Tikėjimas ir tavo ateitis

„Tikėjimas yra patikimas laukimas to, ko viliamasi“ (ŽYDAMS 11:1, NW).

1. Kokios ateities nori dauguma žmonių?

AR TU domiesi ateitimi? Dauguma žmonių domisi. Jie viliasi taikios ateities, pasaulio be baimės, tinkamos buities, vaisingo bei malonaus darbo, geros sveikatos ir ilgo gyvenimo. Be abejo, istorijos tėkmėje kiekviena karta geidė tų dalykų. Ir šiandieną šiame vargų kupiname pasaulyje tos sąlygos yra trokštamos labiau nei kada nors.

2. Koks buvo vieno politiko požiūris dėl ateities?

² Ar galima kaip nors nustatyti, kokia bus ateitis, žmonijai žengiant į XXI amžių? Vieną būdą daugiau kaip prieš 200 metų nurodė Amerikos politinis veikėjas Patrikas Henris. Jis pasakė: „Manau, kad vienintelė galimybė sužinoti ateitį — tai pažvelgti į praeitį.“ Pagal tokį požiūrį, žmonijos šeimos ateitis apskritai gali būti žinoma iš praeities. Daugelis pritaria tokiai nuomonei.

Kokia buvo praeitis?

3. Kokios yra ateities perspektyvos, sprendžiant iš istorijos?

³ Jeigu ateitis yra pasikartojanti praeitis, ar tai tave džiugina? Ar praėjusiais amžiais gyvenusios kartos susilaukdavo geresnės ateities? Tikrai ne. Nepaisant tūkstančius metų puoselėtų vilčių ir kai kur padarytos materialinės pažangos, žmonijos istorija buvo pilna priespaudos, nusikaltimų, prievartos, karų bei skurdo. Pasaulyje nelaimė sekė po nelaimės daugiausia dėl netinkamo žmogiškojo valdymo. Biblijoje teisingai tvirtinama: „Žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“ (Ekleziasto 8:9).

4, 5. a) Kodėl žmonės buvo kupini vilčių XX amžiaus pradžioje? b) Kuo virto jų ateities viltys?

⁴ Tiesa, kad varginga žmonijos istorija kartojasi, o nelaimės yra dar didesnės ir žalingesnės. Tai įrodo XX amžiaus įvykiai. Ar žmonija pasimokė iš praeities klaidų ir jų išvengė? Štai prasidėjus šiam šimtmečiui daugelis tikėjo geresne ateitimi dėl palyginti ilgo taikos laikotarpio ir pramonės, mokslo bei švietimo pasiekimų. XX amžiaus pradžioje, pasak vieno universiteto profesoriaus, daugelis galvojo, jog karas nebeįmanomas, nes „žmonės pasidarė labai civilizuoti“. Vienas buvęs Britanijos ministras pirmininkas apie ano meto žmonių požiūrį pasakė: „Gyvenimas turėjo nuolat gerėti. Toks buvo mano dienų pasaulis.“ Bet paskui jis pareiškė: „Staiga vieną 1914-ųjų rytą viskas netikėtai žlugo.“

⁵ Nors tuo metu buvo tikimasi geresnės ateities, naujasis šimtmetis prasidėjo pačia baisiausia iš visų žmogaus sukeltų katastrofų žemėje — Pirmuoju pasauliniu karu. Kas tai yra, suprasi pasvarstęs, pavyzdžiui, apie vieną 1916 metais vykusį mūšį, kai Britanijos kariuomenė atakavo vokiečių linijas netoli Somos upės Prancūzijoje. Tik per keletą valandų žuvo 20000 britų, taip pat daug vokiečių. Ketverius metus trukusiose žudynėse gyvybės neteko beveik dešimt milijonų kareivių ir daugybė civilių gyventojų. Prancūzijoje kurį laiką mažėjo gyventojų, nes žuvo daug vyrų. Ekonomika buvo sužlugdyta, o tai sukėlė didžiąją ketvirtojo dešimtmečio ekonomikos krizę. Nenuostabu, kad kai kurie sakė, jog Pirmojo pasaulinio karo pradžia — tai pasaulio išprotėjimo diena!

6. Ar gyvenimas pagerėjo po Pirmojo pasaulinio karo?

⁶ Ar ta karta tikėjosi tokios ateities? Anaiptol. Jos viltys visiškai sudužo; tas karas nepadėjo pamato geresnei ateičiai. Praėjus tik 21 metams po Pirmojo pasaulinio karo, 1939-aisiais, žmonės sukėlė daug baisesnę katastrofą — Antrąjį pasaulinį karą. Per jį žuvo apie 50 milijonų vyrų, moterų ir vaikų. Masiniais bombardavimais buvo sugriauti miestai. Pirmojo pasaulinio karo metu viename mūšyje vos per kelias valandas žuvo tūkstančiai žmonių, o Antrajame pasauliniame kare tik nuo dviejų atominių bombų ir tik per keletą sekundžių žuvo daugiau kaip 100000 žmonių. Dar baisesnės buvo sistemingos milijonų žmonių žudynės nacistų koncentracijos stovyklose.

7. Kokia yra viso šio amžiaus tikrovė?

⁷ Pasak kai kurių šaltinių, per šio šimtmečio tautų karus, pilietinius konfliktus ir dėl vyriausybių kaltės kilusias pilietines žudynes bendras žuvusiųjų skaičius būtų maždaug 200 milijonų. Viename šaltinyje minima netgi 360 milijonų gyvybių. Pagalvok apie visą tą siaubą: skausmą, ašaras, sielvartą, sugriautus gyvenimus! Maža to, kasdien apie 40000 žmonių, daugiausia vaikų, miršta nuo skurdo. Triskart daugiau jų kasdien nužudoma abortais. Dar maždaug vienas milijardas žmonių taip skursta, kad neturi maisto, būtino normaliam dienos darbui padaryti. Visa tai, pagal Biblijos pranašystę, liudija, kad mes gyvename šios sugedusios daiktų sistemos „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5, 13; Mato 24:3-12; Luko 21:10, 11; Apreiškimas 6:3-8).

Žmogus nepajėgus rasti išeitį

8. Kodėl žmonijos vadovai negali išspręsti pasaulio problemų?

⁸ Baigiantis XX amžiui galėtume susumuoti per jį bei praėjusius šimtmečius sukauptą patirtį. Ką byloja ta visa istorija? Mes matome, kad žmonių vadovai pagrindinių pasaulio problemų niekada neišsprendė, neišsprendžia ir neišspręs. Jie tiesiog nepajėgūs sukurti trokštamos ateities, kokie geri bebūtų jų užmojai. O kai kurie valdžios pareigūnai nė neturi gerų ketinimų; aukštos padėties ir galios jie siekia egoistiniais bei materialiniais sumetimais, o ne kitų labui.

9. Koks yra pagrindas abejoti, kad mokslas išspręs žmogaus problemas?

⁹ Ar gali padėti mokslas? Praeitis rodo, kad ne. Vyriausybės finansuojami mokslininkai išeikvoja daugybę pinigų, laiko bei pastangų baisiems naikinamiesiems cheminiams, biologiniams ir kitokiems ginklams kurti. Šalys, įskaitant ir neturtingiausias, kartu paėmus kasmet ginklavimuisi išleidžia daugiau kaip 700 milijardų dolerių! Be to, iš dalies dėl ‛mokslo pažangos’ oras, žemė, vanduo ir maistas yra užteršti chemikalais.

10. Kodėl net išsilavinimas negarantuoja geresnės ateities?

¹⁰ Ar galime tikėtis, kad pasaulio švietimo įstaigos padės sukurti geresnę ateitį mokydamos aukštų moralės normų, pagarbos kitiems, meilės artimui? Ne. Priešingai — joms svarbiausia karjera, pinigai. Jos ugdo konkurencijos, o ne bendradarbiavimo dvasią; mokyklose nemokoma doros. Vietoje to daugelyje jų toleruojama seksualinė laisvė, todėl labai padaugėjo nėščių paauglių ir lytiškai užkrečiamų ligų.

11. Kodėl verslo istorija kelia abejonių dėl ateities?

¹¹ Ar pasaulio stambaus verslo įmonininkai staiga ims deramai rūpintis planeta ir rodyti meilę kitiems gamindami tikrai naudingus produktus, o ne vien vaikydamiesi pelno? Tikriausiai ne. Ar jie nebekurs televizijos programų, kuriose rodomas smurtas bei amoralumas gadina žmonėms, ypač jaunimui, protus? Netolima praeitis neduoda pagrindo džiūgauti, nes apskritai TV virto amoralumo bei smurto kloaka.

12. Ką galima pasakyti apie žmonių ligas ir mirtingumą?

¹² Be to, gydytojai negali įveikti nei ligų, nei mirties, kokios nuoširdžios bebūtų jų pastangos. Pavyzdžiui, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje medicina nepajėgė sustabdyti ispaniškojo gripo; visame pasaulyje nuo jo mirė 20 milijonų žmonių. Šiandien labai paplitusios širdies ligos, vėžys ir kiti mirtini susirgimai. Medicina nenugalėjo nė šiuolaikinio maro — AIDS. Priešingai — Jungtinių Tautų 1997 metų lapkričio ataskaitoje pasakyta, kad AIDS virusas plinta dvigubai sparčiau nei tikėtasi. Nuo jo jau mirė milijonai žmonių. Praėjusiais metais dar trys milijonai žmonių užsikrėtė juo.

Kaip Jehovos Liudytojai žiūri į ateitį

13, 14. a) Kaip Jehovos Liudytojai žiūri į ateitį? b) Kodėl žmonės negali sukurti geresnės ateities?

¹³ Vis dėlto Jehovos Liudytojai tiki žmonijos šviesia ir pačia geriausia ateitimi! Tačiau jie viliasi geresnės ateities, kuri bus sukurta ne žmonių pastangomis. Ne, jie žvelgia į savo Kūrėją, Jehovą Dievą. Jis žino, kokia bus ateitis, — nuostabi! Jam taip pat aišku, kad žmonės negali sukurti tokios ateities. Būdamas žmonių Kūrėjas, Dievas žino jų ribotumus daug geriau negu kas nors kitas. Savo Žodyje jis aiškiai pasako mums, kad nesukūrė žmonių sugebančių sėkmingai valdyti be Dievo vadovavimo. Tai neabejotinai akivaizdu iš Dievo ilgą laiką leisto, nuo jo nepriklausomo žmogaus viešpatavimo. Vienas rašytojas pripažino: „Žmogus savo protu išbandė visas galimas valdymo kombinacijas, bet tai nedavė jokios naudos.“

¹⁴ Jeremijo 10:23 (Brb red.; ŠvR) įkvėptas pranašas sako: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Ne nuo žmogaus priklauso, kuriuo keliu jis vaikščiotų ir kurlink jis savo koją keltų.“ Taip pat Psalmių 145:3 sakoma: „Nepasitikėkite kunigaikščiais, žmogumi, per kurį neateina išgelbėjimas.“ Dėl mūsų netobulos prigimties, kaip rašoma Romiečiams 5:12, Dievo Žodis perspėja mus nepasitikėti, tiesą sakant, net savimi. Jeremijo 17:9 (Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys) skaitome: „Širdis už viską vylingesnė.“ Todėl Patarlių 28:26 tvirtinama: „Kas pasitiki savo širdimi, tas paikas; kas gi išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.“

15. Kur galime rasti išmintį, kuria turėtume vadovautis?

¹⁵ Kur galime rasti tą išmintį? „Viešpaties baimė — išminties pradžia, o Šventojo pažinimas — supratimas“ (Patarlių 9:10, Brb red.). Tik Jehova turi išmintį, kuria galime vadovautis šiais baisiais laikais. Ir Dievas pasirūpino, kad galėtume semtis jo išminties iš Šventojo Rašto, jo įkvėpto mums vadovauti (Patarlių 2:1-9; 3:1-6; 2 Timotiejui 3:16, 17).

Žmogiškojo valdymo ateitis

16. Kas nustato ateitį?

¹⁶ Tad ką kalba apie ateitį Dievo Žodis? Jis sako, kad ateitis tikrai nesusijusi su ankstesne žmonių veikla. Todėl Patriko Henrio požiūris buvo klaidingas. Žemės ir visų jos gyventojų ateitį turi nustatyti ne žmonės, o Jehova Dievas. Ne kokių nors žmonių ar šio pasaulio tautų, bet Jo valia bus įgyvendinta žemėje. „Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta“ (Patarlių 19:21, Brb red.).

17, 18. Kokia yra Dievo valia mūsų laikais?

¹⁷ O kokia gi yra Dievo valia mūsų laikais? Jo tikslas — pašalinti šią smurtišką ir amoralią daiktų sistemą. Šimtmečius trukusį blogą žmogiškąjį valdymą netrukus pakeis Dievo įkurta valdžia. Danieliaus 2:44 (Brb red.) pranašystėje tvirtinama: „Tų karalių [kurie yra dabar] dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę [danguje], kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius.“ Karalystė taip pat pašalins blogą Šėtono Velnio įtaką — to žmonės niekada negalėtų padaryti. Jis daugiau niekada nebevaldys šio pasaulio (Romiečiams 16:20; 2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19).

¹⁸ Atkreipk dėmesį, kad dangiškoji vyriausybė pašalins visokį žmogaus viešpatavimą. Žmonėms nebebus leista valdyti šios žemės. Dangiškieji Dievo Karalystės atstovai tvarkys visus žemės reikalus žmonijos gerovei (Apreiškimas 5:10; 20:4-6). Ištikimi žmonės žemėje laikysis Dievo Karalystės nurodymų. Būtent tos valdžios Jėzus mokė mus melsti: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10).

19, 20. a) Kaip Biblija apibūdina Karalystę? b) Ką jos valdymas duos žmonijai?

¹⁹ Jehovos Liudytojai tiki Dievo Karalyste. Ji yra „naujas dangus“, apie kurį rašė apaštalas Petras: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisybė“ (2 Petro 3:13). „Nauja žemė“ yra nauja žmonių visuomenė, kurią valdys naujas dangus — Dievo Karalystė. Tai Dievas parodė regėjime apaštalui Jonui ir šis užrašė: „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko... [Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:1, 4).

²⁰ Atkreipkite dėmesį, kad nauja žemė bus teisinga. Visus neteisingus elementus pašalins pats Dievas Armagedono mūšyje (Apreiškimas 16:14, 16). Patarlių 2:21, 22 (ŠvR) pranašystėje apie tai sakoma: „Teisieji gyvens žemėje ir nekaltieji pasiliks joje. O bedieviai bus išrauti su nuodėmininkais lyg žolė iš žemės.“ Ir Psalmių 36:9 yra pažadas: „Darantieji pikta bus sunaikinti; o tie, kurie pasitiki Viešpačiu, paveldės žemę.“ Ar nenorėtumėte gyventi tokiame naujame pasaulyje?

Tikėk Jehovos pažadais

21. Kodėl mes galime tikėti Jehovos pažadais?

²¹ Ar mes galime tikėti Jehovos pažadais? Paklausyk, ką Jehova pareiškia per savo pranašą Izaiją: „Atsiminkite praeitį, kad Aš esu Dievas ir kito dievo, panašaus į mane, nėra. Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę. Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs.“ Vienuoliktos eilutės pabaigoje sakoma: „Aš tai paskelbiau ir padarysiu, nusprendžiau ir įvykdysiu“ (Izaijo 46:9-11, Brb red.). Taip, mes galime tikėti Jehova ir jo pažadais, tarsi jie jau būtų įvykdyti. Biblijoje tai išreiškiama taip: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žydams 11:1).

22. Kodėl galime pasitikėti, kad Jehova ištesės savo pažadus?

²² Nuolankūs žmonės rodo tokį tikėjimą, nes žino, kad Dievas ištesės savo pažadus. Pavyzdžiui, Psalmių 36:29 skaitome: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius.“ Ar galime tuo tikėti? Taip, nes Žydams 6:18 sakoma: „Neįmanoma, kad Dievas meluotų.“ Ar Dievas tikrai yra žemės savininkas, galintis atiduoti ją nuolankiems žmonėms? Apreiškimo 4:11 tvirtinama: „Tu visa sutvėrei — tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ Todėl Psalmių 23:1 rašoma: „Viešpaties yra žemė ir tai, ko ji pilna.“ Jehova sukūrė žemę, ji yra jo nuosavybė, todėl duoda ją tiems, kas tiki juo. Mūsų pasitikėjimui sustiprinti kitame straipsnyje bus aptariama, kaip Jehova išpildė pažadus savo žmonėms praeityje bei mūsų dienomis ir kodėl mes galime būti visiškai tikri, jog jis ištesės juos ateityje.

Kartojimo klausimai

◻ Kuo baigdavosi žmonių viltys per visą istoriją?

◻ Kodėl neturime tikėtis geresnės ateities iš žmonių?

◻ Kokia yra Dievo valia dėl ateities?

◻ Kodėl esame tikri, kad Dievas įvykdys savo pažadus?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Biblijoje teisingai sakoma: „Ne nuo žmogaus priklauso, ... kurlink jis savo koją keltų“ (Jeremijo 10:23, ŠvR).

[Šaltinio nuoroda]

Bomba, U.S. National Archives photo; badaujantys vaikai, WHO/OXFAM; pabėgėliai, UN PHOTO 186763/J. Isaac; Musolinis ir Hitleris, U.S. National Archives photo