NUMERIO TEMA | KAIP ĮVEIKTI NERIMĄ?
Nerimo neišvengiame nė vienas
„Nuėjau nusipirkti maisto, bet buvo tik sausainių, – ir tie 10 000 kartų brangesni nei anksčiau! Kitą dieną parduotuvėse nebeliko jokių produktų“ (Polas iš Zimbabvės).
„Vyras patarė man prisėsti ir pasakė, kad mus palieka. Kaip reikėjo ištverti išdavystę? Išsigandau, kas bus su vaikais“ (Džanet iš Jungtinių Valstijų).
„Užkaukus sirenoms, bėgu į slėptuvę ir, pasigirdus sprogimams, krentu ant žemės. Rankos dreba net praėjus kelioms valandoms“ (Aliona iš Izraelio).
Gyvename sunkiais laikais, todėl kiekvienas patiriame daug nerimo (2 Timotiejui 3:1). Kažkas kenčia dėl finansinių nepriteklių, kažkas dėl iširusios šeimos, karo, mirtinų ligų protrūkio, stichinių ar žmonių sukeltų nelaimių. O kur dar įvairios asmeninės bėdos. Tarkim, svarstote, kokia ateitis laukia jūsų vaikaičių. Arba užčiuopėte kažkokį guzelį ir nuogąstaujate: „O jeigu tai vėžys?“
Ne visada nerimauti yra blogai. Natūralu, kad įtampą jaučiame prieš egzaminą, išėjimą į sceną ar pokalbį dėl darbo. Be to, sveika pavojaus baimė padeda išvengti nelaimės. Tačiau perdėtas ar nuolatinis nerimas kenkia sveikatai. Neseniai atlikti tyrimai, kur dalyvavo daugiau nei 68 000 suaugusiųjų, atskleidė, kad net ir ne itin didelis nerimas padidina riziką mirti nesulaukus senatvės. Tad ne veltui Jėzus kadaise uždavė klausimą: „Kas iš jūsų savo nerimavimu gali bent viena uolektimi pailginti savo gyvenimą?“ Ir išties nerimas jo dar niekam neprailgino. Todėl Jėzus patarė: „Liaukitės nerimavę“ (Mato 6:25, 27). Bet kaip tai padaryti?
Taikant praktinę išmintį, ugdantis nuoširdų tikėjimą Dievu ir puoselėjant tvirtą ateities viltį. Net jei šiuo metu ir nesame slegiami sunkių aplinkybių, nežinome, kas bus rytoj. Todėl pažiūrėkime, kas padėjo nerimą įveikti Polui, Džanet ir Alionai.