Nerimas iškilus pavojui

„Užkaukus sirenoms, mano širdis ima daužytis, ir aš bėgu į slėptuvę, – sako Aliona. – Bet net ir ten mane kausto baimė. Dar baisiau, jei esu atviroje vietoje ir nėra kur pasislėpti. Kartą tiesiog eidama gatve ėmiau taip klykti, kad net užėmė kvapą. Nusiraminau tik po kelių valandų. Tada pradėjo kaukti sirenos.“

Karas – tik viena iš aplinkybių, keliančių pavojų gyvybei. Pavyzdžiui, žinia, kad jūs ar kas iš artimųjų susirgo nepagydoma liga, irgi gali prilygti bombos sprogimui. Dar kitiems ramybės neduoda baimė dėl ateities. Jie mąsto apie karus, nusikalstamumą, užterštumą, klimato kaitą, epidemijas ir svarsto, ar jų vaikai bei vaikaičiai irgi turės gyventi tokiame pasaulyje. Kaip įveikti nerimą?

Biblijoje rašoma: „Supratingas numato pavojų ir pasislepia“ (Patarlių 27:12, Brb). Kaip saugome savo fizinę sveikatą, taip galime imtis priemonių ir psichinei bei emocinei sveikatai apsaugoti. Pramoginės laidos ir net žinių reportažai, kur apstu smurto scenų, tik padidina tiek mūsų, tiek vaikų nerimą. Jei tokių dalykų vengiame, nereiškia, kad kišame galvą į smėlį. Dievas sukūrė mus ne tam, kad mąstytume apie blogus dalykus, o kad pripildytume protą tuo, „kas tikra, [...] teisu, [...] tyra, [...] mylėtina“. Jei taip elgsimės, ramybės Dievas saugos mūsų protą ir širdį (Filipiečiams 4:8, 9).

MALDOS SVARBA

Įveikti nerimą padeda tvirtas tikėjimas. Biblija skatina mus budėti maldose (1 Petro 4:7). Galime prašyti Dievą pagalbos, išminties ir drąsos, kad esamomis aplinkybėmis priimtume geriausią sprendimą, pasitikėdami, jog „jis, ko tik prašytume, mūsų klausosi“ (1 Jono 5:15).

Biblijoje teigiama, jog ne Dievas, o Šėtonas yra „šio pasaulio valdovas“ ir kad „visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (Jono 12:31; 1 Jono 5:19). Todėl, kai Jėzus, mokydamas savo sekėjus melstis, sakė „gelbėk mus nuo piktojo“, tai nebuvo tik vaizdingas posakis (Mato 6:13). „Kai tik užkaukia sirenos, prašau Jehovos, kad padėtų nusiraminti, – sako Aliona. – Be to, mano mylimas vyras pasikviečia mane ir drauge meldžiamės. Malda išties padeda.“ Yra taip, kaip rašoma Biblijoje: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta“ (Psalmyno 145:18).

KOKIĄ TURIME VILTĮ

Kalno pamoksle Jėzus mokė savo sekėjus melstis: „Teateina tavo karalystė“ (Mato 6:10). Dievo Karalystė nerimą pašalins amžiams. Per Jėzų, „Ramybės Kunigaikštį“, Dievas sustabdys karus visoje Žemėje (Izaijo 9:5 [9:6, Brb]; Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]). „[Dievas] išspręs daugelio tautų ginčus [...]. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. [...] nebus kam jų gąsdinti“ (Michėjo 4:3, 4). Laimingos šeimos statysis namus ir juose gyvens, veis vynuogynus ir valgys jų vaisių (Izaijo 65:21). „Nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb).

Šiais laikais, nepaisant visų atsargumo priemonių, ne visada įmanoma išvengti nelaimių. Kai kada tiesiog netinkamu metu atsiduriame netinkamoje vietoje (Mokytojo 9:11). Kaip ir visais šimtmečiais, karai, smurtas bei ligos nusineša ir gerų žmonių gyvybes. Ar jiems yra kokia viltis?

Milijonai žmonių – jų skaičių žino tik Dievas – galės gyventi vėl. Kadangi Dievo atmintis tobula, jis visus juos prisimena. Ir nors dabar jie miega, išauš diena, kai „visi esantys kapuose [...] išeis“ (Jono 5:28, 29). Apie prikėlimą Biblijoje aiškiai sakoma: „Ta viltis mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras“ (Hebrajams 6:19). Dievas „visiems tai laidavo, prikeldamas [Jėzų] iš mirusiųjų“ (Apaštalų darbų 17:31).

O kol kas net ir tuos, kas stengiasi tarnauti Dievui, kamuoja nerimas. Tačiau būdami nuovokūs, artindamiesi malda prie Dievo ir ugdydamiesi tikėjimą Biblijos pažadais Polas, Džanet ir Aliona sėkmingai kovoja su nerimu. Kaip ir juos „vilties Dievas tepripildo jus visokio džiaugsmo ir ramybės už tai, kad pasitikite juo“ (Romiečiams 15:13).