Pilypas — uolus evangelistas
RAŠTE yra daug pasakojimų apie žmones, kurių tikėjimo pavyzdžiu verta sekti. Vienas iš jų — Pilypas, pirmojo amžiaus krikščionių misionierius. Jis nebuvo apaštalas, tačiau labai daug prisidėjo prie Karalystės žinios platinimo. Pilypas buvo vadinamas „evangelistu“ (Apaštalų darbai 21:8). Kodėl jį taip vadino? Ko galime pasimokyti iš jo?
Biblijoje Pilypas paminėtas iškart po 33 m. e. m. Sekminių aprašymo. Tuo metu graikiškai kalbantys žydai ėmė murmėti prieš hebrajiškai kalbančius gentainius ir priekaištauti, kad skirstant maistą aplenkiamos jų našlės. Padėčiai ištaisyti buvo paskirti „septyni vyrai, turintys gerą vardą“. Tarp jų buvo Pilypas (Apaštalų darbai 6:1-6).
Šie septyni vyrai ‛turėjo gerą vardą’. Išties jau iki paskyrimo jie buvo laikomi dvasingais žmonėmis, išmanančiais praktinius reikalus. Šiandieną tokie vyrai tarnauja krikščionių prižiūrėtojais. Jie neskiriami skubotai (1 Timotiejui 5:22). Jie privalo „turėti gerą vardą tarp svetimųjų“, o bendrakrikščionių tarpe būti supratingi, santūrūs (1 Timotiejui 3:2, 3, 7; Filipiečiams 4:5, NW).
Matyt, Pilypas puikiai vykdė savo užduotį Jeruzalėje. Tačiau netrukus smarkaus persekiojimo banga užgriuvo ir išsklaidė Kristaus sekėjus. Kaip ir kiti, Pilypas paliko miestą, bet jo tarnyba nesibaigė. Gana greitai jis skelbė naujoje teritorijoje — Samarijoje (Apaštalų darbai 8:1-5).
Rūpinimasis naujomis teritorijomis
Jėzus išpranašavo, kad jo mokiniai skelbs „Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbai 1:8). Skelbdamas Samarijoje, Pilypas prisidėjo prie šių žodžių išsipildymo. Apskritai žydai iš aukšto žvelgė į samariečius. Bet Pilypas nebuvo nusistatęs prieš šiuos žmones ir jo bešališkumas davė vaisių. Buvo pakrikštyta daugelis samariečių, tarp jų ir kerėtojas, vardu Simonas (Apaštalų darbai 8:6-13).
Sykį Jehovos angelas liepė Pilypui eiti į tuščią kelią, vedantį iš Jeruzalės į Gazą. Čia Pilypas pamatė Etiopijos pareigūną, važiuojantį ir garsiai skaitantį Izaijo pranašystes. Pilypas pribėgo prie vežimo ir prakalbino keliautoją. Nors etiopas buvo prozelitas ir turėjo žinių apie Dievą bei Raštą, nuolankiai pripažino, kad reikia kas padėtų suprasti skaitomas eilutes. Todėl jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėsti šalia. Kai jam buvo paliudyta, jie privažiavo vandenį. „Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ — paklausė etiopas. Pilypas tuojau jį pakrikštijo ir eunuchas nukeliavo sau džiūgaudamas. Turbūt šis naujas Kristaus sekėjas, sugrįžęs į savo šalį, skelbė gerąją žinią (Apaštalų darbai 8:26-39).
Ko galime pasimokyti iš Pilypo skelbimo samariečiams bei Etiopijos pareigūnui? Niekada neturime manyti, kad kurios nors tautybės, rasės ar socialinės padėties žmogus nesusidomės gerąja naujiena. Juk mums reikia paskelbti Karalystės žinią „visokiems žmonėms“ (1 Korintiečiams 9:19-21, 23; 9:20, NW). Jei skelbsime visokiems žmonėms, Jehova gali panaudoti mus ‛ruošti mokiniais visų tautų žmones’ prieš ateinant šios blogos sistemos pabaigai (Mato 28:19, 20).
Tolesnės Pilypo privilegijos
Paliudijęs Etiopijos didžiūnui, Pilypas skelbė Ašdode; „iš ten keliaudamas skelbė Evangeliją visuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją“ (Apaštalų darbai 8:40). Pirmajame amžiuje šiuose dviejuose miestuose gyveno daugybė nežydų. Keliaudamas šiaurėn į Cezarėją, Pilypas, matyt, skelbė tokiuose svarbiuose žydų miestuose kaip Lida ir Jopė. Galbūt kaip tik dėl to ten vėliau buvo Kristaus sekėjų (Apaštalų darbai 9:32-43).
Paskutinį kartą Pilypas paminėtas praėjus maždaug 20 metų. Savo trečios misionieriškos kelionės pabaigoje Paulius atplaukė į Ptolemaidę. „Ten nuėjome, — rašo Pauliaus bendražygis Lukas, — į evangelisto Pilypo... namus.“ Šis tuo metu turėjo „keturias netekėjusias dukteris, kurios buvo pranašės“ (Apaštalų darbai 21:8, 9).
Matyt, Pilypas įsikūrė Cezarėjoje. Tačiau jis neprarado savo misionieriškos dvasios, nes Lukas jį vadina „evangelistu“. Šis žodis dažniausiai taikomas žmogui, paliekančiam savo namus ir iškeliaujančiam garsinti gerąją naujieną ten, kur ji neskelbta. Tai, kad Pilypas turėjo keturias dukras pranašautojas, rodo jas sekusias savo uolaus tėvo pėdomis.
Nūdienos krikščionys tėvai turi prisiminti, kad jiems svarbiausi mokiniai yra jų pačių vaikai. Tokie tėvai, net būdami priversti atsisakyti kai kurių teokratinių privilegijų dėl šeimyninių įsipareigojimų, gali kaip Pilypas nuoširdžiai tarnauti Dievui ir būti pavyzdingi tėvai (Efeziečiams 6:4).
Pauliui bei jo bendražygiams Pilypo šeima buvo labai svetinga. Tik pagalvok, kaip jie padrąsino vieni kitus! Galbūt kaip tik tuo laiku Lukas smulkiai sužinojo apie Pilypo veiklą ir vėliau ją aprašė Apaštalų darbų 6 ir 8 skyriuose.
Jehova Dievas daug kur panaudojo Pilypą Karalystės interesams plėsti. Pilypas uoliai skelbė gerąją naujieną naujose vietovėse ir rūpinosi sveika dvasine savo namų aplinka. Ar ir tu norėtumei džiaugtis tokiomis privilegijomis bei palaimomis? Tuomet turėtumei sekti evangelisto Pilypo pavyzdžiu ir išsiugdyti tokias kaip jo savybes.