Ar mūsų ligos nuo Šėtono?

LIGŲ NIEKADA NETURĖJO BŪTI. Dievas sukūrė žmogų gyventi amžinai ir džiaugtis tobula sveikata. Šėtonas, dvasinis kūrinys, užtraukė žmonėms ligas, skausmą ir mirtį, kai paskatino mūsų pirmuosius tėvus Adomą ir Ievą nusidėti (PRADŽIOS 3:1-5, 17-19; ROMIEČIAMS 5:12).

AR VISŲ negalavimų tiesioginiai kaltininkai yra dvasios? Jau iš ankstesnio straipsnio sužinojome, jog šiandien daug kas taip mano. Tokia buvo ir mažosios Ovmadži senelės nuomonė. Ar viduriavimą, nuo kurio kartais miršta atogrąžų šalių vaikai, mergaitei tikrai užtraukė nematomos dvasios?

Šėtono vaidmuo

Biblijoje yra labai aiškus atsakymas į šį klausimą. Pirma, joje rašoma, kad mūsų protėvių dvasios neturi jokio poveikio gyviesiems. Miręs žmogus „nieko nebežino“. Jis neturi dvasios, kuri liktų po mirties. Mirusieji miega kape, o ten nėra „jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio žinojimo, jokios išminties“ (Ekleziasto 9:5, 10). Jie niekaip negali susargdinti gyvųjų!

Tiesa, Biblijoje sakoma, kad yra piktųjų dvasių. Pirmasis visatos maištininkas buvo dvasinis kūrinys, dabar vadinamas Šėtonu. Kitos paskui jį nuėjusios dvasios buvo pavadintos demonais. Ar gali Šėtonas ir demonai užtraukti ligas? Taip yra buvę. Demonų išvarymas buvo vienas iš Jėzaus padarytų gydymo stebuklų (Luko 9:37-43; 13:10-16). Tačiau daugiausia Jėzus gydydavo nuo tokių ligų, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su demonais (Mato 12:15; 14:14; 19:2). Panašiai ir šiandien negalavimus paprastai sukelia natūralios, o ne antgamtinės priežastys.

O kerai? Patarlių 18:10 laiduojama: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas yra tvirtas bokštas; teisusis gali bėgti į jį ir būti jame saugus.“ Jokūbo 4:7 sakoma: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ Dievas tikrai gali apsaugoti savo ištikimus tarnus nuo kerų ir bet kokių kitų slaptingų jėgų. Čia taikytini Jėzaus žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32).

‛O Jobas? — gali kilti klausimas. — Ar ne piktoji dvasia jį susargdino?’ Išties Biblijoje sakoma, kad ligą Jobui užtraukė Šėtonas. Tačiau Jobo atvejis buvo ypatingas. Dievas ilgai saugojo tą vyrą nuo tiesioginio demonų antpuolio. Paskui Šėtonas metė iššūkį Jehovai — ištikti Jobą nelaimėmis. Kadangi buvo iškelti svarbūs klausimai, šiuo atveju Jehova atitraukė dalį apsaugos nuo savo garbintojo.

Vis dėlto Dievas nustatė apribojimus. Šėtonui buvo leista laikinai užgauti Jobą, tačiau jis negalėjo pražudyti šio vyro (Jobo 2:5, 6). Galiausiai Jobo kančios baigėsi ir Jehova jį gausiai apdovanojo už ištikimybę (Jobo 42:10-17). Jobo ištikimybe patvirtinti principai jau seniai užrašyti Biblijoje ir visiems yra akivaizdūs. Kito panašaus išmėginimo nebereikia.

Kaip veikia Šėtonas?

Beveik visais atvejais dėl žmonių ligų Šėtonas kaltas vien tuo, kad sugundė pirmąją žmonių porą nusidėti. Jis ir jo demonai nėra tiesioginiai bet kokio negalavimo sukėlėjai. Tačiau Šėtonas stengiasi, kad mes neišmintingai elgtumėmės bei kompromituotume savo tikėjimą, o tai gali pakenkti mūsų sveikatai. Jis nesusargdino Adomo ir Ievos, neužkerėjo jų ir nenužudė. Šėtonas įkalbėjo Ievą nepaklusti Dievui, o Adomas nusekė paskui ją. Ligos ir mirtis buvo vienos iš pasekmių (Romiečiams 5:19).

Sykį Moabo karalius pasamdė nedorą pranašą, vardu Balaamas, prakeikti Izraelio tautą, grėsmingai įsikūrusią palei jų šalies sieną. Pranašo pastangos nuėjo niekais, nes Jehova saugojo savo tautą. Paskui moabitai nutarė sugundyti Izraelį garbinti stabus ir paleistuvauti. Jiems pavyko šis planas; taip Izraelis neteko Jehovos apsaugos (Skaičių 22:5, 6, 12, 35; 24:10; 25:1-9; Apreiškimas 2:14).

Mes galime pasimokyti kai ko svarbaus iš to senovės atsitikimo. Dievas saugo savo ištikimus garbintojus nuo tiesioginio piktųjų dvasių užpuolimo. Tačiau Šėtonas stengiasi paskatinti atskirus asmenis pažeisti savo tikėjimo principus. Jis gali suvilioti juos amoraliai elgtis arba it riaumojantis liūtas bauginimu versti gyventi taip, kad prarastų Dievo apsaugą (1 Petro 5:8). Todėl apaštalas Paulius vadina Šėtoną ‛tuo, kuris turi mirties valdžią’ (Žydams 2:14).

Ovmadži senelė stengėsi įtikinti Havą saugotis nuo ligų amuletais bei fetišais. Kas būtų buvę Havai sutikus? Ji būtų parodžiusi, jog ne visiškai pasitiki Jehova Dievu ir negalėtų būti tikra, jog jis apsaugos (Išėjimo 20:5; Mato 4:10; 1 Korintiečiams 10:21).

Šėtonas bandė paveikti ir Jobą. Jam neužteko pražudyti to žmogaus šeimą, atimti turtą, sveikatą. Be to, Jobui žmona davė labai blogą patarimą: „Keik Dievą ir mirk!“ (Jobo 2:9) Paskui apsilankė trys „bičiuliai“ ir stengėsi įtikinti jį esant kaltą dėl savo negalavimų (Jobo 19:1-3). Taip Šėtonas, naudodamasis silpna Jobo būkle, norėjo palaužti jį patį bei jo pasitikėjimą Jehovos teisumu. Tačiau Jobui Jehova ir toliau liko vienintelė viltis. (Palygink Psalmių 55:22 [55:23].)

Ir mes galime būti prislėgti, kai sergame. Tokiais atvejais Šėtonas nedelsdamas verčia mus elgtis taip, kad kompromituotume savo tikėjimą. Todėl pasiligojus svarbu nepamiršti, jog dažniausiai pagrindinė mūsų kančių priežastis yra paveldėtas netobulumas, o ne kieno nors slaptas poveikis. Pavyzdžiui, ištikimasis Izaokas keletą paskutinių gyvenimo metų buvo aklas (Pradžios 27:1). Taip atsitiko ne dėl piktųjų dvasių kaltės, o dėl senyvo amžiaus. Rachelė begimdydama mirė ne dėl Šėtono veiksmų, o dėl žmogiško silpnumo (Pradžios 35:17-19). Juk galiausiai visi senovės laikų dievobaimingi žmonės mirė — ne kerų ar prakeikimo veikiami, bet dėl paveldėto netobulumo.

Manyti, jog nematomos dvasios sukelia kiekvieną mūsų negalavimą, yra spąstai. Tai gali mus versti liguistai bijotis dvasių. Todėl susirgę galime susigundyti taikytis prie demonų, užuot šalinęsi jų. Jei Šėtono nuteikti pultume į paniką ir griebtumės spiritizmo, tai išduotume tikrąjį Dievą Jehovą (2 Korintiečiams 6:15). Turime gyventi vadovaudamiesi sveika Dievo, o ne prietaringa jo Priešininko baime (Apreiškimas 14:7).

Mažoji Ovmadži jau naudojasi pačia geriausia apsauga nuo piktųjų dvasių. Pasak apaštalo Pauliaus, Dievo akyse ši mergytė yra ‛šventa’, nes turi tikinčią mamą, meldžiančią Dievą būti su jos dukra per šventąją dvasią (1 Korintiečiams 7:14). Apdovanota tokiomis tiksliomis žiniomis, Hava pasirūpino efektyviu Ovmadži gydymu ir nedėjo vilčių į amuletus.

Įvairios ligų priežastys

Dauguma žmonių netiki dvasiomis. Susirgę jie kreipiasi į gydytoją, jei išgali. Žinoma, ir gydytojo prižiūrimas, ligonis ne visada pasveiksta. Gydytojai nėra stebukladariai. Tačiau nemažai prietaringų žmonių, kuriuos gali išgydyti medikai, kreipiasi į juos pernelyg vėlai. Pirmiausia jie išbando spiritistinius metodus ir tik paskiausiai, įsitikinę jų neveiksmingumu, eina pas gydytoją. Tad daugelį žmonių ištinka ankstyva mirtis.

Kiti be laiko miršta dėl neišprusimo. Jie nežino simptomų nei kaip apsisaugoti nuo ligų. Žinios padeda išvengti bereikalingų kančių. Įdomu, kad mažiau miršta tų vaikų, kurių motinos raštingos. Išties dėl neišmanymo gali įvykti nelaimė.

Kita negalavimų priežastis yra aplaidumas. Pavyzdžiui, daugelis serga todėl, kad leidžia vabzdžiams rėplioti po maistą arba gamina valgį neplautomis rankomis. Be to, ten, kur siaučia maliarija, pavojinga miegoti be tinklelio nuo moskitų.a Saugant sveikatą labai tinka prisiminti patarlę: „Atsarga gėdos nedaro.“

Dėl neišmintingos gyvensenos milijonai žmonių suserga ir be laiko miršta. Girtuokliavimas, paleistuvystė, narkotikai bei rūkalai suardė daugelio žmonių sveikatą. Ar žmogus, įsitraukęs į tokį blogį, suserga kerų veikiamas arba dvasių puolamas? Ne. Tai jo silpnybė. Kaltinti dvasias reikštų neprisiimti atsakomybės už savo neišmintingą gyvenseną.

Be abejo, mes negalime visko kontroliuoti. Pavyzdžiui, mus gali pažeisti ligas sukeliantys mikrobai ar užterštumas. Taip atsitiko ir su Ovmadži. Jos mama nežino, kodėl mergaitė ėmė viduriuoti. Jos vaikai rečiau nei kiti sirguliuoja, nes ji rūpinasi namų bei kiemo švara ir visada plauna rankas prieš ruošdama valgį. Bet apskritai vaikai kartais suserga trumpam. Yra apie 25 viduriavimą sukeliantys organiniai užkratai. Galbūt nė neįmanoma nustatyti, nuo kurio iš jų sunegalavo Ovmadži.

Problemos bus pašalintos visam laikui

Dievas neužtraukia ligų. „Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jokūbo 1:13). Jei kuris nors jo tarnas suserga, Jehova stiprina jį dvasiškai. „Viešpats teiks jam paspirtį ligos patale: jam sergant, tu pakeitei jo visą guolį“ (Psalmių 41:3, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas). Išties Dievas yra gailestingas. Jis nori padėti, o ne pakenkti mums.

Jehova per Jėzaus mirtį ir prikėlimą tikrai pasirūpino amžiams pašalinti ligas. Jėzaus išperkamąja auka tyraširdžiai žmonės yra išgelbėti iš savo nuodėmingos padėties; galiausiai jie bus apdovanoti tobula sveikata ir amžinuoju gyvenimu žemės rojuje (Mato 5:5; Jono 3:16). Jėzus savo stebuklais iš anksto parodė, jog Dievo Karalystėje laukia tikrasis išgydymas. Dievas taip pat pašalins Šėtoną ir jo demonus (Romiečiams 16:20). Iš tikrųjų nuostabių dalykų Jehova yra prirengęs tiems, kurie įrodo tikį juo. Mums tiesiog reikia būti kantriems ir ištvermingiems.

Šiuo metu Dievas teikia praktinę išmintį ir dvasinį vadovavimą per Bibliją ir pasaulinę ištikimų garbintojų broliją. Jis nurodo, kaip vengti sveikatai kenkiančio blogio. Jis pasirūpino, kad turėtume tikrų draugų, kurie padėtų užgriuvus sunkumams.

Dar sykį pagalvok apie Jobą. Kreipęsis į žynį, Jobas būtų pasielgęs blogiausiai! Jis būtų netekęs Dievo paramos ir praradęs tas palaimas, kurias gavo po išmėginimo. Dievas nepamiršo Jobo — nepamirš ir mūsų. „Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga“, — sako mokinys Jokūbas (Jokūbo 5:11). Jei niekada neprarasime vilties, irgi susilauksime nuostabių palaimų Dievo skirtu metu.

O kaip buvo su mažąja Ovmadži? Jos mama prisiminė skaičiusi straipsnį apie rehidracinį gydymą žurnale Atsibuskite! (Sargybos bokšto palydovas).b Savo dukrai ji paruošė gerti sūrymą pagal žurnale pateiktus nurodymus. Dabar mažylė žvali ir sveika.

[Išnašos]

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jehova amžiams pašalins ligas