Kristaus išpirka — Dievo duota išgelbėjimo priemonė

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (JONO 3:16).

1, 2. Apibūdink, kokioje vargingoje padėtyje atsidūrė žmonija.

TARKIM, susirgai tokia liga, kad tik operacija išgelbėtų tavo gyvybę. Kaip jaustumeis, jei operacijos kaina būtų daug didesnė, negu tu gali užmokėti? Kaip būtų, jei net bendrų tavo šeimos bei draugų lėšų neužtektų sumokėti už ją? Liūdna, kai iškyla tokia žūtbūtinė dilema!

² Panašioje padėtyje atsidūrė ir žmonija. Mūsų pirmieji tėvai Adomas ir Ieva buvo sukurti tobuli (Pakartoto Įstatymo 32:4). Jie turėjo galimybę gyventi amžinai ir įvykdyti Dievo tikslą: „Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite“ (Pradžios 1:28). Tačiau Adomas ir Ieva sukilo prieš savo Kūrėją (Pradžios 3:1-6). Jų nepaklusnumas užtraukė nuodėmę ne tik jiems patiems, bet ir jų dar negimusiems palikuonims. Ištikimasis Jobas pasakė: „Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!“ (Jobo 14:4, Brb red.)

3. Kaip mirtis prasiskverbė į visus žmones?

³ Tad nuodėmė yra tarsi liga, kuria kiekvienas esame užkrėsti, nes Biblijoje sakoma, kad „visi yra nusidėję“. Tokia padėtis pražūtinga. Juk „atpildas už nuodėmę — mirtis“ (Romiečiams 3:23; 6:23). Nė vienas negalime to išvengti. Visi žmonės nuodėmingi, visi miršta. Tokį nemalonų paveldą gimdami gauname kaip Adomo palikuonys (Psalmių 50:7). „Kaip per vieną žmogų, — rašė Paulius, — nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Bet tai nereiškia, jog mes neturime išgelbėjimo vilties.

Nuodėmės bei mirties sunaikinimas

4. Kodėl patys žmonės negali pašalinti ligų bei mirties?

⁴ Ko reikėtų nuodėmei ir jos pasekmei, mirčiai, pašalinti? Suprantama, kažko daugiau negu įmanoma žmogui. Psalmininkas apgailestavo: „Didelė kaina už sielos išpirkimą — tiek niekad neturėsi, kad galėtum amžinai gyventi“ (Psalmių 49:8, 9, Brb red.). Žinoma, mes galime pratęsti savo gyvenimą nedaugelį metų, pasitelkę sveiką mitybą bei medicinos priemones, tačiau nė vienas negalime išgyti nuo paveldėtos nuodėmės. Niekam iš mūsų neįmanoma panaikinti žalojančių senėjimo pasekmių ir grąžinti savo kūnui pradinį Dievo duotą tobulumą. Paulius nė kiek neperdėjo teigdamas, jog dėl Adomo nuodėmės žmonės buvo ‛pajungti tuštybei’, arba, pasak The Jerusalem Bible vertimo, „nebegalėjo pasiekti savo tikslo“ (Romiečiams 8:20). Laimei, Kūrėjas mūsų nepaliko. Jis ėmėsi priemonių pašalinti nuodėmę bei mirtį visiems laikams. Kaip?

5. Kaip Izraeliui duotame Įstatyme atsispindi didelis dėmesys teisingumui?

⁵ Jehova „mėgsta teisumą ir teisingumą“ (Psalmių 33:5, Brb red.). Jo duotame Izraeliui Įstatymo kodekse išreikštas gerai apgalvotas ir bešališkas teisingumas. Pavyzdžiui, šiame įstatymų rinkinyje buvo reikalaujama „gyvybės už gyvybę“. Kitaip tariant, jei izraelitas nužudydavo žmogų, jam pačiam reikėjo atimti gyvybę už pražudytąją (Išėjimo 21:23; Skaičių 35:21). Dievo požiūriu, teisingumui neturi būti nusižengta. (Palygink Išėjimo 21:30.)

6. a) Kokia prasme Adomą galima pavadinti žudiku? b) Kokį gyvenimą prarado Adomas ir kokios aukos reikėjo, kad teisingumo svarstyklės būtų subalansuotos?

⁶ Adomas nusidėdamas pasidarė žmogžudžiu. Kokia prasme? Jis perdavė savo nuodėmingumą, taip pat ir mirtį visiems palikuonims. Dėl Adomo nepaklusnumo kiekvienu momentu mūsų kūnas genda nuolat artėdamas kapo link (Psalmių 89:10). Yra dar ir sunkesnė Adomo nuodėmės pasekmė. Nepamiršk, jog Adomas, o per jį ir jo palikuonys, prarado ne paprastą 70 ar 80 metų gyvenimą. Jis prarado tobulą amžinąjį gyvenimą. Tad jei reikalaujama „gyvybės už gyvybę“, kokia gyvybė, laikantis teisingumo, šiuo atveju turi būti atiduota? Suprantama, jog tai turi būti tobulo žmogaus gyvybė — kaip Adomo, galėjusio susilaukti tobulų palikuonių. Paaukota tobulo žmogaus gyvybė galėtų ne tik atsverti teisingumo svarstykles, bet ir visiškai pašalinti nuodėmę bei jos pasekmę — mirtį.

Nuodėmės kainos padengimas

7. Apibūdink žodį „išpirka“.

⁷ Kaina, kurios reikia mums iš nuodėmės išvaduoti, Biblijoje vadinama „išpirka“ (Psalmių 49:7, Brb red.). Tas žodis paprastai gali reikšti užmokestį, kurio reikalauja pagrobėjas už pagrobtą žmogų. Žinoma, Jehova parūpino išpirką ne už pagrobimą. Tačiau mokamos kainos sąvoka yra tokia pat. Veiksmažodis, kilęs iš hebrajiško žodžio, verčiamo „išpirka“, paraidžiui reiškia „padengti“. Nuodėmei atlyginti išpirka turi būti visiškai lygiavertė tam, ką reikia padengti — tobulai Adomo gyvybei.

8. a) Paaiškink, ką reiškia atpirkti. b) Kaip atpirkimo principas taikomas mums, nusidėjėliams?

⁸ Tai derinasi su Mozės įstatymo principu dėl atpirkimo. Jei kuris nors izraelitas nuskursdavo ir parsiduodavo į vergiją neizraelitui, jo giminaitis galėdavo atpirkti (arba išpirkti) jį sumokėdamas kainą, lygiavertę vergui (Kunigų 25:47-49). Biblijoje sakoma, kad mes, netobuli žmonės, esame ‛nuodėmės vergai’ (Romiečiams 6:6; 7:14, 25). Kaip galėtume būti atpirkti? Supratome, kad už prarastą tobulo žmogaus gyvybę reikia sumokėti tiek pat — nei daugiau, nei mažiau.

9. Kaip Jehova ėmėsi priemonių nuodėmei padengti?

⁹ Žinoma, mes, žmonės, gimėme netobuli. Niekas iš mūsų neprilygstame Adomui; nė vienas negalime sumokėti kainos, kokios reikalauja teisingumas. Kaip buvo paminėta straipsnio pradžioje, mes tarsi sergame sunkia liga ir negalime sumokėti už būtiną operaciją. Susidarius tokiai padėčiai, argi nebūtume dėkingi, jei kas nors padėtų mums ir sumokėtų išlaidas? Jehova kaip tik taip ir padarė! Jis pasirūpino priemone išpirkti mus iš nuodėmės visiems laikams. Taip, jis noriai duoda mums tai, ko niekada nepajėgtume įsigyti patys. Kaip? „Dievo dovana, — rašė Paulius, — amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį“ (Romiečiams 6:23, Brb red.). Jonas pavadino Jėzų „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1:29). Aptarkime, kaip Jehova panaudojo savo mylimą Sūnų sumokėti išpirkos kainą.

„Atitinkama išpirka“

10. Kaip pranašystės apie „sėklą“ išsipildė Juozapui ir Marijai?

¹⁰ Iš karto po maišto Edene Jehova pasakė apie savo tikslą duoti „sėklą“, arba palikuonį, išpirksiantį žmoniją iš nuodėmės (Pradžios 3:15, Brb red.). Jehova daugybe savo apreiškimų nurodydavo vieną giminę, iš kurios kils ta sėkla. Tam tikru laiku tos pranašystės išsipildė Juozapui ir Marijai, Palestinoje gyvenusiai sužadėtinių porai. Sapne Juozapui buvo pasakyta, jog Marija pasidarė nėščia iš šventosios dvasios. Angelas pasakė: „Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mato 1:20, 21).

11. a) Kaip Jehova pasirūpino, kad jo Sūnus gimtų tobulu žmogumi? b) Kodėl Jėzus galėjo pateikti „atitinkamą išpirką“?

¹¹ Tai, be abejo, nebuvo įprastas nėštumas, nes Jėzus, prieš tapdamas žmogumi, gyveno danguje (Patarlių 8:22-31; Kolosiečiams 1:15). Jo gyvybė Jehovos stebuklinga galia buvo perkelta į Marijos įsčias, kad šis Dievo mylimas Sūnus gimtų žmogumi (Jono 1:1-3, 14; Filipiečiams 2:6, 7). Jehova pasirūpino, kad Jėzus nebūtų užkrėstas Adomo nuodėmės. Todėl Jėzus gimė tobulas. Taip jis turėjo tai, ką prarado Adomas — tobulo žmogaus gyvybę. Pagaliau — žmogus, galintis padengti nuodėmės kainą! Jėzus būtent tai ir padarė 33 m. e. metų nisano 14-ąją. Tą istorinę dieną Jėzus leidosi priešininkų nužudomas ir taip sumokėjo „atitinkamą išpirką“ (1 Timotiejui 2:6, NW).

Tobulo žmogaus gyvybės vertė

12. a) Paaiškink, koks yra lemiamas skirtumas tarp Jėzaus ir Adomo mirties. b) Kaip Jėzus tapo „Amžinybės Tėvu“ paklusniems žmonėms?

¹² Jėzaus ir Adomo mirtis skiriasi; tas skirtumas kaip tik ir pabrėžia išpirkos vertę. Adomas užsitarnavo mirtį, nes sąmoningai nepakluso savo Kūrėjui (Pradžios 2:16, 17). Jėzus — priešingai: mirė visai nekaltai, nes „jis nepadarė nuodėmės“ (1 Petro 2:22). Todėl mirdamas Jėzus turėjo tai, kas buvo milžiniškos vertės ir ko nuodėmingasis Adomas mirdamas neturėjo, — teisę gyventi tobulu žmogumi. Todėl Jėzaus mirtis prilygo aukos vertei. Pakilęs į dangų kaip dvasinis asmuo, jis pateikė savo aukos vertę Jehovai (Žydams 9:24). Taip darydamas, Jėzus išpirko nuodėmingą žmoniją ir tapo jų naujuoju Tėvu, pakeitusiu Adomą (1 Korintiečiams 15:45). Jėzus deramai vadinamas „Amžinuoju Tėvu“ (Izaijo 9:6, Brb red.). Pagalvok, ką tai reiškia! Adomas, nuodėmingas tėvas, perdavė mirtį visiems savo palikuonims. Jėzus, tobulas Tėvas, naudodamasis savo aukos verte, dovanoja amžinąjį gyvenimą paklusniems žmonėms.

13. a) Apibūdink pavyzdžiu, kaip Jėzus apmokėjo Adomo skolą. b) Kodėl Jėzaus auka nepadengė mūsų pirmųjų tėvų nuodėmės?

¹³ Tačiau kaip gali vieno žmogaus mirtis padengti daugelio nuodėmes? (Mato 20:28) Prieš keletą metų viename mūsų straipsnyje buvo duotas toks pavyzdys apie išpirką: „Sakykim, didelėje gamykloje dirba šimtai žmonių. Nesąžiningas jos valdytojas sužlugdo verslą; gamykla užsidaro. Šimtai žmonių lieka be darbo ir neturi už ką mokėti mokesčių. Jų sutuoktiniai, vaikai ir skolintojai kenčia dėl vieno žmogaus nesąžiningumo! Paskui vienas turtingas geradarys padengia kompanijos skolą ir vėl atidaro gamyklą. Apmokėjus tą skolą, palengvėja daugeliui: darbuotojams, jų šeimoms bei skolintojams. Bet ar pirmasis valdytojas irgi naudojasi ta nauja gera padėtimi? Ne, jis yra uždarytas kalėjime ir visam laikui prarado savo darbą! Panašiai ir padengus Adomo skolą, naudos susilaukia milijonai jo palikuonių, bet tik ne jis.“

14, 15. Kodėl Adomą ir Ievą galima pavadinti sąmoningais nusidėjėliais ir kuo mūsų padėtis skiriasi nuo jų?

¹⁴ Tai yra teisinga. Nepamiršk, jog Adomas ir Ieva buvo sąmoningi nusidėjėliai. Jie apsisprendė nepaklusti Dievui. O mes jau gimėme nuodėmingi. Mes negalime pasirinkti. Kad ir kaip stengiamės, neišvengiamai nusidedame (1 Jono 1:8). Kartais galbūt jaučiamės kaip Paulius: „Kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. Juk, kaip vidinis žmogus, aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose. Vargšas aš žmogus!“ (Romiečiams 7:21-24)

¹⁵ Tačiau, turėdami išpirką, mes nesame be vilties! Jėzus yra sėkla, per kurią, remiantis Dievo pažadu, „bus palaimintos visos žemės tautos“ (Pradžios 22:18; Romiečiams 8:20). Jėzaus auka atveria nuostabias galimybes tiems, kurie įrodo tikį juo. Aptarkime kai kurias iš jų.

Kristaus išpirkos nauda

16. Kokią naudą mes, būdami nuodėmingi, galime turėti iš Jėzaus išpirkos dabar?

¹⁶ Biblijos rašytojas Jokūbas teigia, kad „mes visi dažnai nusižengiame“ (Jokūbo 3:2). Tačiau dėl Kristaus išperkamosios aukos nuodėmės mums gali būti atleistos. Jonas rašo: „Jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes“ (1 Jono 2:1, 2). Žinoma, negalima žiūrėti į nuodėmę lengvabūdiškai (Judo 4; palygink 1 Korintiečiams 9:27). Tačiau jei suklystame, galime išlieti savo širdį Jehovai būdami tikri, kad jis yra „pasiruošęs atleisti“ (Psalmių 86:5, Brb red.; 129:3, 4; Izaijo 1:18; 55:7; Apaštalų darbai 3:19). Tad išpirka įgalina mus tarnauti Dievui švaria sąžine ir leidžia artintis prie jo maldoje Jėzaus Kristaus vardu (Jono 14:13, 14; Žydams 9:14).

17. Kokios palaimos per išpirką bus ateityje?

¹⁷ Per Kristaus auką įmanoma įgyvendinti Dievo tikslą: paklusniai žmonijai leisti gyventi amžinai žemės Rojuje (Psalmių 36:29). Paulius rašė: „Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame [Jėzuje] ‛taip’“ (2 Korintiečiams 1:20). Iš tikrųjų mirtis „įsiviešpatavo“ (Romiečiams 5:17). Išpirka leidžia Dievui sunaikinti šį „paskutinį priešą“ (1 Korintiečiams 15:26; Apreiškimas 21:4). Jėzaus išpirka gali duoti naudos net mirusiesiems. „Ateina valanda, — pasakė Jėzus, — kurią visi, kurie yra kapuose, išgirs jo [Jėzaus] balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, NTP; 1 Korintiečiams 15:20-22).

18. Kokias tragiškas pasekmes užtraukė nuodėmė žmonėms, tačiau kaip visa pasikeis Dievo naujajame pasaulyje?

¹⁸ Įsivaizduok puikų gyvenimą be slegiančių mus nūdienos rūpesčių — kaip tik tokį, koks ir buvo sumanytas! Per nuodėmę nutrūko harmoningas ryšys ne tik su Dievu — netekome galvosenos, širdies bei kūno harmonijos. Tačiau Biblijoje žadama, jog Dievo naujajame pasaulyje „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‛Aš sergu’“. Taip, fizinės bei emocinės ligos nebevargins žmonijos. Kodėl? Izaijas atsako: „Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės“ (Izaijo 33:24, Brb red.).

Išpirka — meilės įrodymas

19. Kaip mes asmeniškai privalome vertinti Kristaus išpirką?

¹⁹ Meilė paskatino Jehovą atsiųsti savo mylimą Sūnų (Romiečiams 5:8; 1 Jono 4:9). O Jėzų meilė paskatino ‛už kiekvieną paragauti mirties’ (Žydams 2:9; Jono 15:13). Todėl Paulius ir parašė: „Kristaus meilė valdo mus... Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Korintiečiams 5:14, 15). Jei esame dėkingi už tai, ką Jėzus padarė dėl mūsų, nebūsime abejingi. Juk per išpirką mes galime būti išvaduoti iš mirties! Mums tikrai nereikėtų elgtis taip, tarsi Jėzaus auka turėtų tik paprastą vertę (Žydams 10:29, NW).

20. Kaip mes galime laikytis Jėzaus „žodžio“?

²⁰ Kaip mes galime parodyti nuoširdų dėkingumą už išpirką? Prieš pat savo suėmimą Jėzus pasakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio“ (Jono 14:23). Jėzaus „žodis“ yra įsakymas uoliai vykdyti jo užduotį: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19). Be to, paklusti Jėzui reiškia ir mylėti savo dvasinius brolius (Jono 13:34, 35).

21. Kodėl mes turime dalyvauti Minėjimo šventėje balandžio 1-ąją?

²¹ Viena, kaip galime puikiai parodyti dėkingumą už išpirką, — dalyvauti Kristaus mirties Minėjime; šįmet jį švęsime balandžio 1-ąją.a Tai irgi vienas iš Jėzaus „žodžių“, nes įsteigdamas šią šventę Jėzus liepė savo mokiniams: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22:19). Dalyvaudami šio paties svarbiausio įvykio minėjime ir stropiai laikydamiesi visų Kristaus nurodymų, įrodysime tvirtai tikį, kad Jėzaus išpirka yra Dievo duota išgelbėjimo priemonė. Iš tiesų „nėra niekame kitame išgelbėjimo“ (Apaštalų darbai 4:12).

[Išnaša]

Ar tu atsimeni?

◻ Kodėl žmonės negali išsipirkti iš savo nuodėmingos padėties?

◻ Kodėl Jėzus yra „atitinkama išpirka“?

◻ Kaip Jėzus mūsų labui panaudojo savo teisę gyventi tobulu žmogumi?

◻ Kokios palaimos tenka žmonijai per Kristaus išpirką?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Tik tobulas žmogus — lygiavertis Adomui — galėjo atsverti teisingumo svarstykles

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kadangi Jėzus turėjo teisę gyventi tobulu žmogumi, jo mirtis prilygo reikiamos aukos vertei