Kodėl galima tikėti Biblijos pranašystėmis

KARALIUS PYRAS iš šiaurvakarinės Graikijos karalystės, Epyro, daug metų nesutarė su Romos imperija. Žūtbūt trokšdamas sužinoti konflikto baigtį, jis nukeliavo į Delfų šventyklą. Tačiau ten gautą atsakymą galima buvo suprasti dvejaip: 1) „Aš sakau tau, Ajako sūnau: tu gali nugalėti romėnus. Tu eisi, sugrįši ir niekada nežūsi kare.“ 2) „Aš sakau, kad romėnai gali nugalėti tave, Ajako sūnau. Tu eisi ir nebegrįši, tu žūsi kare.“ Pyras, teisinga palaikęs pirmąją orakulo žodžių reikšmę, pakilo į karą su Roma ir buvo sutriuškintas.

Tokie atsitikimai rodo, jog senovės orakulų pranašavimai buvo neaiškūs ir dviprasmiai. O kaip su Biblijos pranašystėmis? Kai kurių kritikų manymu, jos ne ką patikimesnės už orakulų sprendimus. Šie kritikai teigia, esą bibliniai pranašavimai — tai tik labai nuovokių ir įžvalgių asmenų, paprastai priklausiusių kunigų klasei, nuspėti ateities įvykiai. Galbūt iš patirties ar kitų padedami šie vyrai numatė, kaip susiklostys tam tikros aplinkybės. Norėdami padaryti tinkamą išvadą, palyginkime keletą Biblijos ir orakulų pranašysčių bruožų.

Priešingybės

Išskirtinis orakulų pranašavimų bruožas — dviprasmybė. Štai Delfuose atsakymas būdavo ištariamas nesuprantamais garsais. Dėl to žyniai turėdavo juos paaiškinti ir sukurti žodžius, dažnai suprantamus priešingai. Tipiškas pavyzdys yra atsakymas, duotas Lidijos karaliui Kroisui. Šventykloje orakulas jam pasakė: „Jeigu Kroisas persikels per Halio upę, sunaikins galingą imperiją.“ Ta sunaikinta „galinga imperija“ iš tikrųjų buvo jo paties! Kai siekdamas užgrobti Kapadokiją Kroisas perkirto Halio upę, jį sumušė Persijos karalius Kyras.

Biblijos pranašystės visiškai kitokios nei pagonių orakulų pranašavimai. Jos tikslios ir aiškios. Vienas pavyzdys — pranašystė apie Babilono žlugimą, užrašyta biblinėje Izaijo knygoje. Apie 200 metų iki to įvykio pranašas Izaijas detaliai ir tiksliai nusakė Medijos ir Persijos pergalę prieš Babiloną. Pranašystėje nurodytas nugalėtojo vardas, Kyras, bei atskleista, kaip upė, juosianti miestą lyg gynybinė siena, bus nusausinta ir armija įžengs į gerai saugomą miestą per atvirus vartus. Visa tai iki smulkmenų išsipildė (Izaijo 44:27—45:2). Taip pat buvo tiksliai išpranašauta, kad Babilonas galiausiai taps visiškai negyvenamas (Izaijo 13:17-22).

Pagalvok ir apie tai, kokį konkretų perspėjimą paskelbė pranašas Jona: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ (Jonos 3:4) Jokios dviprasmybės! Žinia buvo tokia pribloškianti ir aiški, kad Ninevės žmonės tuoj pat „patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir... apsivilko ašutine“. Dėl nineviečių atgailos Jehova tuomet nesunaikino jų (Jonos 3:5-10).

Orakulų pranašavimai būdavo politinio spaudimo priemonė. Valdovai ir karo vadai, pasinaudodami tokia „dieviška priedanga“, dažnai remdavosi jiems palankiu aiškinimu siekdami asmeninių interesų bei tikslų. Tačiau Dievo pranašiškos žinios buvo perduodamos nepataikaujant jokiems asmenims.

Štai pavyzdys: Jehovos pranašas Natanas ryžtingai įspėjo nusižengusį karalių Dovydą (2 Samuelio 12:1-12). Karaliui Jeroboamui II valdant dešimties giminių Izraelio karalystę, pranašai Ozėjas ir Amosas griežtai kritikavo šį maištingą karalių bei jo šalininkus dėl atskalūnybės ir Dievą žeidžiančio elgesio (Ozėjo 5:1-7; Amoso 2:6-8). Ypač rūsčiai Jehova kalbėjo karaliui per pranašą Amosą: „Su kalaviju pakilsiu prieš Jeroboamo namus“ (Amoso 7:9). Visi Jeroboamo namiškiai buvo išžudyti (1 Karalių 15:25-30; 2 Kronikų 13:20).

Orakulai dažniausiai pranašaudavo už atlygį. Kas mokėdavo daugiau, gaudavo atsakymą tokį, kokio norėdavo. Štai Delfų šventykloje visiškai nevertinga informacija kainuodavo gana brangiai, todėl Apolono šventovė bei kiti didingi pastatai buvo pilni brangenybių. Visiškai kitaip yra su Biblijos pranašystėmis bei perspėjimais. Pranašystė buvo perduodama nemokamai ir visiškai bešališkai, neatsižvelgiant į padėtį ar turtą asmens, kuriam ji skirta, nes tikrojo pranašo negalima papirkti. Pranašas ir teisėjas Samuelis galėjo nuoširdžiai pasakyti: „Iš kieno rankos esu aš paėmęs kyšį, kad nematyčiau jo kaltės?“ (1 Samuelio 12:3)

Kadangi atsakymas buvo duodamas tik tam tikrose vietose, norint jį gauti, reikėdavo nemažų pastangų. Tokios vietos buvo Dodonė Epyre ant Tomaro kalno ir Delfai kalnuotoje centrinės Graikijos srityje, todėl paprasti žmonės vargiai jas pasiekdavo. Dažniausiai tose šventyklose dievų teiraudavosi turtuoliai ir įtakingi asmenys. Be to, „dievų valia“ būdavo apreiškiama tik keletą dienų per metus. Visiškai priešingai elgėsi Jehova Dievas. Jis siųsdavo savo pasiuntinius tiesiai pas žmones paskelbti pranašysčių, kurias šie turėjo išgirsti. Štai žydams esant Babilonijos tremtyje, Dievo tautoje tarnavo bent trys jo pranašai: Jeremijas — Jeruzalėje, Ezechielis — tarp tremtinių ir Danielius — Babilonijos imperijos sostinėje (Jeremijo 1:1, 2; Ezechielio 1:1; Danieliaus 2:48).

Orakulo pranašavimas paprastai būdavo slaptas, taigi asmuo galėjo naudotis jo išaiškinimu savo labui. Kitaip buvo su Biblijos pranašystėmis: jos būdavo apreiškiamos viešai, kad žinią girdėtų ir jos reikšmę suprastų visi. Pranašas Jeremijas daug kartų viešai kalbėjo Jeruzalėje, nors žinojo, kad miesto vadovams ir gyventojams jo žinia nepatinka (Jeremijo 7:1, 2).

Šiandien orakulų pranašavimai laikomi senovės istorija. Žmonėms, gyvenantiems šiais kritiškais laikais, praktinės reikšmės jie neturi. Jie nesusiję nei su nūdiena, nei su ateitimi. Visai kitokios yra Biblijos pranašystės. Jos yra dalis ‛Dievo žodžio, kuris yra gyvas ir veiksmingas’ (Žydams 4:12). Jau išsipildžiusios Biblijos pranašystės rodo, kaip Jehova elgėsi su žmonėmis, ir atskleidžia svarbius jo valios aspektus bei asmenybės bruožus. Be to, reikšmingos Biblijos pranašystės išsipildys artimoje ateityje. Apie ateities įvykius apaštalas Petras rašė: „Pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus [dangiškosios Mesijo Karalystės] ir naujos žemės [teisingos žmonių visuomenės], kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13).

Šis trumpas Biblijos ir klaidingų religinių pranašysčių palyginimas galbūt padės tau padaryti išvadą, panašią į užrašytąją knygoje The Great Ideas: „Kalbant apie tai, kiek išankstinės žinios prieinamos mirtingam žmogui, hebrajų pranašai atrodo nepralenkiami. Jiems, priešingai nei pagonių žyniams ar pranašautojams, ... nereikia jokių priemonių dieviškoms paslaptims perprasti. ... Jų pranašiškos kalbos dažniausiai ne dviprasmės kaip orakulų. Svarbiausias tikslas, atrodo, yra ne nuslėpti, o atskleisti Dievo planą dėl visų dalykų, nes Jis Pats nori, kad žmonės iš anksto žinotų jo valią.“

Ar pasitikėsi Biblijos pranašystėmis?

Biblijos pranašystės patikimos. Jehova ir jo pranašiško žodžio išsipildymas tikrai gali būti tavo gyvenimo pagrindas. Šios pranašystės — ne beprasmė jau išsipildžiusių pranašavimų istorija. Daugelis Rašto pranašysčių pildosi dabar ar laukia savo išsipildymo artimoje ateityje. Sprendžiant iš praeities, galime visiškai pasitikėti, kad jos irgi išsipildys. Kadangi tokios pranašystės siejasi su mūsų laikais bei ateitimi, į jas derėtų rimtai atsižvelgti.

Tu tikrai gali pasitikėti Biblijos pranašyste, užrašyta Izaijo 2:2, 3 (Brb red.): „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus... Daug tautų ateis ir sakys: ‛Eikime prie Viešpaties kalno, ... kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais.’“ Šiandien milijonai žmonių iškiliai garbina Jehovą ir mokosi vaikščioti jo keliais. Ar pasinaudosi galimybe sužinoti daugiau apie Dievo kelius ir įgyti tikslių žinių apie jį bei jo tikslus, kad vaikščiotum jo takais? (Jono 17:3)

Kitos Biblijos pranašystės išsipildymas skatina mus neatidėliotinai veikti. Apie netolimą ateitį psalmininkas pranašiškai giedojo: „Nedorėliai bus pakirsti... Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus“ (Psalmių 37:9, 10). Ko, tavo manymu, reikia, kad nebūtum sunaikintas su nedorėliais bei Biblijos pranašystes išjuokiančiais žmonėmis? Toje pačioje psalmėje atsakoma: „Tie, kurie laukia Viešpaties, — paveldės žemę“ (Psalmių 37:9). Laukti Jehovos reiškia visiškai pasitikėti jo pažadais bei prisiderinti prie jo normų (Patarlių 2:21, 22, Brb red.).

Koks bus gyvenimas, kai laukiantieji Jehovos paveldės žemę? Biblijos pranašystės atskleidžia, kad klusniai žmonijai pažadėta nuostabi ateitis. Pranašas Izaijas rašė: „Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys. Tada raišasis šokinės tarytum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis. Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės“ (Izaijo 35:5, 6). Štai paguodžiantys apaštalo Jono žodžiai: „Jis [Jehova] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo. O Sėdintysis soste tarė: ... ‛Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri’“ (Apreiškimas 21:4, 5).

Jehovos Liudytojai žino, kad Biblija yra patikimų pranašysčių knyga. Jie visiškai pritaria apaštalo Petro raginimui: „Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė“ (2 Petro 1:19). Mes nuoširdžiai tikimės, kad puikios ateities perspektyvos, pažadėtos Biblijos pranašystėse, tave tikrai padrąsins!

[Rėmelis/iliustracijos 6 puslapyje]

DELFŲ ŠVENTYKLA buvo pati garsiausia senovės Graikijoje.

Įkvėpdama svaigių garų, žynė pasinerdavo į ekstazę

[Iliustracijos]

Žynė, sėdėdama ant trikojo, pranašaudavo ateitį

Jos ištariami garsai buvo laikomi dievo Apolono apreiškimais

[Šaltinių nuorodos]

Trikojis: iš knygos Dictionary of Greek and Roman Antiquities; Apolonas: The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck

[Iliustracija 7 puslapyje]

Delfų šventykloje iškalbėti pranašavimai buvo visiškai nepatikimi

[Šaltinio nuoroda]

Delfai (Graikija)

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Tu tikrai gali pasitikėti Biblijos pranašystėmis apie naująjį pasaulį