Vandalizmo galima atsikratyti
„Į PAAUGLIŲ vandalizmą visada žiūrima kaip į suaugusiųjų bei jų normų negerbimo išraišką“, — rašo Dž. Norman ir M. Haris. Nors daugumai jaunimo atrodo, jog toks įprotis neišgyvendinamas, pasak minėtų tyrinėtojų, „kas trečias žmogus mano, kad paauglių vandalizmą galima būtų pažaboti, jeigu tėvai skirtų daugiau dėmesio savo vaikams, o paaugliai nenuobodžiautų“. Nors, jaunimui nedykinėjant ir tėvams labiau rūpinantis vaikais, vandalizmo sumažėtų, ar tai pakirstų šios blogybės šaknis?
Dauguma jaunuolių vieni patys neardo tvarkos, tačiau susibūrę draugėn bando patraukti dėmesį kvailiodami bei krėsdami niekšybes. Taip buvo ir su Nelsonu; apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotikų, jis dažnai išliedavo savo pyktį bei nepasitenkinimą griebdamasis vandalizmo. Žuzė, paveiktas katalikų bažnyčios pamokslų apie žemės reformą ir žemdirbių teises, manė, jog reikia protestuoti tokiomis priemonėmis kaip streikai bei organizuotas vandalizmas. Tačiau ir Nelsonas, ir Žuzė rado kai ką geresnio negu riaušės ar vandalizmo aktai.
Kai kurios svarbesnės vandalizmo priežastys
Išsiaiškinkime, kodėl kai kurie jaunuoliai griebiasi vandalizmo. Daugelis paauglių jaučiasi sutrikę ir „sako, kad pasaulis yra pakvaišęs, beprotiškas, pilnas keistuolių“. Nepaisant tokių pažiūrų ir priešingai kai kurių žmonių nuomonei, pasak vieno pranešimo, vis dėlto „paaugliams rūpi, kur krypsta jų gyvenimas. Jie rūpestingesni, negu mano suaugusieji“. Jaunuolių vandalizmas yra jų didelio nusivylimo, neišsprendžiamų problemų bei nepatenkinamų poreikių tyčinė arba netyčinė išraiška. Anot minėtų tyrinėtojų, „nė vienas iš apklaustųjų, net tie, kurie [buvo] griebęsi vandalizmo, nepasisakė už jį ir nepateisino tokių veiksmų“.
Jaunimas galbūt retai teišgirsta padėkos ar padrąsinimo žodį. Kadangi didėja išsilavinimo svarba ir vis daugėja darbų, kur reikia didesnio išprusimo arba geresnių techninių įgūdžių, jaunuoliui gali trūkti pasitikėjimo. Be to, jo tėvai, mokytojai ar bendraamžiai galbūt yra labai kritiški, per daug reikalauja ir visą dėmesį sutelkia į žmogaus laimėjimus, o ne į jo asmenybę. Daugelis maištauja ir elgiasi barbariškai tik todėl, kad yra nusivylę savimi. Ar jaunuoliui reikėtų taip sielotis, jei tėvai rodytų meilę ir dėmesį?
Nors kai kurie pareigūnai, atrodo, nebepaiso, ką daro vandalai bei kiti pažeidėjai, susirūpinę piliečiai apskritai vis dar tikisi, kad mokytojai ir mokyklų darbuotojai stengsis užkirsti kelią vandalizmui. Vienoje enciklopedijoje rašoma apie griežtesnius įstatymus prieš vandalus: „Už vandalizmą dera skirti baudas arba nuteisti kalėti. Kai kurie vietiniai pareigūnai išleido įstatymą, įpareigojantį tėvus atsakyti už savo vaikų vandalizmą. Bet daugiausia už vandalizmą nebaudžiama. Tokiais atvejais sunku taikyti griežtesnius įstatymus, o padaryta žala dažniausiai yra pernelyg maža, kad būtų naudos iš tokios teisinės priemonės.“ Pasak vieno pranešimo, nutverti pasiseka tik 3 procentus pažeidėjų.
Tikriausiai sutinki, kad tėvų rūpinimasis būtų pats geriausias būdas nusikalstamumui įveikti. Tačiau šeimos gyvenimas blogėja, todėl nukenčia visuomenė. San Paulo (Brazilija) universiteto profesorė A. L. Vieira de Mattos teigia, kad kai kurių jaunuolių, dėl kurių kyla problemų, šeimose „trūksta tėvų priežiūros, taisyklių, bendravimo, vyrauja aplaidumas, nesidomėjimas, abejingumas“.
Matome, kaip šiais laikais pildosi Jėzaus pranašystė: „Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mato 24:12). O kas paneigtų žodžių iš 2 Timotiejui 3:1-4 teisingumą? Apaštalas Paulius rašė: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą.“ Juk gyvenant tarp tokių žmonių galima tapti nusikaltėliu. Tačiau nereikia nusiminti. Visuomenė nepajėgia įveikti vandalizmo, bet mes galime rasti žmonių, kurie sugebėjo pasikeisti: atsisakyti blogų įpročių ir laikytis tvarkos. Jie — nebe vandalai.
Tikrasis jaunimo vadovas
Kas padėjo vandalams bei kitiems pasikeisti? Biblija. Ji yra puikus šiuolaikiškas vadovas, nors tai gali atrodyti keista kai kuriems padagogams ir tėvams. Jos vadovaujami, buvę vandalai pakluso šiam Dievo įsakymui: „Nesek paskui minią daryti pikta“ (Išėjimo 23:2, Brb red.). Daugelį patraukė Dievo Žodžio tiesa apie anksčiau nesuprantamus įsitikinimus bei mokymus; be to, toks pažinimas paskatino juos keistis į gera. Taip buvo su Žuzė, jaunuoliu iš San Paulo. Nuo mažumės jis buvo išmokytas lenktis atvaizdams. Sužinojęs Dievo vardą, Jehova, ir jo neigiamą požiūrį į atvaizdų garbinimą, Žuzė persitvarkė taip, kad patiktų Dievui (Išėjimo 20:4, 5; Psalmių 83:18, NW; 1 Jono 5:21; Apreiškimas 4:11).
Nelsonas, užuot toliau ieškojęs nuviliančių nuotykių šėlstančiose gaujose ir streikavęs, surado tikrąją ateities viltį, suteikusią jam didžiulį palengvėjimą. Jis sako: „Anksčiau šeima manęs šalinosi dėl blogų draugijų bei narkomanijos, o dabar esu labiausiai gerbiamas namuose. Dažnai tėvas prašo, kad duočiau patarimų savo vyresniems broliams. Pradėjęs studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais, pažinau džiaugsmą, nes gyvenimas tapo prasmingas.“ O tokį miesto vaikinuką kaip Markas, įpratusį gyventi smurtiškoje aplinkoje, tikrai nudžiugino žinia apie Dievo Karalystę, paversiančią žemę rojumi (Apreiškimas 21:3, 4).
Valteris taip pat buvo gaujos narys, gatvių mušeika ir vandalas. Jo našlaitiškas gyvenimas buvo labai liūdnas, todėl jį sujaudino žinia, kad sugedusiame blogame pasaulyje yra Dievo tauta. Jos nariai nuoširdžiai stengiasi taikyti Biblijos principus savo gyvenime ir yra gailestingi, atidūs bei maloningi. Valteris sako: „Dabar aš turiu didelę ‛brolių ir seserų, motinų ir tėvų’ šeimą, kaip ir žadėjo Jėzus. Laukiu to ateities laiko, kai valdant Dievo teisingai vyriausybei žmonės gyvens laimėje ir vienybėje“ (Morkaus 10:29, 30; Psalmių 37:10, 11, 29, Brb red.).
Geresnė išeitis negu protestuoti
Tie buvusieji vandalai ne tik rodo dėmesį bei meilę savo artimui, bet ir išmoko ‛nekęsti pikto’ (Psalmių 97:10, Brb red.; Mato 7:12). O kaip yra su tavimi? Jei tave nemaloniai nuteikia paplitęs vandalizmas, tyrinėdamas Dievo Žodį, pamatysi, kad Jehova yra realus asmuo — meilingas dangiškasis Tėvas, trokštantis rūpintis tavimi (1 Petro 5:6, 7). Net jei turi asmeninių silpnybių ar skursti, Dievas gali padėti tau augti dvasiškai. Jau vien tai nuostabu!
Jehova ir jo Sūnus Jėzus Kristus tikrai nori, kad visokie žmonės sužinotų Biblijos tiesą. Dievo Žodis ne tik padeda žmonėms atsikratyti vandalizmo. Jis skatina juos daryti pažangą taikant Dievo principus. Todėl jie tampa tarptautinės brolijos, pasaulinio Jehovos Liudytojų susirinkimo, nariais, žinomais savo švara bei geru elgesiu. Remdamiesi žodžiais iš Efeziečiams 4:24, tie nuoširdūs krikščionys ‛apsivelka nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume’. Netrukus pasaulyje bus vien tokie žmonės, nes tik jie išliks ir gyvens amžinai. (Palygink Luko 23:43.)
Naujasis pasaulis be vandalizmo — tikrovė
Ar manai, jog vandalizmo tikrai galima atsikratyti? Kas nulems tokį svarbų pokytį? Netrukus Dievo Karalystė pašalins šitą blogą sistemą. Žemės gyventojai turės atsakyti už kiekvieną sąmoningą teisingų Dievo įstatymų laužymą. (Palygink Izaijo 24:5, 6.) „Nusikaltėliai bus sunaikinti“, o teisybės mylėtojai — išvaduoti. „Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo“ (Psalmių 37:38-40, Brb red.).
Vandalizmas tikrai bus išrautas su šaknimis. Taip bus ir su visokiu nusikalstamumu, priespauda, kančiomis bei blogiu. Naujajame pasaulyje klestės taika, tikrasis teisingumas, ramybė ir saugumas. Izaijo 32:18 apie tai sakoma tiesiai: „Mano tauta taikos buveinėje gyvens, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse.“ Iš tikrųjų puikus globalinis rojus bus apgyventas meilingais, vienas kitam atidžiais žmonėmis.
Buvusieji vandalai drauge su milijonais kitų žmonių jau džiaugiasi artimais santykiais su Jehova Dievu. Jie daugiau nebesigriebia vandalizmo. O tu ar leisi Dievo Žodžiui vesti tave į gyvenimą jo naujajame pasaulyje? Kodėl nepasekus senovės psalmininko pavyzdžiu; jis užrašė tokius Jehovos žodžius: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; tau patarsiu, lydėdamas tave akimis“ (Psalmių 32:8).
[Iliustracija 7 puslapyje]
Tėvų dėmesys ir meilė apsaugo jaunuolius