Ir toliau daryk dvasinę pažangą!
Krikšto dieną visada branginame ir prisimename. Tai diena, kai viešai parodome savo pasiaukojimą tarnauti Dievui.
ŠIAM tikslui pasiekti daugeliui reikia milžiniškų pastangų: būtina nugalėti senus žalingus įpročius, atsisakyti blogų draugų, pakeisti įsišaknijusią mąstyseną bei elgesį.
Nors krikštas yra džiugus ir reikšmingas įvykis krikščionio gyvenime, jis tėra pradžia. Apaštalas Paulius krikštytiems Judėjos krikščionims pasakė: „Palikę pradinį Kristaus mokslą, kreipkimės prie tobulo mokslo“ (Žydams 6:1). Taigi visiems krikščionims reikia ‛pasiekti tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsti iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko’ (Efeziečiams 4:13, Brb red.). Tik būdami subrendę galime tikrai ‛tvirtėti tikėjimu’ (Kolosiečiams 2:7).
Pastaraisiais metais į krikščionių susirinkimą įsilieja šimtai tūkstančių neseniai pasiaukojusių garbintojų. Galbūt tu — vienas iš jų. Kaip ir tavo broliai pirmajame amžiuje, tu nenori likti dvasinis kūdikis. Tu nori augti, žengti pirmyn! Tačiau kaip? Kokiose srityse galėtum daryti pažangą?
Daryk pažangą asmeniškai studijuodamas
Paulius pasakė Filipų krikščionims: „Dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų [„tiksliu“, NW] pažinimu ir visokeriopu išmanymu“ (Filipiečiams 1:9). Augti „tiksliu pažinimu“ — tai svarbiausias tavo dvasinės pažangos veiksnys. ‛Pažinti Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų’ yra besitęsiantis procesas; jis neturi nutrūkti po krikšto (Jono 17:3).
Viena krikščionė sesuo (pavadinkime ją Aleksandra), pasikrikštijusi 16-kos, suvokė tai praėjus dešimčiai metų po krikšto. Ji iš mažens buvo mokoma tiesos ir visada reguliariai lankė krikščionių sueigas bei dalyvavo skelbimo darbe. Ji rašo: „Per keletą pastarųjų mėnesių supratau, kad darau kažkokią baisią klaidą. Nusprendžiau rimtai, nuoširdžiai patikrinti savo požiūrį į tiesą ir kodėl aš vis dar tiesoje.“ Ką ji suvokė? Ji tęsia: „Supratau, kad nerimą kelia mano buvimo tiesoje motyvai. Prisiminiau, kaip man augant buvo pabrėžiama sueigų ir skelbimo tarnybos svarba. Atrodė, kad asmeninės studijos ir malda taps įprastu dalyku. Bet ištyrusi savo padėtį pamačiau, kad taip neįvyko.“
Apaštalas Paulius ragino: „Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle“ (Filipiečiams 3:16, Brb red.). Vadovaujantis taisykle, lengviau eiti pirmyn. Iki savo krikšto tu, be abejo, buvai įpratęs kas savaitę studijuoti Bibliją su išsilavinusiu mokytoju. Įgijęs supratimo, ėmeisi laikytis taisyklės iš anksto ruoštis kiekvienos savaitės pamokai, peržiūrėdavai nurodytas Biblijos citatas ir taip toliau. Ar dabar, būdamas krikštytas, ir toliau ‛vadovaujiesi ta pačia taisykle’?
Jeigu ne, būtina apsvarstyti savo prioritetus ir „pasirinkti kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10). Kai gyvenimas toks įtemptas, reikia tvirtos valios norint rasti laiko skaityti bei studijuoti Bibliją. Bet nauda tokia didelė, kad verta stengtis. Paklausykime tolesnio Aleksandros pasakojimo: „Mano buvimas tiesoje 20 ar daugiau metų — tai tik sueigos ir lauko tarnyba, — prisipažįsta ji. Tačiau tęsia: — Priėjau išvadą, kad nors tai ir svarbu, vien to neužtenka, kai reikalai pablogėja. Taip atsitiko todėl, kad beveik visiškai nestudijavau asmeniškai, meldžiausi nereguliariai ir paviršutiniškai. Dabar suprantu, jog turiu pataisyti savo mąstymą ir pradėti prasmingai studijuoti, kad iš tikrųjų pažinčiau Jehovą ir pamilčiau jį bei vertinčiau tai, ką jo Sūnus davė mums.“
Jeigu tau reikia pagalbos nusistatyti palankų asmeninių studijų tvarkaraštį, maloniai padės susirinkimo vyresnieji bei kiti subrendę krikščionys. Be to, daug naudingų patarimų rasi 1995 m. gegužės 1 d. (rusų k.), 1993 m. gruodžio mėn. bei 1986 m. gegužės 15 d. (anglų k.) Sargybos bokšto numeriuose.
Poreikis artintis prie Dievo
Kita sritis, kurioje turėtum daryti pažangą, yra tavo santykiai su Dievu. Kartais reikia imtis neatidėliotinų veiksmų. Štai Antonijus pasikrikštijo būdamas gana jaunas. „Buvau pirmas mūsų šeimoje pasikrikštijęs vaikas, — pasakoja jis. — Po krikšto mama mane švelniai apkabino. Nebuvau matęs jos laimingesnės. Buvo tiek daug džiaugsmo, ir aš jaučiausi toks tvirtas.“ Tačiau vėliau viskas pakrypo kitaip. „Ilgą laiką, — tęsia Antonijus, — mūsų susirinkime nepasikrikštijo nė vienas jaunuolis. Taigi labai išpuikau. Didžiavausi savo komentarais bei kalbomis sueigose. Vaikytis žmonių garbės bei pritarimo man pasidarė svarbiau negu šlovinti Jehovą. Iš tikrųjų neturėjau artimų santykių su juo.“
Panašiai kaip Antonijus, kai kurie galbūt pasiaukojo labiau norėdami įtikti kitiems, negu trokšdami įtikti Jehovai. Kad ir kaip būtų, Dievas tikisi, jog tokie asmenys laikysis savo pažado tarnauti jam. (Palygink Ekleziasto 5:3.) Tačiau, neugdant prisirišimo prie Dievo, dažnai jiems sunku tesėti savo žodžius. Antonijus prisimena: „Didelis krikšto metu patirtas džiaugsmas buvo trumpalaikis. Nepraėjus nė metams sunkiai nusidėjau ir turėjau būti susirinkimo vyresniųjų pabartas. Kai nusižengiau dar kartą, buvau atskirtas nuo susirinkimo. Praslinkus šešeriems metams po mano atsidavimo Jehovai, mane suėmė ir įkalino už žmogžudystę.“
Ugdyk artimus santykius su Jehova
Kad ir kokia būtų krikščionių padėtis, jie gali atsiliepti į Biblijos kvietimą: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Be abejo, studijuodamas Bibliją pirmą kartą, tu išsiugdei tam tikrus ryšius su Dievu. Tu sužinojai, kad Dievas nėra abstrakti dievybė, kokią garbina krikščionija, o asmuo, vardu Jehova. Tu dar sužinojai apie jo patrauklias savybes, kad jis yra „gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos“ (Išėjimo 34:6, Brb red.).
Tačiau kad laikytumeisi savo pasiaukojimo tarnauti Dievui, turi dar labiau artintis prie jo! Kaip? Psalmininkas meldė: „Parodyk man, Viešpatie, savo kelius ir išmokyk mane savo takų“ (Psalmių 24:4). Asmeniškai studijuodamas Bibliją ir Bendrijos leidinius, tu geriau susipažinsi su Jehova. Kasdienė nuoširdi malda irgi svarbi. „Išliekite jo akivaizdoje savo širdis“, — ragino psalmininkas (Psalmių 61:9). Gaudamas atsakymą į savo maldas, suvoksi, jog Dievas asmeniškai rūpinasi tavimi. Tai padės tau jausti jo artumą.
Išmėginimai ir problemos yra kita galimybė artintis prie Dievo. Galbūt tau tenka kęsti tikėjimo sunkumus bei išbandymus, pavyzdžiui, ligą, spaudimą mokykloje ar darbovietėje, o gal ekonominius nepriteklius. Galbūt sunku laikytis net įprastos teokratinės tvarkos — dalyvauti tarnyboje, lankyti sueigas ar studijuoti Bibliją su savo vaikais. Nespręsk šių problemų vienas! Melsk Dievą pagalbos, prašyk jo vadovavimo bei nurodymų (Patarlių 3:5, 6). Maldauk jo šventosios dvasios! (Luko 11:13) Jausdamas Dievo meilingą pagalbą, priartėsi prie jo. Kaip pasakė Dovydas, „ragaukite ir matykite, koks geras yra Viešpats; palaimintas žmogus, kurs bėga glaustis prie jo“ (Psalmių 33:9).
O kaip buvo su Antonijumi? „Ėmiau galvoti apie tą laiką, kai turėjau tiek daug dvasinių tikslų ir troškau vykdyti Jehovos valią, — prisimena jis. — Buvo skaudu. Bet per skausmą ir nusivylimą atėjo į galvą mintis apie Jehovos meilę. Praėjo kiek laiko, kol įstengiau melstis Jehovai; vis dėlto meldžiausi ir išliejau jam savo širdį — prašiau atleidimo. Pradėjau skaityti Bibliją ir nustebau, kiek daug užmiršau ir kiek mažai težinojau apie Jehovą.“ Nors Antonijus už savo nusikaltimą dar turi atlikti bausmę kalėjime, jam padeda vietiniai Liudytojai ir jis dvasiškai sveiksta. Štai jo padėkos žodžiai: „Jehovos ir jo organizacijos dėka imu nusivilkti senąją asmenybę ir kasdien velkuosi nauja. Dabar mano santykiai su Jehova man patys svarbiausi.“
Dvasinė pažanga tarnyboje
Jėzus Kristus liepė savo pasekėjams būti „gerosios naujienos apie karalystę“ skelbėjais (Mato 24:14, NW). Jeigu palyginti neseniai pradėjai skelbti gerąją naujieną, galbūt turi mažai patirties. Tad kaip gali daryti pažangą, kad ‛visiškai atliktum savo tarnystę’? (2 Timotiejui 4:5, NTP)
Vienas būdas — ugdytis teigiamą požiūrį. Išmok skelbimo darbą laikyti „lobiu“, privilegija (2 Korintiečiams 4:7). Tai proga parodyti savo meilę bei ištikimybę Jehovai. Taip galima pasirūpinti ir savo artimu. Nesavanaudiškai aukodamiesi kitų labui, patirsime tikrąją laimę (Apaštalų darbai 20:35).
Pats Jėzus teigiamai žiūrėjo į skelbimo darbą. Dalytis Biblijos tiesomis su kitais jam buvo kaip „maistas“ (Jono 4:34). Jo motyvus padėti kitiems puikiai išreiškia jo paties žodžiai: „Noriu“ (Mato 8:3). Jėzus užjautė žmones, ypač tuos, kurie buvo „suvargę ir apleisti“ Šėtono pasaulyje (Mato 9:35, 36). Ar tu irgi ‛nori’ padėti žmonėms, esantiems dvasinėje tamsoje bei stokojantiems Dievo Žodžio šviesos? Tuomet būsi paskatintas atsiliepti į Jėzaus nurodymą: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19). Tu iš tiesų jausi pareigą kuo aktyviau dalyvauti šiame darbe, kiek leidžia tavo sveikata ir aplinkybės.
Kita priemonė žengti pirmyn — reguliari tarnyba, — jei įmanoma, kas savaitę. Taip darbuodamasis tu įveiksi nerimą ir baimę — daugelio atsitiktinių skelbėjų kliūtį. Reguliari skelbimo tarnyba naudinga tau ir kitu požiūriu. Ji sužadins tavo dėkingumą už tiesą, ugdys tavo meilę Jehovai ir artimui bei padės sutelkti dėmesį į Karalystės viltį.
O kaip tada, jei tavo dabartinė padėtis labai riboja skelbimo veiklą? Jei nieko pakeisti negali, guoskis mintimi, kad Dievas džiaugiasi tuo, ką sugebi daryti, kol tarnauji jam iš visos širdies (Mato 13:23). Tikriausiai gali daryti pažangą ir kitaip, pavyzdžiui, gerindamas skelbimo įgūdžius. Susirinkime Teokratinės tarnybos mokykloje ir per Tarnybos sueigą galima puikiai lavintis šiuo atžvilgiu. Savaime suprantama, kuo labiau įgusime tarnyboje, tuo labiau ji mums patiks ir duos vaisių.
Taigi aišku, kad dvasinė pažanga neturi baigtis su krikšto diena. Apaštalas Paulius rašė apie nemirtingo gyvenimo danguje viltį: „Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje. Taigi visi, kurie esame tobuli [„subrendę“, Brb red.], turėkime tai galvoje! O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš“ (Filipiečiams 3:13-15).
Taip, visi krikščionys, ar jų viltis — nemirtingumas danguje ar amžinasis gyvenimas žemės Rojuje, turi ‛veržtis pirmyn’ — stengtis iš visų jėgų, taip sakant, pasiekti tą gyvenimo tikslą! Tavo krikštas buvo puikus startas, bet tai tik pradžia. Ir toliau dėk pastangas dvasiškai tobulėti. Lankydamas sueigas ir asmeniškai studijuodamas, ‛išmanymu tapk subrendusiu žmogumi’ (1 Korintiečiams 14:20). Stenkis „suvokti..., koks yra [tiesos] plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis“ (Efeziečiams 3:18). Tavo pažanga padės dabar ne tik išlikti džiaugsmingam ir laimingam, bet ir užtikrins tau saugią vietą Dievo naujajame pasaulyje, kur valdant Jo dangiškajai Karalystei galėsi daryti pažangą per amžius!
[Iliustracija 29 puslapyje]
Reikia savidrausmės, norint rasti laiko asmeniškai studijuoti
[Iliustracija 31 puslapyje]
Teigiamas požiūris padės mums džiaugsmingai tarnauti