Slaptumas Viešpaties vardu
NUODINGOS dujos, paleistos Tokijo (Japonija) metro 1995-ųjų kovą, nužudė 12 žmonių, tūkstančius suluošino ir padėjo atskleisti paslaptį. Religinė sekta, žinoma Om Šinrikijo (Aukščiausioji tiesa) vardu, slaptai kaupė zarino dujas, kad panaudotų jas paslaptingais tikslais.
Po mėnesio bombos sprogimas sugriovė federalinį pastatą Oklahoma Sityje (JAV) ir dėl to žuvo 167 žmonės. Įrodymai liudija, jog tai gali būti susiję su tuo, kad lygiai prieš dvejus metus vyriausybė nesiėmė reikiamų priemonių Veiko mieste (Teksasas) įsikūrusios religinės sektos „Dovydo šaka“ atžvilgiu. Tuomet žuvo apie 80 sektos narių. Sprogus bombai, taip pat paaiškėjo daugeliui žmonių buvęs nežinomas faktas: Jungtinėse Valstijose dabar veikia daugybė ginkluotų armijos grupuočių ir bent kelios iš jų įtariamos slaptu antivyriausybinių akcijų planavimu.
Vėliau, 1995-ųjų pabaigoje, miškingoje vietovėje prie Grenoblio (Prancūzija) buvo rasti apanglėję 16 žmonių kūnai. Jie buvo Saulės šventyklos ordino nariai; tai maža religinė sekta, apie kurią 1994-ųjų spalį buvo paskelbta Šveicarijos ir Kanados žiniose, kai 53 jos nariai arba nusižudė, arba buvo nužudyti. Bet net po šios tragedijos sekta nenutraukė savo veiklos. Iki pat šiol jos motyvai ir tikslai tebėra apgaubti paslapties.
Religinio slaptumo pavojai
Turbūt nenuostabu, kad po tokių įvykių dauguma žmonių įtariai žiūri į religines grupes. Žinoma, nė vienas nenorėtų palaikyti slaptos organizacijos — religinės ar nereliginės, — kuri piktnaudžiauja jo pasitikėjimu ir verčia siekti jam nepriimtinų tikslų. Tad ko žmonės gali imtis, kad išvengtų pavojaus įsitraukti į slaptas abejotino pobūdžio bendrijas?
Aišku, galvodamas įsijungti į slaptą bendriją, asmuo pasielgtų išmintingai, jei pirmiausia sužinotų jos tikruosius tikslus. Reikėtų saugotis draugų ar pažįstamų įtakos, o sprendimai turėtų remtis ne jausmais, bet faktais. Atsimink, jog visas galimas pasekmes tikriausiai patirs ne kiti, o pats asmuo.
Laikytis Biblijos principų — tai pats patikimiausias būdas apsisaugoti nuo pavojingų grupių, kurių motyvai nėra garbingi (Izaijo 30:21, Brb red.). Tai reiškia būti politiškai neutraliam, mylėti kitus, net priešus, vengti „kūno darbų“ ir ugdytis Dievo dvasios vaisius. Visų pirma, tikrieji krikščionys, kaip ir Jėzus, neturi būti pasaulio dalis, ir toks nusistatymas užkerta kelią įsitraukti į slaptas pasaulio bendrijas (Galatams 5:19-23; Jono 17:14, 16; 18:36; Romiečiams 12:17-21; Jokūbo 4:4).
Jehovos Liudytojai yra uolūs Biblijos studijuotojai; jie laiko savo tikėjimą labai svarbiu ir nuoširdžiai stengiasi pagal jį gyventi. Visame pasaulyje jie gerai žinomi kaip religinė grupė, ‛ieškanti ramybės ir besivejanti ją’ (1 Petro 3:11). Jų knygoje „Jehovos Liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“ (anglų k.) teisingai pažymima: „Jehovos Liudytojai nėra jokia slapta bendrija. Biblija pagrįsti jų įsitikinimai išsamiai paaiškinami leidiniuose, kurie yra visiems prieinami. Be to, jie labai stengiasi pakviesti žmones apsilankyti sueigose, kad šie patys pamatytų ir išgirstų, kas ten vyksta.“
Tikrojoje religijoje, žinoma, nėra slaptumo. Tikrojo Dievo garbintojai yra mokomi neslėpti nei kas jie tokie, nei koks jų kaip Jehovos Liudytojų tikslas. Pirmieji Jėzaus mokiniai pripildė Jeruzalę savo mokslo. Jie viešai skelbė savo įsitikinimus ir viešai veikė. Taip pat šiandien elgiasi ir Jehovos Liudytojai. Suprantama, jei diktatoriški režimai neteisėtai apriboja garbinimo laisvę, krikščionys turi atsargiai ir drąsiai tęsti savo veiklą, paklusdami ‛Dievui labiau negu žmonėms’; taip gali atsitikti dėl jų bebaimio viešo liudijimo (Apaštalų darbai 5:27-29; 8:1; 12:1-14; Mato 10:16, 26, 27).
Jeigu kada nors manei, kad Jehovos Liudytojai galbūt yra slaptas kultas ar sekta, taip galėjo būti dėl to, kad tu per mažai apie juos žinojai. Ir pirmajame šimtmetyje daugelis manė panašiai.
Apaštalų darbų 28 skyriuje mums kalbama apie apaštalo Pauliaus susitikimą Romoje su „žydų vadovais“. Jie pasakė jam: „Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbai 28:16-22). Atsakydamas Paulius „aiškino jiems ir liudijo apie Dievo karalystę“ ir „vieni jo žodžiais patikėjo“ (Apaštalų darbai 28:23, 24, Brb red.). Išgirsti teisingus faktus apie tikrąją krikščionybę, žinoma, buvo amžinai jų gerovei.
Pasiaukoję ãtvirai ir viẽšai Dievo tarnybai, Jehovos Liudytojai džiaugsis galėdami atskleisti aiškius faktus apie savo veiklą ir įsitikinimus bet kam, kas nori juos sužinoti. Kodėl nepatyrinėti pačiam ir tiksliai nesužinoti, kuo jie tiki?
[Iliustracija 6 puslapyje]
Jehovos Liudytojams malonu atskleisti, kas jie tokie ir ką daro