Jei tavęs prašo patarimo...

Tikriausiai ne kartą yra buvę, kad į tave asmuo kreipėsi patarimo. Štai galbūt klausė: kaip turėčiau pasielgti? ar man eiti į tą pobūvį ar neiti? kokią patartum rinktis profesiją? o jei norėčiau pradėti draugauti? ar tas žmogus man tiktų į porą?

Jeigu tokių ar panašių dalykų tavęs klausė, vadinasi, norėjo, kad padėtum apsispręsti. O nuo apsisprendimo neretai priklauso ir santykiai su draugais, artimaisiais, netgi su Jehova. Kaip tad esi įpratęs žmogui, prašančiam patarimo, atsakyti? Kuo savo patarimą grindi? Ar reikalas būtų rimtas, ar visai paprastas, „teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti“, — rašoma Patarlių 15:28. Kad gebėtume duoti gerą patarimą, įsigilinkime į tolesnius penkis Biblijos principus.

1. Perprask reikalo esmę.

„Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu“ (PAT 18:13).

Jei norime, kad mūsų patarimas būtų tikrai geras, turime įsijausti į klausėjo situaciją, perprasti jo požiūrį. Vaizdumo dėlei tarkime, jog tau kas nors paskambina ir klausia, kaip būtų patogiausia iki tavęs atvažiuoti. Kokios informacijos tau visų pirma reikėtų? Turėtum sužinoti, kur asmuo šiuo metu yra. Juk kaip kitaip galėsi nurodyti kelią? Panašiai yra su patarimu. Pirmiau turi išsiaiškinti žmogaus „buvimo vietą“, tai yra jo aplinkybes, jo požiūrį. Gal yra kokių papildomų faktorių, apie kuriuos tau reikėtų žinoti? Jei neįsijausime į asmens padėtį, mūsų patarimas jį tik dar labiau suglumins (Lk 6:39).

Išsiaiškink, kiek į šį reikalą jau gilinosi pats žmogus. Būtų neprošal jo paklausti: kokie Biblijos principai, tavo nuomone, čia taikytini? kokie galimų sprendimo variantų pliusai ir minusai? ar pats jau mėginai ieškotis informacijos? ar kalbėjaisi su bendruomenės vyresniaisiais, savo tėvais arba su skelbėju, kuris tau veda Biblijos studijas? ką jie tau patarė?

Išsiteiravęs tokių dalykų, jau žinosi, kiek pastangų asmuo įdėjo ieškodamas geriausio sprendimo, ir prieš ką nors sakydamas atsižvelgsi į tai, ką kiti jam patarė. Taip pat matysi, ar jis nori nuoširdaus patarimo, ar tik laukia, kad kas ‘pataikautų jo ausims’ (2 Tim 4:3).

2. Susilaikyk nuo neapgalvotų žodžių.

„Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti“ (JOK 1:19).

Gerų ketinimų vedami, galbūt esame linkę atsakyti skubotai. Tačiau ar būtų protinga skubėti, ypač jei reikalo dar nuodugniai neišanalizavome? Patarlių 29:20 moko: „Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti? Iš kvailio galima daugiau tikėtis, negu iš jo!“

Kad tavo patarimas derėtų su Dievo Žodžiu, privalai negailėti laiko ir pamąstyti: ar „pasaulio dvasia“ ir pasaulio peršama mąstysena kartais nepaveikė ir mano požiūrio? (1 Kor 2:12, 13) Geri ketinimai — toli gražu ne viskas. Apaštalas Petras, sužinojęs, kad Jėzus turės kentėti ir mirti, davė tokį patarimą: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“ Kokia čia mums pamoka? Per neatsargumą net ir nuoširdus žmogus gali imti skleisti „ne Dievo, o žmonių mintis“ (Mt 16:21-23). Kaip tad svarbu prieš kalbant pagalvoti! Juk argi mūsų asmeninė patirtis, lyginant su Dievo išmintimi, nėra labai ribota? (Job 38:1-4; Pat 11:2)

3. Parodyk nuolankumą — remkis Šventuoju Raštu.

„Nedarau nieko iš savęs, bet kalbu tai, ko mane Tėvas išmokė“ (JN 8:28).

Gal sakysi: „Tavo vietoje aš daryčiau tą ir aną.“ Net jeigu atsakymas mums iškart ateina į galvą, vertėtų nepamiršti kuklumo ir nuolankumo. Prisiminkime, kokį pavyzdį paliko Jėzus. Savo išmintimi ir patirtimi jis gerokai viršijo kitus žmones, vis dėlto pasakė: „Aš kalbėjau ne iš savęs, — pats Tėvas [...] įsakė man, ką turiu sakyti ir ką kalbėti“ (Jn 12:49, 50). Visa, ko jis mokė ir ką patardavo, buvo pagal Tėvo valią.

Štai Luko 22:49 skaitome, kad mokiniai Jėzaus paklausė, ar nereikėtų panaudoti ginklo, mat jau buvo atėję kareiviai jo suimti. Vienas iš mokinių griebėsi kalavijo. Tas pats epizodas aprašytas ir Mato 26:52-54. Iš šių eilučių matome, kad net tokiomis aplinkybėmis Jėzus nepagailėjo laiko paprotinti aną mokinį, padėti jam suvokti, kokia yra Jehovos valia. Turėdamas omenyje principą, užrašytą Pradžios 9:6, ir pranašystes iš 22 psalmės bei Izaijo knygos 53 skyriaus, Jėzus davė išmintingą pamokymą, kuris padėjo išvengti kraujo praliejimo ir džiugino Jehovą.

4. Naudokis teokratine biblioteka.

„Kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus vergas, kuriam šeimininkas pavedė savo šeimynykščius, kad duotų jiems maistą reikiamu metu?“ (MT 24:45)

Dvasiniam maistui tiekti Jėzus paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“. Kada tavęs dėl kokio svarbaus reikalo prašo patarimo, ar skiri laiko patyrinėti, kas tuo klausimu rašoma mūsų krikščioniškuose leidiniuose?

Jeigu turime mūsų bendrijos leidinių rodyklę ir kompiuterinę biblioteką Watchtower Library,a mums yra lengvai prieinama apstybė vertingos informacijos. Kokia klaida būtų šiuo lobynu nepasinaudoti! Čia pateikiama tūkstančiai teminių antraščių su nuorodomis į įvairiausius straipsnius — tikrai didžiulė pagalba kiekvienam, ieškančiam patarimo. Ar mokėtum kitam parodyti, kaip galima pasiaiškinti kokį Biblijos principą ir juo remiantis išmintingai apsispręsti? Štai GPS imtuvas padeda naudotojui nustatyti savo buvimo vietą ir pasiekti kelionės tikslą. Panašiai ir anos informacijos paieškos priemonės leidžia žmogui susivokti, kokiame kelyje jis yra, ir nuo tikslo — amžinojo gyvenimo — nenukrypti.

Nemažai krikščionių vyresniųjų moko skelbėjus, kaip, naudojantis kompiuterine biblioteka bei leidinių rodykle, susirasti reikiamus straipsnius ir išsiaiškinti, kokie Dievo Žodžio principai vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje būtų taikytini. Šitaip skelbėjai ne tik išsiaiškina vieną kurį rūpimą klausimą, bet ir įpranta nuolat ieškotis naudingos informacijos mūsų literatūroje, kliautis Jehovos teikiama dvasine pagalba. Tada jie ir ‘išlavina savo jusles, kad atskirtų gera nuo blogo’ (Hbr 5:14).

5. Nesiimk spręsti už kitą žmogų.

„Kiekvienas neš savo paties naštą“ (GAL 6:5).

Galiausiai kiekvienas žmogus pats turi spręsti, kokiu patarimu ar pamokymu vadovautis. Jehova visiems mums duoda pasirinkimo laisvę: jo nustatytų principų galime laikytis, galime ir nesilaikyti (Įst 30:19, 20). Kartais aplinkybės taip susiklosto, kad taikytinas yra ne vienas, o iškart keletas Biblijos principų, ir asmuo, prašantis patarimo, vėliau turi pats viską pasverti ir apsispręsti. O atsižvelgdami į klausėjo amžių ir į reikalo esmę, taip pat pagalvokime: ar apskritai esame kompetentingi ką nors šiuo klausimu pasakyti? Galbūt geriausia tai atiduoti į vyresniųjų rankas arba, jei patarimo teiraujasi vaikas ar jaunuolis, patikėti viską tėvams?

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

Uždavinys šeimai

Kodėl gi šeimos dvasinio ugdymo vakarą nepaieškojus atsakymo į klausimą, kurį tau neseniai kas nors uždavė? Kokiais straipsniais ir Biblijos eilutėmis galėtum pasiremti atsakydamas į tą klausimą? Gal bendratikis tavęs teiraujasi, ar štai tas žmogus tiktų jam į porą. Bendrijos leidinių rodyklėje arba kompiuterinėje bibliotekoje Watchtower Library visų pirma suraskite atitinkamą teminę antraštę. Pavyzdžiui, rodyklėje paieškokite antraščių „Pasimatymai“ arba „Santuoka“. Tada peržiūrėkite paantraštes ir apsistokite prie tų, kurios tiksliausiai apibūdina rūpimą klausimą. Taip pat verta užmesti akį, ar prie teminės antraštės nėra papildomų nuorodų į kitas temas, galbūt aktualesnes jūsų nagrinėjamu atveju.

[Rėmelis 9 puslapyje]

Per savo organizaciją Jehova mus taip išlavina, kad esant reikalui gebėtume duoti išties gerą patarimą, o jeigu dėl ko dvejotume, — kad ir patys sulauktume gero patarimo iš bendratikių. Mokytojo 12:11 (Brb) skaitome: „Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas.“ Akstinas — tai smaili lazda gyvuliams varyti. Malonus, taiklus patarimas tarsi akstinas kreipia nuolankų žmogų reikiama linkme. „Įkaltos vinys“ statinį daro tvirtą. Panašiai ir geri patarimai padeda žmogui teisingais sprendimais sutvirtinti savo gyvenimą. Į Jehovos, „vieno ganytojo“, pamokymus, puikius patarimus išmintingieji mielai įsiklauso.

Duodamas patarimą, sek Ganytojo pavyzdžiu. Kada bendratikis mums patiki savo reikalą, kaip būna gera, jei galime pamaloninti jį vertingu patarimu! Jei mūsų žodžiai visad remsis Šventojo Rašto principais, tuomet ir patarimai bus svarūs, skatins žmogų savo amžinai laimei apsispręsti tinkamai.