Kaip Jėzus gali pakeisti tavo gyvenimą?
JĖZUS KRISTUS buvo Didysis Mokytojas, gyvenęs Palestinoje beveik prieš 2000 metų. Apie jo vaikystę žinoma nedaug. Tačiau yra patikimų duomenų, kad būdamas apie 30 metų amžiaus jis pradėjo ‛liudyti tiesą’ (Jono 18:37; Luko 3:21-23). Keturi mokiniai, aprašę jo gyvenimą, sutelkė dėmesį į tą trejų ir pusės metų Jėzaus veiklą.
Tarnaudamas Jėzus Kristus davė savo mokiniams įsakymą, padedantį pašalinti daugelį pasaulio ydų. Koks tas įsakymas? Jėzus pasakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jono 13:34) Taip, su meile galima išspręsti daugelį žmonijos problemų. Kartą paklaustas, koks įsakymas didžiausias, Jėzus atsakė: „‛Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis — panašus į jį: ‛Mylėk savo artimą kaip save patį’“ (Mato 22:37-40).
Jėzus savo žodžiais ir darbais parodė, kaip mylėti Dievą bei žmones. Apsvarstykime keletą pavyzdžių ir pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš jo.
Jo mokymai
Viename garsiausių visų laikų pamokslų Jėzus Kristus pasakė savo sekėjams: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mato 6:24). Ar Jėzaus mokymas laikyti Dievą svarbiausiu savo gyvenime vis dar praktiškas, jeigu, daugelio manymu, pinigai išsprendžia visas problemas? Tiesa, pinigai reikalingi (Ekleziasto 7:12). Tačiau jei pasiduodame „Mamonai“, „pinigų meilė“ užvaldo mus ir veikia visą mūsų gyvenimą (1 Timotiejui 6:9, 10, NTJ). Daugelis patekusiųjų į tuos spąstus praranda šeimą, sveikatą ir net gyvybę.
Kita vertus, savo Šeimininku laikant Dievą, gyvenimas įgauna prasmę. Kaip Kūrėjas, jis yra gyvybės Šaltinis, todėl vienintelis vertas būti garbinamas (Psalmių 36:10; Apreiškimas 4:11). Pažinusieji jo savybes ir pamilusieji jį yra paskatinti laikytis jo įsakymų (Ekleziasto 12:13, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius; 1 Jono 5:3). Tai naudinga mums patiems (Izaijo 48:17).
Kalno pamoksle Jėzus mokė savo sekėjus rodyti meilę kitiems. Jis kalbėjo: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Sakydamas „žmonės“, Jėzus turėjo omenyje net priešus. Tame pačiame pamoksle jis pridūrė: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mato 5:43, 44). Argi tokia meilė nepadėtų išspręsti daugelio šiandieninių problemų? Pasak indų vadovo Mohando Gandžio, padėtų. Štai jo žodžiai: „Jei [mes] susitarsime laikydamiesi Kristaus Kalno pamoksle išdėstytų pamokymų, būsime išsprendę... viso pasaulio problemas.“ Jeigu Jėzaus pamokymai apie meilę taikomi praktiškai, jie gali pašalinti daugelį žmonijos ydų.
Jo darbai
Jėzus ne tik mokė svarbių tiesų, kaip parodyti meilę, bet ir gyveno taip, kaip mokė. Pavyzdžiui, kitų interesai jam buvo svarbesni nei savieji. Kartą Jėzus su savo mokiniais visą dieną tarnavo žmonėms ir neturėjo kada nė pavalgyti. Jėzus matė, kad mokiniams būtina truputį pailsėti, tad pasitraukė su jais į nuošalią vietą. Bet nuvykę ten jie rado jų laukiančias minias. Kaip būtum reagavęs, pamatęs minią tavęs laukiančių žmonių, kai norėjai šiek tiek atsikvėpti? Na, Jėzui „pagailo žmonių“ ir jis „pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“ (Morkaus 6:34). Noras rūpintis kitais visada skatino Jėzų padėti žmonėms.
Jėzus ne tik mokė žmones. Jis tiesiogiai jiems padėdavo. Pavyzdžiui, sykį jis pamaitino per 5000 žmonių, klausiusių jo iki vėlyvo vakaro. Po kurio laiko jis pavalgydino kitą didžiulę minią — šį kartą daugiau kaip 4000, nes jie buvo kartu su juo tris dienas ir nebeturėjo maisto. Pirmukart jis panaudojo penkis kepalėlius ir dvi žuvis, o vėliau — septynis kepalėlius ir keletą žuvelių (Mato 14:14-22; 15:32-38). Tai stebuklai? Taip, Jėzus buvo stebukladarys.
Jėzus pagydė ir daug ligonių. Jis gydė akluosius, luošius, raupsuotuosius bei kurčiuosius. Jis net prikėlė keletą mirusiųjų! (Luko 7:22; Jono 11:30-45) Kartą vienas raupsuotasis jį maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Kaip reagavo Jėzus? „Pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: ‛Noriu, būk švarus!’“ (Morkaus 1:40, 41) Tokie stebuklai rodė jo didelę meilę kenčiantiesiems.
Ar tau sunku patikėti Jėzaus stebuklais? Kai kuriems sunku. Tačiau prisimink, kad Jėzus darė stebuklus visiems matant. Netgi jo priešai, kiekviena proga stengęsi jį apkaltinti, negalėjo nuneigti jo stebuklingų darbų (Jono 9:1-34). Be to, stebuklus jis darė turėdamas tikslą. Jie padėjo žmonėms pažinti, kad Jėzus yra Dievo Siųstasis (Jono 6:14).
Darydamas stebuklus, Jėzus netroško atkreipti dėmesį į save. Ne, jis šlovino Dievą, savo galios Šaltinį. Kartą Kafarnaume į namus, kur buvo Jėzus, susirinko daugybė žmonių. Paralyžiuotas vyras troško būti išgydytas, bet negalėjo patekti vidun. Tada jo draugai nuleido jį pro stogą su visu gultu. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus išgydė paralyžiuotąjį. Dėl to žmonės „šlovino Dievą“ ir sakė: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“ (Morkaus 2:1-4, 11, 12). Jėzaus stebuklai teikė šlovę Jehovai, jo Dievui, ir padėjo suvargusiems žmonėms.
Vis dėlto stebuklingi išgydymai nebuvo patys svarbiausi Jėzaus tarnyboje. Vienas autorius, aprašęs Jėzaus gyvenimą, paaiškino: „Šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą“ (Jono 20:31). Jėzus atėjo į žemę, kad tikintys žmonės turėtų gyvenimą.
Jo auka
‛Jėzus atėjo į žemę? — galbūt paklausi. — Iš kur atėjo?’ Pats Jėzus pasakė: „Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė“ (Jono 6:38). Jis gyveno jau anksčiau kaip viengimis Dievo Sūnus. Kokia gi buvo jį Siuntusiojo žemėn valia? „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, — sako Jonas, vienos Evangelijos rašytojas, — kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Kaip tai buvo įmanoma?
Biblija atskleidžia, kaip mirtis tapo neišvengiama žmonijos dalia. Pirmajai žmonių porai Dievas suteikė gyvybę bei perspektyvą gyventi amžinai. Tačiau ji ėmė maištauti prieš savo Kūrėją (Pradžios 3:1-19). Taip per pirmąją žmogaus nuodėmę Adomo ir Ievos palikuonims teko nemalonus mirties paveldas (Romiečiams 5:12). Kad žmonija atgautų tikrąjį gyvenimą, nuodėmė ir mirtis turi būti pašalintos.
Joks mokslininkas, kad ir kokį genų inžinerijos metodą taikytų, negali išvaduoti žmonių iš mirties. Tačiau Kūrėjas turi priemonę klusniems žmonėms grąžinti tobulybę, kad jie galėtų gyventi amžinai. Ta priemonė Biblijoje vadinama išpirka. Pirmieji žmonės pardavė save ir savo palikuonis į nuodėmės ir mirties vergiją. Užuot likę tobuli ir klausę Dievo, jie pasirinko nepriklausomą nuo Kūrėjo kelią ir patys sprendė, kas gera ir kas bloga. Norint atgauti tobulą žmogišką gyvybę, reikėjo sumokėti kainą, lygiavertę tobulo žmogaus gyvybei, kurią prarado mūsų pirmieji tėvai. Paveldėję netobulybę, žmonės negalėjo sumokėti tokios kainos (Psalmių 49:7, Brb red.).
Todėl Jehova Dievas pats atėjo pagalbon. Jis perkėlė savo viengimio Sūnaus tobulą gyvybę į mergelės įsčias ir ši pagimdė Jėzų. Seniau galbūt būtumėte nepatikėję, kad skaisti mergelė gali pagimdyti kūdikį. Tačiau šiandien mokslininkai klonuoja žinduolius ir perkelia genus iš vieno gyvūno kitam. Kas tad galėtų teisėtai užginčyti Kūrėjo sugebėjimą perduoti gyvybę kitaip negu įprasta?
Gimus asmeniui, turinčiam tobulo žmogaus gyvybę, tapo įmanoma išpirka iš nuodėmės ir mirties. Tačiau tik suaugęs Jėzus tapo „gydytoju“, galinčiu suteikti „gydymo priemonę“ žmonijos ydoms pašalinti. Jo gyvenimas turėjo būti tobulas ir be nuodėmės. Jėzus ne tik matė nuodėmės prislėgtos žmonijos sielvartą, bet būdamas žmogus pats jautė fizinio kūno ribotumus. Dėl to jis buvo dar gailestingesnis gydytojas (Žydams 4:15). Jo stebuklingi išgydymai žemėje rodė, kad jis troško gydyti ligonius ir turėjo tam galią (Mato 4:23).
Ištarnavusį žemėje trejus su puse metų Jėzų nužudė priešininkai. Jis įrodė, kad tobulas žmogus gali būti klusnus Kūrėjui net sunkiai bandomas (1 Petro 2:22). Jo paaukota tobulo žmogaus gyvybė — tai kaina, kurios pakako žmonijai iš nuodėmės ir mirties išpirkti. Jėzus Kristus pasakė: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jono 15:13). Trečią dieną po mirties Jėzus buvo prikeltas kaip dvasinis kūrinys ir po keleto savaičių įžengė į dangų pateikti Jehovai Dievui išpirkimo kainos (1 Korintiečiams 15:3, 4; Žydams 9:11-14). Taip Jėzus galėjo panaudoti savo išperkamosios aukos vertę tiems, kas seka juo.
Ar tu nori pasinaudoti šiuo dvasiniu, emociniu bei fiziniu išgydymu? Tam reikia tikėti Jėzų Kristų. Kodėl gi pačiam nenuėjus pas šį Gydytoją? Norėdamas tai padaryti, turėtum sužinoti apie Jėzų Kristų ir jo vaidmenį gelbstint ištikimus žmones. Jehovos Liudytojai mielai tau padės.
[Iliustracija 5 puslapyje]
Jėzus troško ir turėjo galią išgydyti ligonius
[Iliustracija 7 puslapyje]
Kokią reikšmę Jėzaus mirtis turi tau?