Ar tu klausi patarimo?

1. Ko reikia, kad mūsų sumanymus lydėtų sėkmė? (Patarlių 13:10; 15:22)

VISI norime, kad mūsų sprendimai būtų protingi ir padėtų pasiekti išsikeltus tikslus. Dievo Žodyje paaiškinta, ko reikia, kad mūsų sumanymus lydėtų sėkmė. (Perskaityk Patarlių 13:10; 15:22.)

2. Ką Jehova mums žada?

² Suprantama, patarimo ir išminties geriausia kreiptis į dangiškąjį Tėvą Jehovą. Jis žada tokią pagalbą: „Aš mokysiu tave, rodysiu, kuriuo keliu eiti, patarsiu lydėdamas akimis“ (Ps 32:8). Taigi Jehova mums ne vien pataria. Norėdamas, kad jo patarimus sėkmingai taikytume, jis pamoko, kaip tai daryti.

3. Kokius keturis klausimus aptarsime?

³ Šiame straipsnyje, remdamiesi Dievo Žodžiu, pagvildensime keturis klausimus: 1) kokių savybių mums reikia, kad geri patarimai nenueitų perniek? 2) į ką derėtų kreiptis patarimo? 3) iš ko matysis, kad patarimo prašome nuoširdžiai? 4) kodėl nedera prašyti, kad už mus nuspręstų kiti?

KOKIŲ SAVYBIŲ MUMS REIKIA

4. Kokių savybių mums labai reikia?

⁴ Kad iš patarimo gautume naudos, turime būti nuolankūs ir kuklūs. Pripažinkime: ne visada mums užtenka patirties ar žinių, kad gebėtume deramai išspręsti kilusį klausimą ar problemą. Jei nebūsime nuolankūs ir kuklūs, Jehova negalės mums padėti ir bet koks Biblijos patarimas nutekės lyg vanduo nuo žąsies (Mch 6:8; 1 Pt 5:5). O nuolankūs, kuklūs žmonės įsiklauso į kiekvieną Biblija grįstą pamokymą ir juo vadovaujasi.

5. Kuo Dovydas būtų galėjęs didžiuotis?

⁵ Daug galim pasimokyti iš karaliaus Dovydo. Jis turėjo kuo didžiuotis, buvo daug pasiekęs. Dar prieš sėsdamas į šalies sostą jis garsėjo kaip geras muzikas ir savo kūryba džiugino net patį karalių (1 Sam 16:​18, 19). O patepęs jį būsimuoju tautos valdovu, Jehova suteikė jam savo šventosios dvasios galybės (1 Sam 16:​11–13). Dovydas nukovė filistinų milžiną Galijotą ir daugelį priešų, tad visi juo žavėjosi (1 Sam 17:​37, 50; 18:7). Išdidus žmogus, pasižymėjęs tokiais laimėjimais, nė dėmesio nekreiptų į kitų patarimus. Bet Dovydas buvo ne toks.

6. Koks buvo Dovydo nusistatymas? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Tapęs karaliumi, Dovydas subūrė aplink save artimų patarėjų ratą (1 Met 27:​32–34). Tai nė kiek nestebina, nes jis visada buvo dėkingas už gerus kitų paprotinimus. Ir ne vien vyrų, bet ir moterų. Pavyzdžiui, Abigailės, kuriai teko nelaimė ištekėti už nedėkingo storžievio ir egoisto Nabalo. Dovydas nuolankiai įsiklausė į jos protingus žodžius ir taip išvengė baisios klaidos (1 Sam 25:​2, 3, 21–25, 32–34).

7. Ko iš Dovydo pasimokome? (Mokytojo 4:13; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁷ Iš Dovydo galime nemažai pasimokyti, ypač jei esam apdovanoti kokiu talentu ar einam atsakingas pareigas. Niekada negalvokim, kad viską išmanom kuo puikiausiai ir jokių patarimų mums nereikia. Sekdami Dovydo pavyzdžiu, įsiklausykime į pasiūlymus, nesvarbu, iš kieno lūpų juos išgirstume. (Perskaityk Mokytojo 4:13.) Tai galbūt net apsaugos nuo didelių klaidų, dėl kurių galime nukentėti patys ar kas nors kitas.

Į KĄ KREIPTIS PATARIMO?

8. Kodėl Jehonatanas galėjo protingai patarti Dovydui?

⁸ Iš Dovydo pasimokome dar kai ko. Jis ypač įsiklausydavo, ką pataria žmonės, kurie ir problemos esmę supranta, ir turi gerus santykius su Jehova. Pavyzdžiui, nežinodamas, ar pavyks susitaikyti su Sauliumi, Dovydas pasitarė su karaliaus sūnumi Jehonatanu. Ar galėjo Jehonatanas čia pasakyti ką nors įžvalgaus? Be abejo, nes jis ne tik ištikimai tarnavo Dievui, bet ir gerai pažinojo savo tėvą (1 Sam 20:​9–13). Ką vertingo iš to galime pasisemti?

9. Į ką geriausia kreiptis patarimo? Pateik pavyzdį (Patarlių 13:20).

⁹ Kai prireikia patarimo, geriausia jo kreiptis į tuos Jehovos draugus, kurie turi patirties sprendžiant panašius reikalus.a (Perskaityk Patarlių 13:20.) Tarkim, jaunuolis norėtų rasti sau tinkamą porą. Kas galėtų jam protingai patarti? Neprošal išklausyti ir nevedusio bičiulio nuomonę, jei tik ji dera su Biblijos principais. Tačiau konkretesnių, praktiškesnių pasiūlymų tikriausiai duotų dvasiškai brandi pora, kuri ne tik gerai pažįsta tą jaunuolį, bet turi nemažai santuokinio gyvenimo patirties.

10. Kokius du klausimus toliau aptarsime?

¹⁰ Taigi, jau aptarėme, koks svarbus mums nuolankumas bei kuklumas, taip pat iš ko galima tikėtis geriausio patarimo. Liko dar du klausimai: iš ko matysis, kad patarimo prašome nuoširdžiai, taip pat ar turėtume prašyti, kad kiti nuspręstų už mus.

AR PATARIMO PRAŠOME NUOŠIRDŽIAI?

11–12. a) Kokio nusistatymo turime saugotis? b) Kaip karalius Rehabeamas pasielgė?

¹¹ Būna, kad žmogus teiraujasi patarimo, bet iš tikro nori išgirsti pritarimą tam, ką jau yra nusprendęs. Jis nenusiteikęs išklausyti pasiūlymus atvira širdimi. Tokiam žmogui vertėtų pasigilinti į pasakojimą apie karalių Rehabeamą.

¹² Rehabeamui po Saliamono atiteko Izraelio valdovo sostas. Nors šalis anuomet klestėjo, liaudis skundėsi, kad Saliamonas buvo užkrovęs per sunkų jungą. Žmonės siuntė pas Rehabeamą pasiuntinius ir prašė palengvinti jo tėvo uždėtą naštą. Liepęs pasiuntiniams sugrįžti po trijų dienų, Rehabeamas pasiteiravo, ką apie tai mano vyresni vyrai, tarnavę Saliamonui (1 Kar 12:​2–7). Bet jų pasiūlymas jam nepatiko. Kodėl? Gal todėl, kad jau buvo nusprendęs, ką darys, ir tikėjosi jų palaiminimo? Ir jis pasiekė savo – to palaiminimo susilaukė iš jaunesnių bičiulių (1 Kar 12:​8–14). O tada ir pasielgė kaip norėjo. Pasekmės buvo labai liūdnos. Tauta suskilo ir Rehabeamas įklimpo į dideles bėdas (1 Kar 12:​16–19).

13. Kaip galime įvertinti savo nuostatą?

¹³ Ko iš to pasakojimo pasimokome? Jeigu jau prašome patarimo, būkime pasirengę į jį ir įsiklausyti. Ar turime tokią nuostatą, padės įžvelgti klausimas: „Gal gautą patarimą tuoj atmetu, nes norėjau kitokio?“ Aptarkime vieną konkrečią situaciją, kurioje tokia savianalizė labai praverstų.

14. Ką turime atminti gavę patarimą? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Įsivaizduok, kad brolis gavo viliojantį darbo pasiūlymą. Prieš pasirašydamas sutartį, jis kreipiasi patarimo į bendruomenės vyresnįjį ir paaiškina, kad darbo tikslais neretai teks ilgam išvykti ir palikti šeimą. Vyresnysis primena, kad svarbiausia šeimos galvos pareiga yra rūpintis saviškių dvasiniais poreikiais (Ef 6:4; 1 Tim 5:8). Kas bus, jei broliui tai nepatiks ir jis klausinės kitų bendratikių tol, kol išgirs pageidaujamą atsakymą? Ar jam išties reikia patarimo? O gal jau yra viską nusprendęs ir tik ieško pritarėjų? Atminkime, kad mūsų širdis klastinga (Jer 17:9). Kartais patarimo reikia kaip tik tokio, kokio mažiausiai norime.

AR DERĖTŲ PRAŠYTI, KAD KITI NUSPRĘSTŲ UŽ TAVE?

15. Ko turime saugotis ir kodėl?

¹⁵ Mums iškylančius klausimus turime spręsti patys (Gal 6:​4, 5). Kaip kalbėjome, svarbu patyrinėti, kas apie tai rašoma Dievo Žodyje, ir pravartu kreiptis pasiūlymų į brandžius krikščionis. Tačiau saugokimės polinkio prašyti, kad kiti nuspręstų už mus. Gali kilti noras paklausti patikimo draugo: „Ką tu darytum būdamas mano situacijoje?“ Arba gal nieko neklausinėdami tiesiog darome kaip jis.

16. Koks klausimas buvo kilęs Korinto bendruomenėje ir kokia atsakomybė teko kiekvienam krikščioniui? (1 Korintiečiams 8:7; 10:​25, 26)

¹⁶ Prisiminkime, kokia padėtis buvo susidariusi senovės Korinto krikščionių bendruomenėje. Ten kilo klausimas dėl stabams paaukotos mėsos. Apaštalas Paulius bendruomenei rašė: „Mes suprantame, kad stabas yra niekas pasaulyje ir kad Dievas tėra vienas“ (1 Kor 8:4). Dėl to kai kurie krikščionys nutarė, kad nieko bloga pirkti mėsą, paaukotą stabams. Bet kitiems sąžinė valgyti tokios mėsos neleido. (Perskaityk 1 Korintiečiams 8:7; 10:​25, 26.) Tai buvo asmeninio apsisprendimo klausimas. Paulius neskatino nei aklai sekti kieno nors pavyzdžiu, nei kam nors nurodinėti, ką derėtų daryti. Jis rašė, kad kiekvienas duos „Dievui apyskaitą už save“ (Rom 14:​10–12).

17. Kas gali nutikti, jei tiesiog darom kaip kiti? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁷ Ar negalėtų panašiai nutikti ir šiandien? Pavyzdžiui, apsisprendžiant dėl kraujo frakcijų. Kiekvienas krikščionis turi pasigilinti į Biblijos principus ir klausyti savo sąžinės balso.b Tai gali būti labai nelengva, tačiau tokia jau yra kiekvieno iš mūsų atsakomybės našta (Rom 14:4). Jei nuspręstume tiesiog daryti taip, kaip kas nors kitas, mūsų sąžinė būtų neveikli. Sąžinė yra ugdoma tik tada, kai stengiamės įsiklausyti į jos balsą (Hbr 5:14). Tad kokiu atveju derėtų prašyti brandaus krikščionio patarimo? Kai net išstudijavę mums kilusį klausimą vis dar neįžvelgiam, kuriais Biblijos principais turėtume vadovautis.

TOLIAU IEŠKOK PATARIMO

18. Ką Jehova dėl mūsų daro?

¹⁸ Jehova mumis pasitiki, todėl suteikė apsisprendimo laisvę. Biblijoje jis atskleidė mums savo valią. Taip pat pasirūpino, kad išmintingi draugai padėtų perprasti ir pritaikyti Biblijos principus. Jis yra mūsų dangiškasis Tėvas ir rūpestingai mus globoja (Pat 3:​21–23). Iš ko matosi, kad esame už tai dėkingi?

19. Kaip galime toliau džiuginti Jehovą?

¹⁹ Pagalvok: tėvai džiaugiasi matydami, kaip jų vaikas auga, visapusiškai subręsta ir tampa atsakingu Jehovos tarnu. Panašiai ir Jehova trokšta, kad toliau dvasiškai lavėtume, ieškotume patarimo ir savo sprendimais teiktume jam garbę.