Kai kas iš tikrųjų rūpinasi mumis
TŪKSTANČIAI žmonių parodo, jog jie iš tikrųjų rūpestingi. Jie nesilaiko beširdiško, savanaudiško požiūrio, esą kitų problemos ne jų reikalas. Jie nori palengvinti kančias ir daro visa, ką gali, — kartais net rizikuoja gyvybe. Tai didžiulis uždavinys, kurį pasunkina galingos, jiems nepavaldžios jėgos.
Pasak vieno labdaros darbuotojo, tokie veiksniai, kaip gobšumas, politinės intrigos, karai bei stichinės nelaimės, gali sužlugdyti net „labai išmintingus bei ryžtingus mėginimus užkirsti kelią badui“. Rūpestingi žmonės stengiasi pašalinti ne tik badą, bet ir ligas, skurdą, neteisybę, begalines karo sukeliamas kančias. Tačiau ar jų pastangos sėkmingos?
Vienos labdaros organizacijos generalinis direktorius pasakė, jog tie, kurie taip ‛išmintingai bei ryžtingai stengiasi’ sumažinti badą bei kančias, panašūs į gailiaširdį samarietį iš Jėzaus Kristaus palyginimo (Luko 10:29–37). Tačiau, pasak jo, kad ir ką tokie žmonės darytų, aukų skaičius vis didėja. Todėl jis klausia: „Ką darytų gerasis samarietis, jei keletą metų kasdien eitų tuo pačiu keliu ir kas savaitę šalikelėje rastų vis kitą plėšikų auką?“
Būtų lengva pasiduoti vadinamajai ‛mirtinai pasiaukojančio žmogaus nuovargio ligai’ ir tiesiog nusivilti. Pagirtina, kad tie, kurie iš tikrųjų rūpinasi, nenusivilia (Galatams 6:9, 10). Pavyzdžiui, žmogus, rašęs Britanijos laikraščiui Jewish Telegraph, gerai atsiliepė apie Jehovos Liudytojus, kurie fašistinėje Vokietijoje „padėjo tūkstančiams žydų ištverti Osvencimo baisumus“. „Kai stigdavo maisto, — rašė tas vyras, — jie dalijosi duona su mūsų broliais bei seserimis [žydais]!“ Jehovos Liudytojai darė viską, ką tik leido jų ištekliai.
Vis dėlto tikrovė liudija, kad ir gausybė išdalytos duonos nepadarys galo kančioms. Tai nereiškia, jog sumenkinama visa, ką daro užjaučiantys žmonės. Bet kokios pastangos, sumažinančios kančias, yra labai girtinos. Tie Liudytojai šiek tiek palengvino drauge kalėjusiųjų kančias, o fašizmas galiausiai žlugo. Tačiau pasaulio sistema, sukelianti tokius slegiančius išgyvenimus, dar klesti ir iki šiol yra daugybė beširdžių žmonių. Tikrai, „yra tokių žmonių, kurių dantys kalavijai, kurių nasrai peiliai šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti“ (Patarlių 30:14). Tikriausiai tu nori žinoti, kodėl.
Kodėl egzistuoja skurdas bei priespauda?
Kartą Jėzus Kristus pasakė: „Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galite jiems gera daryti“ (Morkaus 14:7). Ar Jėzus turėjo omenyje, jog skurdas bei priespauda niekada nesibaigs? Ar jis manė taip, kaip ir kai kurie žmonės, neva tokios kančios — tai Dievo plano dalis suteikti gailiaširdžiams progą parodyti, kiek jie rūpestingi? Ne! Jėzus taip nemanė. Jis tiesiog nurodė, jog skurdas tol bus neatsiejama gyvenimo dalis, kol egzistuos ši daiktų sistema. Tačiau Jėzus žinojo ir tai, kad pagal jo dangiškojo Tėvo pradinį tikslą ne tokios sąlygos turėjo būti žemėje.
Jehova Dievas sukūrė žemę būti rojumi, o ne vieta, kur vyrauja skurdas, neteisybė bei priespauda. Jis parodė, kaip rūpinasi žmonių šeima, sukurdamas nuostabių, džiaugsmą teikiančių dalykų. Na, pamąstyk apie patį pavadinimą sodo, kuriame gyveno mūsų pirmieji tėvai Adomas ir Ieva! Jis buvo vadinamas Edenu — tai reiškia „Malonumas“ (Pradžios 2:8, 9). Jehova aprūpino žmones ne tik būtiniausiais dalykais, reikalingais išgyventi kokioje nors nuobodžioje, slegiančioje aplinkoje. Baigęs kurti, Jehova apžvelgė, ką buvo padaręs, ir pripažino, kad tai buvo „labai gera“ (Pradžios 1:31).
Tad kodėl šiandien žemėje tiek daug skurdo, priespaudos bei kitokių kančių? Dabartinė sugedusi sistema egzistuoja todėl, kad mūsų pirmieji tėvai panoro maištauti prieš Dievą (Pradžios 3:1–5). Taip iškilo klausimas, ar Dievas turi teisę reikalauti paklusnumo iš savo kūrinių. Todėl Jehova Adomo palikuonims nustatė nepriklausomybės tarpsnį. Dievas ir toliau rūpinosi žmonių šeima. Jis ėmėsi priemonių panaikinti visą maišto padarytą žalą. Labai greit Jehova padarys galą skurdui bei priespaudai — visoms kančioms (Efeziečiams 1:8–10).
Tai problema, sprendžiama ne žmonių jėgomis
Ištisus šimtmečius po žmogaus sukūrimo pasaulis vis labiau tolo nuo Jehovos normų (Pakartoto Įstatymo 32:4, 5). Nepaisydami Dievo įstatymų bei principų, žmonės kovoja tarpusavyje ir „žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Ekleziasto 8:9). Visoms pastangoms pakeisti visuomenę, kad ji būtų tikrai teisinga ir be kančių, kliudo savanaudiškumas žmonių, kurie, užuot paklusę Dievo visavaldystei, nori elgtis savaip.
Kita problema — asmuo, kurį daugelis atmeta kaip absurdišką prietarą. Maišto prieš Dievą kurstytojas ir toliau skatina žmones elgtis blogai bei egoistiškai. Tai Šėtonas Velnias; Jėzus Kristus pavadino jį „šio pasaulio kunigaikščiu“ (Jono 12:31; 14:30; 2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19). Apreiškime, duotame apaštalui Jonui, Šėtonas nurodomas kaip vyraujantis nelaimių šaltinis — asmuo, kuris visų pirma atsakingas už tai, kad „suvedžioja visą pasaulį“ (Apreiškimas 12:9–12, Brb red.).
Kad ir kiek kai kurie žmonės rūpintųsi kitais, jie niekuomet nepajėgs pašalinti Šėtono Velnio ar pakeisti jo sistemos, dėl kurios nuolat daugėja aukų. Ko tad reikia žmonijos problemoms išspręsti? Bet kas, kad ir rūpestingas, jų neišspręs. Reikia kažko, kas nori ir turi galios pašalinti Šėtoną bei visą jo neteisingą sistemą.
„Tavo valia... žemėje“
Dievas žada pašalinti šią sugedusią daiktų sistemą. Tam jis turi ir noro, ir galios (Psalmių 147:5, 6; Izaijo 40:25–31). Biblijoje, pranašiškoje Danieliaus knygoje, išpranašauta: „Dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, — ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44). Jėzus Kristus turėjo omenyje šią patvarią bei geranorišką dangišką vyriausybę, kai mokė savo mokinius melsti Dievą: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10).
Jehova atsakys į tokias maldas, nes jis iš tikrųjų rūpinasi žmonių šeima. Pagal 72–osios psalmės pranašiškus žodžius, Dievas įgalios savo Sūnų Jėzų Kristų padėti tiems vargšams, kenčiantiesiems bei prislėgtiesiems, kurie remia Jėzaus valdymą. Todėl įkvėptas psalmininkas giedojo: „Tegina jis [Mesijiškosios Karalystės Karalius] skriaudžiamųjų bylą tautoje, tegelbsti beturčių vaikus ir tesutramdo engėjus. ... Jis gelbsti beturtį, kai jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais, — gelbės beturčių gyvastį. Atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus bus jų kraujas“ (Psalmių 72:4, 12–14).
Regėjime, kuris liečia ir mūsų dienas, apaštalas Jonas matė „naują dangų ir naują žemę“ — Dievo įkurtą visiškai naują sistemą. Kokia palaima kenčiančiai žmonijai! Pranašaudamas, ką Jehova darys, Jonas rašė: „Išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‛Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.’ O Sėdintysis soste tarė: ‛Štai aš visa darau nauja!’ Ir sako: ‛Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri’“ (Apreiškimas 21:1–5).
Taip, mes galime tikėti tais žodžiais, nes jie yra patikimi ir tikri. Netrukus Jehova išvaduos žemę nuo skurdo, bado, priespaudos, ligų ir visų neteisybių. Šiame žurnale dažnai atkreipiamas dėmesys į gausybę Rašto įrodymų, jog mes gyvename laikais, kai tie pažadai bus įvykdyti. Dievo pažadėtas naujas pasaulis čia pat! (2 Petro 3:13) Netrukus Jehova „visiems laikams sunaikins mirtį“ ir „nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Izaijo 25:8).
Kol tai įvyks, galime džiaugtis, kad vis yra žmonių, kurie tikrai rūpinasi mumis. Dar didesnė džiaugsmo priežastis žinoti, kad mumis iš tikrųjų rūpinasi pats Jehova Dievas. Netrukus jis galutinai pašalins priespaudą ir kančias.
Tu gali visiškai pasitikėti Jehovos pažadais, kaip tai darė jo tarnas Jozuė. Jis nė kiek neabejodamas kalbėjo senovės laikų Dievo tautai: „Jūs visi žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, nė vienas jų nėra likęs neįvykdytas“ (Jozuės 23:14). Todėl, kol tebėra dabartinė daiktų sistema, nesileiskite pribloškiami išbandymų, kuriuos gali tekti patirti. Paveskite visus savo rūpesčius Jehovai, nes jis iš tikrųjų rūpinasi mumis (1 Petro 5:7).
[Iliustracijos 7 puslapyje]
Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje žemėje nebebus skurdo, priespaudos, ligų ir neteisybės