Patikimų pranašysčių beieškant

ĖJO 336 m. p. m. e. Vos įžengęs sostan, Makedonijos karalius, žinomas Aleksandro Didžiojo vardu, apsilankė Delfų šventykloje centrinėje Graikijoje. Trokšdamas garbės, jis ketino ateityje užkariauti kuo didesnę tuometinio pasaulio dalį. Tačiau jam reikėjo dievų patikinimo, kad didžiuliai jo užmojai pasiseks. Pasak legendos, tą dieną, kurią jis atvyko į Delfus, teirautis orakulo nebuvo galima. Nenorėdamas iškeliauti be atsakymo, Aleksandras atkakliai reikalavo žynės pranašauti. Ši didžiai nepatenkinta sušuko: „O vaike, tu esi nepalenkiamas!“ Jaunasis karalius palaikė tai geru ženklu, pranašaujančiu jam pergalingą karo žygį.

Tačiau daug daugiau apie tai, ar žygis pavyks, Aleksandras būtų sužinojęs iš kitur: jam tereikėjo patyrinėti pranašystes, užrašytas biblinėje Danieliaus knygoje. Jo greitos pergalės jose išpranašautos labai tiksliai. Manoma, kad Aleksandrui galiausiai pasitaikė proga sužinoti, ką apie jį parašė Danielius. Anot žydų istoriko Juozapo Flavijaus, įžengusiam į Jeruzalę Makedonijos karaliui buvo parodyta Danieliaus pranašystė — matyt, 8-as tos knygos skyrius (Danieliaus 8:5-8, 20, 21). Būtent dėl to, kaip teigiama, galinga Aleksandro armija nesunaikino miesto.

Įgimtas žmogaus poreikis

Tiek karalius, tiek prasčiokas, tiek senovės, tiek šių laikų žmogus jaučia poreikį žinoti patikimas ateities pranašystes. Kaip protingi kūriniai, mes, žmonės, tyrinėjame praeitį, suvokiame dabartį ir ypač domimės ateitimi. Kinų patarlė taikliai sako: „Kas gali numatyti ateitį tris dienas į priekį, tas bus turtingas tūkstančius metų.“

Slenkant amžiams milijonai žmonių bandė nuspėti ateitį kreipdamiesi į tam tikras dievybes. Štai senovės graikai turėjo daugybę šventyklų, pavyzdžiui, Delfuose, Deluose ir Dodonėje, kur galėjo klausti savo dievų apie politinių ar karinių įvykių baigtį ar teirautis dėl asmeninių reikalų — kelionių, santuokos ir vaikų. Ieškodami vadovavimo, į dvasinę sritį kreipdavosi ne vien karaliai ir karo vadai, bet ištisos gentys bei miestai valstybės.

Anot vieno profesoriaus, dabar „sparčiai daugėja organizacijų, tyrinėjančių ateitį“. Tačiau vienintelį tikslų pranašysčių šaltinį — Bibliją daugelis linkę ignoruoti. Jie visiškai atmeta kiekvieną mintį, kad Biblijos pranašystės yra kaip tik ta jų ieškoma informacija. Kai kurie mokslininkai Biblijos pranašystes net išdrįsta prilyginti senovės orakulų pranašavimams. O šių dienų skeptikai tiesiog netiki jomis.

Mes kviečiame tave patikrinti faktus. Kas atsiskleidžia nuodugniai palyginus Biblijos pranašystes su orakulų pranašavimais? Ar Biblijos pranašystėmis galima labiau pasitikėti nei senovės orakulų spėlionėmis? Ar įmanoma patikimai kurti savo gyvenimą remiantis Biblijos pranašystėmis?

[Iliustracija 3 puslapyje]

Biblijoje išpranašautos greitos Aleksandro pergalės

[Šaltinio nuoroda]

Cortesia del Museo del Prado, Madrid, Spain

[Iliustracija 4 puslapyje]

Aleksandras Didysis

[Šaltinio nuoroda]

Musei Capitolini, Roma

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELYJE: generolas Titas ir Aleksandras Didysis: Musei Capitolini, Roma