Veikiai pasaulyje nebeliks nevilties

GYVENIMAS darosi vis sudėtingesnis ir daug kas stumia žmones į neviltį. Būdami prislėgti, nebemokame suvaldyti savo emocijų. Juk net gyvenimą mylintys žmonės gali pasijusti visiškai nelaimingi! Štai keletas pavyzdžių.

Senovės laikais pranašas Mozė buvo tiek sugniuždytas, jog tarė Dievui: „Verčiau užmušk mane; maldauju — jei radau malonę tavo akyse, — kad daugiau nebematyčiau savo nelaimės“ (Skaičių 11:15). Bėgdamas nuo savo priešų, pranašas Elijas sušuko: „Gana!.. Imk Viešpatie, imk mano gyvastį“ (1 Karalių 19:4). Pranašas Jona irgi sakė: „Viešpatie, maldauju atimti man gyvybę, nes geriau man mirti, negu gyventi“ (Jonos 4:3). Tačiau nei Mozė, nei Elijas, nei Jona nenusižudė. Jie visi žinojo Dievo įsakymą: „Nežudyk“ (Išėjimo 20:13, Brb). Tvirtai tikėdami Dievą, anie vyrai suvokė, jog beviltiškos padėties nebūna, o gyvenimas — Dievo dovana.

Kaip išspręsti šiuolaikines problemas? Mus gali varginti ne tik emocinis sielvartas bei fizinės negalios; kartais įskaudina namiškiai, kaimynai, bendradarbiai. Biblijoje kalbama apie žmones, kurie „pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. Jie — šmeižikai, Dievo nekentėjai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, be meilės, negailestingi“ (Romiečiams 1:28-31). Jei kasdien mus supa tokie žmonės, gyvenimas tampa našta. Kaip galime padėti tiems, kuriems reikia paguodos?

Mokėkime išklausyti

Žmogus, patiriantis priešiškumą bei kentėjimus, gali netekti vidinės pusiausvyros. Vienas išminčius pasakė: „Priespauda ir išmintingą padaro beprotį“ (Mokytojo 7:7, Brb). Todėl jei asmuo kalba apie savižudybę, būkime budrūs ir nedelsdami sužinokime, kokia emocinė, fizinė, psichinė ar dvasinė negalia jį kankina. Yra įvairių gydymo priemonių ir, aišku, ligonis pats nusprendžia, kokia iš jų pasinaudoti (Galatams 6:5).

Kad ir kokios priežastys stumtų žmogų į savižudybę, jo būseną gali labai pakeisti įžvalgus, užjaučiantis, kantrus pašnekovas. Padėti gali mokantys išklausyti šeimos nariai, draugai. Sykiu su draugiškumu bei gerumu paguodžiančios mintys iš Dievo Žodžio gali labai sustiprinti nevilties apimtą žmogų.

Dvasinė parama puolusiam į neviltį

Gal tu nė neįsivaizduoji, kaip žmogus atsigauna skaitydamas Bibliją. Nors ji nėra psichinės sveikatos vadovėlis, tačiau gali išmokyti mus branginti gyvenimą. Karalius Saliamonas pasakė: „Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime. Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis“ (Mokytojo 3:12, 13, Brb). Be gyvenimą įprasminančio malonaus darbo, žmonės dar gali džiaugtis tokiais paprastais Dievo duotais dalykais kaip grynas oras, saulės šviesa, gėlės, medžiai, paukščiai.

Dar labiau įkvepia Biblijos laidavimas, kad Jehova Dievas ir jo Sūnus Jėzus Kristus mumis rūpinasi (Jono 3:16; 1 Petro 5:6, 7). Todėl psalmininkas pasakė: „Tebūna pagarbintas Viešpats! Kasdien jis neša mūsų naštas, Dievas — mūsų išganymas“ (Psalmyno 68:20 [68:19, Brb]). Nors galbūt jaučiamės menki ir nieko neverti, Dievas kviečia kreiptis į jį malda. Būkime tikri, jog nė vienas nuolankus bei nuoširdus pagalbos prašytojas nebus atstumtas.

Šiandien niekas negali tikėtis išvengti problemų (Jobo 14:1). Tačiau Dievo Žodžio tiesa daugeliui žmonių parodė, kad savižudybė — netinkama išeitis iš sunkumų. Apmąstyk, kaip apaštalas Paulius padėjo nusiminusiam kalėjimo tarnautojui, kai šis „nubudo ir, pamatęs atviras kalėjimo duris, išsitraukė kalaviją norėdamas nusižudyti: jis pamanė, jog kaliniai pabėgę“. Tą akimirką tarnautojui atrodė geriau nusižudyti nei susilaukti žeminančios, gal net lėtos mirties bausmės už aplaidumą. Apaštalas sušuko: „Nedaryk sau pikto! Mes visi esame čionai.“ Paulius tuo neapsiribojo, o drauge su Silu paguodė tarnautoją ir atsakė į jo klausimą: „Gerbiamieji, ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?“ Jie tarė: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai.“ Paskui jie skelbė Jehovos žodį tarnautojui bei jo namiškiams ir šis „nedelsdamas kartu su visais savaisiais priėmė krikštą“. Kalėjimo tarnautojas su šeima džiūgavo suradę naują gyvenimo prasmę (Apaštalų darbų 16:27-35; Brb).

Ir nūdien kokia paguoda žinoti, kad ne Dievas kaltas už blogį! Jo Žodyje pasakyta, kad piktoji dvasia, vadinama „velniu ir šėtonu“, yra tas, kuris „suvedžioja visą pasaulį“. Tačiau jo laikas baigiasi (Apreiškimo 12:9, 12, Brb). Veikiai Dievas pašalins visas bėdas, kurias Šėtonas bei jo demonai užtraukė žemės gyventojams. Tuomet Dievo pažadėtame teisingame naujajame pasaulyje nebeliks nieko, kas stumia žmones į neviltį ir savižudybę (2 Petro 3:13).

Nuraminimas tiems, kurie šaukiasi pagalbos

Jau dabar vilties netekę žmonės gali semtis paguodos iš Rašto (Romiečiams 15:4). Psalmininkas Dovydas giedojo: „Sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi“ (Psalmyno 51:17, Brb). Be abejo, mes neišvengsime išmėginimų, taip pat netobulumo pasekmių. Tačiau tiksliai pažindami savo gerą, meilingą ir supratingą dangiškąjį Tėvą, neabejosime esą jam brangūs. Dievas gali tapti mūsų didžiausiu Draugu ir Mokytoju. Niekada nebūsime apvilti turėdami artimus santykius su Jehova Dievu. „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17).

Pasitikėjimas Dievu padėjo atsigauti daugeliui žmonių. Štai Mara jau ir taip buvo išsekusi nuo ilgalaikės depresijos, kai jos vienintelis sūnus žuvo autoavarijoje.a Širdgėlos apimta, ji norėjo nusižudyti. Tačiau dabar ji kasryt anksti keliasi, tvarkosi namuose, klausosi muzikos, padeda kitiems. Viltis, jog „bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“, šiek tiek sumažino aštrų skausmą dėl brangaus sūnaus tragiškos mirties ir sustiprino jos tikėjimą Dievu (Apaštalų darbų 24:15). Mara niekuomet negeidė gyventi kaip angelas danguje, todėl jai į širdį įsmigo žodžiai iš Psalmyno 37:11 (Brb): „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.“

Kita brazilė, Sandra, labai sunkiai triūsė stengdamasi būti pavyzdinga trijų vaikų motina. Ji sako: „Aš buvau tokia užimta, jog, tėvui netikėtai mirus, o vyrui susiradus meilužę, net pamiršau melsti Dievo pagalbos.“ Nevilties kamuojama, Sandra bandė nusižudyti. Kas padėjo jai atsigauti? Dvasinės priemonės, kurias ji vertino. „Kasnakt prieš guldama skaitydavau Bibliją ir stengiausi įsivaizduoti save anų žmonių vietoje. Be to, skaitydavau Sargybos bokštą bei Atsibuskite!; ypač man patikdavo biografijos, padedančios būti patenkintai savo gyvenimu.“ Ji išmoko išsakyti maldoje savo geriausiam draugui — Jehovai konkrečius dalykus.

Ateityje nebebus nevilties

Kaip gera žinoti, kad žmonių kentėjimai yra laikini! Valdant Dievo Karalystei, vaikai ir suaugusieji, dabar esantys nusikaltėlių, neteisybės ar nepalankaus nusistatymo aukomis, džiūgaus. Pranašiškos psalmės žodžiais tariant, Jehovos paskirtasis Karalius Jėzus Kristus „išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas“. Be to, „jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės“. Jis tikrai „atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus jų kraujas“ (Psalmyno 72:12-14; Brb).

Jau arti metas, kuomet išsipildys šie pranašiški žodžiai. Ar jums patiktų amžinai gyventi tokiomis sąlygomis? Jei taip, džiaukitės ir branginkite Dievo dovaną — gyvenimą. Jei jūs ir kitiems pasakosite apie šiuos paguodžiančius Rašto pažadus, galite suteikti daug laimės tiems, kurie šaukiasi pagalbos šiame bejausmiame, nemeilingame pasaulyje.

[Išnaša]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Dėl daug ko galime būti laimingi šiandien

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ar lauki pasaulio, kuriame nebebus nevilties?