškimas 21:3, 4).

Visa tai išsipildys, kai valdant Dievo Karalystei žmogaus mirtis, atsiradusi dėl Adomo nuodėmės, bus visiškai pašalinta. Tuo metu paklusniems žmonėms nebereikės vėl pavirsti dulkėmis.

[Iliustracijos 29 puslapyje]

Įprasti žmonių palaikų pašalinimo būdai

[Iliustracija 31 puslapyje]

Pelenų išbarstymas Japonijoje, Sagami įlankoje

[Šaltinio nuoroda]

Maloniai leidus Koueisha, Tokyo