Ir toliau pažangiai elkimės pagal įprastą tvarką
1 Apaštalas Paulius buvo ypač prisirišęs prie Filipų susirinkimo, kurį jis padėjo įkurti. Jis buvo dėkingas už jų malonią materialinę pagalbą ir kalbėjo apie juos kaip apie gerą pavyzdį (2 Kor 8:1-6).
2 Pauliaus laiškas Filipiečiams buvo įkvėptas didelės meilės. Knygoje „Šventojo Rašto supratimas“ (anglų k.), 2-ame tome, 631-ame puslapyje rašoma: „Per visą laišką jis ragina filipiečių susirinkimą toliau laikytis jų puikaus kelio — siekti didesnio įžvalgumo, tvirtai pagriebti gyvenimo Žodį, stipresnį tikėjimą ir būsimo apdovanojimo viltį.“ Jie nuoširdžiai atsiliepė į tai, sustiprindami tarpusavio meilės ryšius su apaštalu. Pauliaus žodžiai šiandien mums turi ypatingą reikšmę, ir jie duoda mums gerą pagrindą rimtai apgalvoti jo perspėjimą, ypač dėl to, kas pareikšta Filipiečiams 3:15-17.
3 Svarbu turėti brandžią galvoseną: Filipiečiams 3:15 Paulius rašė kaip žmogus, turįs daugelio metų patyrimą. Jis pripažino jų dvasinę pažangą, kreipdamasis į juos kaip į subrendusius krikščionis, turinčius teisingą galvoseną. Kol jų galvosena atspindėjo nuolankumą ir dėkingumą, kuriuos parodė Jėzus, jie galėjo toliau būti ‛nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai..., tvirtai besilaikantys gyvenimo žodžio’ (Fil 2:15, 16). Skaitydami tuos žodžius, mes turėtume jausti, kad Paulius kalba mums. Todėl mes nuoširdžiai trokštame turėti tokią pat galvoseną, kaip Jėzaus, parodydami nuolankų dėkingumą už savo privilegijas. Mes nuolat kreipiamės į Jehovą per maldą, prašydami pagalbos šiuose ir kituose dalykuose (Fil 4:6, 7).
4 Kaip nurodoma Filipiečiams 3:16, mes visi turime stengtis daryti pažangą. Žodis „pažanga“ reiškia „judėti pirmyn, žengti į priekį“. Pažangūs žmonės „domisi naujomis idėjomis, atradimais ar galimybėmis“. Paulius norėjo, kad filipiečiai suprastų, jog krikščionybė nėra sustingusi, ir tie, kurie ją išpažįsta, turi žengti pirmyn. Savo pažangią dvasią jie turi parodyti noriai ištirdami save, pripažindami savo silpnybes ir ieškodami galimybių padaryti daugiau arba patobulinti kokybę to, ką jie daro dabar. Šiandien žemiškoji Jehovos organizacija progresyviai žengia pirmyn, nuolat plėsdama savo veiklos sritį ir Dievo Žodžio supratimą. Kiekvienas iš mūsų turi neatsilikti nuo jos ir pasinaudoti visomis jos priemonėmis bei visapusiškai dalyvauti jos veikloje.
5 Pažanga reikalauja įprastos tvarkos: Paulius nepaliaujamai skatino savo brolius ‛žengti toliau ta pačia linkme’ (Fil 3:16). Tvarkingumas reikalauja, kad mes asmenims ar daiktams skirtume atitinkamą, jiems priderančią vietą ir gerai elgtumėmės. Krikščionys Filipuose laikėsi savo tinkamose vietose glaudžiai bendraudami su Jehovos organizacija ir vienas su kitu. Savo gyvenime jie vadovavosi meilės įstatymu (Jn 15:17; Fil 2:1, 2). Paulius ragino juos ‛elgtis kaip dera besilaikantiems Evangelijos’ (Fil 1:27). Šiandien krikščionims taip pat būtina tvarka ir geras elgesys.
6 Tvarka yra įprastas nustatytos procedūros atlikimas. Todėl tai yra glaudžiai susiję su įprastu būdu atlikti darbus. Laikytis tvarkos gali būti mums naudinga, nes mums nereikia sustoti ir svarstyti, kai darome sprendimus dėl tolesnio žingsnio, — mes jau turime nustatytą modelį, kuriuo sekame pagal įprotį.
7 Teokratinę įprastą tvarką sudaro įpročiai ir papročiai, kurie yra sveiki, naudingi, dievobaimingi — turint tikslą ugdyti save dvasiškai, padėti kitiems ir, jei įmanoma, padaryti daugiau Jehovos tarnyboje. Sėkmė siekiant šio tikslo priklauso nuo tvarkos nustatymo ir laikymosi, ir į tai įskaitoma asmeninė studija, reguliarus sueigų lankymas ir dalyvavimas skelbimo darbe.
8 Įprastos tvarkos esminiai dalykai: Vienas būtinas dalykas yra tikslus „pažinimas ir visokeriopas išmanymas“ (Fil 1:9). Asmeninė studija sustiprina mūsų tikėjimą, padidina mūsų dėkingumą už tiesą ir skatina mus toliau geriems darbams. Tačiau kai kuriems buvo sunku nuosekliai laikytis savo studijavimo įpročių. Pateikiama viena pagrindinė priežastis — laiko stoka.
9 Kasdieninio Biblijos skaitymo naudos pabrėžimas niekada nebus perdėtas. Jos nurodymai yra „naudingi“ visais atžvilgiais (2 Tim 3:16, 17). Kaip mes galime rasti laiko studijuoti Bibliją savo kasdienos nusistovėjusioje praktikoje? Kai kurie nustatė, kad jie gali tai daryti atsikėlę rytą keletą minučių anksčiau, kai jų protas tebėra budrus. Kiti įsitikino, kad jiems yra geriau skaityti keletą minučių prieš einant miegoti. Žmonos, esančios per dieną namuose, gali paskirti truputį laiko popietės metu prieš kitiems pareinant iš darbo ar mokyklos.
10 Kai mes nusistatome naujus įpročius, yra reali galimybė, kad jie bus priešingi ankstesniesiems. Praeityje mes galbūt buvome linkę eikvoti savo laiką nebūtinai veiklai. Atsisakyti to įpročio nėra lengva. Niekas negali diktuoti studijavimo įpročių; ir mums nereikia atsiskaityti dėl to, ką mes darome šiuo atžvilgiu. Mūsų studijavimo įpročių nuoseklumas žymiu mastu priklauso nuo mūsų supratimo, ‛kas yra vertingiau’, ir nuo mūsų pasiryžimo ‛gerai naudoti [„išpirkti“, NW] laiką’, kad turėtume iš to naudos (Fil 1:10; Ef 5:16).
11 Krikščioniškų sueigų vaidmuo yra labai svarbus mūsų dvasinei pažangai, ir jose pateikiami būtini nurodymai bei padrąsinimas. Taigi dalyvavimas sueigose yra kita esminė mūsų įprastos tvarkos dalis. Paulius pabrėžė šio dalyko svarbą. Tai nėra pasirinkimas, priklausantis nuo to, kam teikiame pirmenybę (Žyd 10:24, 25).
12 Kaip gali būti parodytas tvarkingumas, kai mes sudarome savaitinį veiklos tvarkaraštį? Kai kurie paskiria konkretų laiką pasirūpinti asmeniniais reikalais ir po to mėgina įsprausti sueigas į bet kokį dar likusį laisvą tarpą, bet tai turėtų būti daroma priešingai. Mūsų savaitinėms sueigoms mes turime teikti pirmenybę, o likusiu laiku planuoti kitą veiklą.
13 Reguliarus sueigų lankymas reikalauja gero planavimo ir šeimos bendradarbiavimo. Savaitės dienomis dauguma mūsų yra užimti veikla, ir dažnai mums pritrūksta laiko. Tai reiškia, kad, jei įmanoma, vakarienės valgymą reikėtų planuoti pakankamai anksti, kad šeima turėtų užtenkamai laiko pavalgyti, pasiruošti ir atvykti į sueigą prieš jai prasidedant. Tuo tikslu šeimos nariai gali bendradarbiauti įvairiais būdais.
14 Reguliari lauko tarnyba yra būtina, jeigu mes norime žengti pirmyn, laikydamiesi įprastos tvarkos. Visi mes aiškiai pripažįstame savo didelę atsakomybę skelbti Karalystės žinią. Dėl to mes ir esame Jehovos Liudytojai (Iz 43:10). Kadangi tai yra skubiausias ir naudingiausias šiandien atliekamas darbas, jokiu būdu mes negalime į tai žiūrėti kaip į neesminę mūsų dienos įpročių dalį. Paulius perspėjo: „Visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Žyd 13:15).
15 Kai mes kas savaitę planuojame savo veiklą, konkretus laikas turi būti skiriamas lauko tarnybai. Galbūt susirinkimas numato tarnybos sueigas keletą kartų kiekvieną savaitę ir yra tik apsisprendimo reikalas, kokioje sueigoje mes galime dalyvauti. Būtų gerai siekti dalyvauti visose tarnybos srityse, tokiose kaip tarnyba po namus su žurnalais ir kita literatūra, pakartotiniai aplankymai ir vadovavimas Biblijos studijoms. Mes galime taip pat planuoti iš anksto neformaliai liudyti nešiodamiesi literatūrą ir būdami pasiruošę išnaudoti progas pradėti pokalbį. Kadangi mes paprastai einame su kitais, mums reikia paklausti jų tvarkaraščio, kad galėtume susitarti ir būtų abipusiškai patogu.
16 Mūsų įprasta skelbimo tvarka turi būti išlaikyta, nepaisant abejingumo teritorijoje. Iš patirties mes žinome, kad tik nedaugelis atsiliepia palankiai (Mt 13:15; 24:9). Ezechielis buvo įgaliotas skelbti žmonėms, kurie buvo ‛atpuolėliai, kieto veido bei nepalenkiamos širdies’. Jehova pažadėjo padėti Ezechieliui ir padaryti jo „kaktą kietesnę už jų kaktas“, kad jo veidas būtų „kaip deimantas ir kaip titnagas“ (Ez 2:3, 4; 3:7-9). Todėl reguliari tarnybos tvarka reikalauja ištvermės.
17 Sekti gerais pavyzdžiais: Dauguma mūsų geriau dirba lauko tarnyboje, kai kas nors imasi vadovavimo. Paulius ir jo palydovai parodė gerą pavyzdį, ir jis skatino kitus sekti juo (Fil 3:17). Į jo įprastą tvarką įėjo visi esminiai elementai, kad jis išliktų dvasiškai stiprus.
18 Ir šiandien mes esame palaiminti puikiais pavyzdžiais. Žydams 13:7 Paulius ragino: „Atsiminkite savo vadovus... Įsižiūrėkite į jų gyvenimo pabaigą, sekite jų tikėjimu.“ Žinoma, Kristus yra mūsų Pavyzdys, bet mes galime sekti tikėjimu tų, kurie yra mūsų vadovai. Kaip ir Paulius, vyresnieji turi suprasti būtinybę būti gerais pavyzdžiais kitiems. Nors jų asmeninės aplinkybės gali būti skirtingos, kiekvienas turi parodyti, kad jis laikosi įprastos tvarkos, skirdamas Karalystės interesams pirmąją vietą. Net turėdami pasaulietiškus ir šeimos įsipareigojimus, vyresnieji turi nusistatyti gerus įpročius asmeniškai studijuodami, lankydami sueigas ir vadovaudami lauko tarnybai. Kai vyresnieji įrodo, jog jie yra ‛geri savo namų šeimininkai’, visi susirinkime bus paskatinti dirbti pagal įprastą tvarką (1 Tim 3:4, 5).
19 Tikslai naujiems tarnybiniams metams: Naujų tarnybinių metų pradžia yra tinkamas laikas apmąstyti savo asmeninius įpročius. Ką parodo pastarųjų metų mūsų veiklos apžvalga? Ar mes sugebėjome išlaikyti, arba galbūt pagerinti, savo veiklos lygį? Mes galbūt buvome kruopštesni asmeniškai studijuodami. Gal mes reguliariau lankėme sueigas arba padidinome savo lauko tarnybą įsitraukdami į pagalbinių pionierių gretas. Gal mes galime nurodyti, kokius ypatingus krikščioniško gerumo veiksmus padarėme kitiems savo susirinkime arba šeimoje. Jeigu taip, tai mes turime pagrindą džiaugtis, kad veikėme taip kaip patinka Dievui ir turime geras priežastis ‛daryti vis daugiau pažangos’ (1 Tes 4:1).
20 O kas, jeigu mūsų įprasta tvarka buvo iš dalies nepastovi arba atsitiktinė? Kaip mes buvome paveikti dvasiškai? Ar mūsų pažangai trukdė tam tikros priežastys? Tobulėjimas prasideda prašant Jehovos pagalbos (Fil 4:6, 13). Aptark savo reikmes su kitais šeimos nariais, prašyk, kad jie padėtų tau pakeisti tavo įprastos tvarkos įpročius. Jei turi problemų, prašyk vyresniųjų padėti. Jeigu mes rimtai stengiamės ir atsiliepiame į Jehovos vadovavimą, galime būti užtikrinti, kad ‛neapsileisime [„nebūsime neaktyvūs“, NW] ir neliksime bevaisiai’ (2 Pt 1:5-8).
21 Laikydamiesi įprastos tvarkos, mes patirsime palaimas, kurios vertos mūsų pastangų. Jeigu tu nusistatai ir toliau pažangiai elgtis pagal įprastą tvarką, ‛nebūk apsileidęs, bet uolus, karštos dvasios, tarnauk Viešpačiui’ (Rom 12:11).