Ar gali padaryti daugiau pagerbiant Jehovą?
1 Tai yra gyvybiškai svarbus klausimas, į kurį visi turėtume atkreipti dėmesį. Kaip ištikimi mūsų Šeimininko Jėzaus Kristaus sekėjai, mes gerbiame šiandien mūsų Dievą, paskelbdami jo vardą. Tai yra atsakomybė, kurią mes turime prisiimti, jeigu norime laimėti Dievo palankumą (Mk 13:10; Lk 4:18; Apd 4:20; Žyd 13:15). Kokia neapsakoma privilegija — taip, net garbė — nešti šią gerąją naujieną likusioms išsklaidytoms ‛avims’, kurios dar gali tapti Jehovos pasaulinės kaimenės dalimi! (Jn 10:16).
2 Ar tu ir tavo vaikai galite padaryti daugiau, kad pagerbtumėte Jehovą, padidindami savo tarnybos veiklą? Tavo broliai ir seserys vis didėjančiu skaičiumi visame pasaulyje pradeda pionierišką tarnybą. Buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje 1992 m. balandžio mėnesį tarnavo 2649 asmenys kaip reguliarūs ar pagalbiniai pionieriai. Ar tu pats rimtai pagalvojai apie pionieriavimą? Ar tu padrąsinai savo vaikus siekti visalaikės tarnybos?
3 Kodėl neišanalizavus savo asmenišką požiūrį dėl pionieriškos tarnybos? Jeigu kalbama šia tema, ar tu greitai nusprendi, kad tavo aplinkybės tau tiesiog neleidžia tarnauti pionieriumi? Tiesa, pionieriavimas nėra galimas kiekvienam. Bibliniai įsipareigojimai ir kiti apribojimai neleidžia daugeliui tarnauti visą laiką (1 Tim 5:8). Ar tu apie tai pagalvojai maldoje pastaruoju metu? Ar aptarėte šitą reikalą šeimoje, patikrinant, ar nors vienas narys galėtų būti pionieriumi? Sargybos bokšto 1982 m. lapkričio 15 dienos leidinyje, 23 puslapyje yra toks susimąstyti verčiantis pareiškimas: „Iš tikrųjų kiekvienas krikščioniškas tarnas turėtų nuoširdžioje maldoje apgalvoti, ar jis gali pionieriauti, ar ne. Pora iš Pietų Afrikos, kuri pionieriavo 15 metų, pasakė: ‛Kodėl mes pionieriaujame? Ar galėtume pasiteisinti Jehovai, jeigu to nedarytume?’ Daugelis nepionieriaujančių lygiai taip pat galėtų paklausti: ‛Ar aš iš tikrųjų galėčiau pasiteisinti Jehovai, kad nesu pionierius?’“
4 Kitame Sargybos bokšto straipsnyje ta pačia tema padaryta tokia kritiška pastaba: „Kiekvienas turėtų būti sąžiningas pačiam sau. Ar tu sakai: ‛Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas’? Bet ar dvasia iš tikrųjų ryžtinga? Nustokime naudoti kūno silpnumą kaip pasiteisinimą dėl mūsų dvasios neryžtingumo.“
5 Tėvai, kurie nori, kad jų vaikai pasiektų tikslą: Patarlių 15:20 mus užtikrina: „Išmintingas sūnus linksmina tėvą.“ Dievobaimingi tėvai, be abejonės, džiaugiasi, kai jų sūnūs ir dukterys gyvena pasišventę Jehovos tarnybai. Tačiau tavo vaikai ne automatiškai pasirinko šitą išmintingą kelią. Šio pasaulio žavesys yra labai galingas. Tėvai, jūsų vaikų vertybės yra suformuojamos pagal jus pačius. Jeigu tu nuolat kalbi apie visalaikės tarnybos naudą, jeigu tu padrąsini savo vaikus ieškoti atsidavusių pionierių draugystės, jeigu tu iš tikrųjų įsitikinęs, kad visalaikė tarnyba yra pats garbingiausias užsiėmimas, kurio tavo vaikai bet kada galėtų imtis, šita teigiama laikysena, be abejo, turės stiprų poveikį tavo vaikams. Padėk jiems suprasti tą vertę, kuri ateina įgyjant gerą vardą nuo Jehovos, o ne nuo žmonių.
6 Jaunime, Patarlių 22:1 pabrėžiamas pasirinkimas, kurį tu turi padaryti: „Verčiau geras vardas nekaip daug turtų, vertesnė už sidabrą ir auksą malonė.“ Kokį vardą tu sau sukursi? Pagalvok apie vyrus ir moteris, aprašytus Biblijoje, kurie įsigijo gerą vardą nuo Dievo savo ištikimos tarnybos dėka. Čia randame Luką, mylimą gydytoją, Henochą, kuris vaikščiojo su tikruoju Dievu. Samuelis buvo puikiausiai išmokytas, ankstyvame amžiuje pradėjęs savo tarnybą šventykloje. Ar manai, kad šitie ištikimi tarnai gailėjosi dėl jų pačių padaryto pasirinkimo? Visi jie gyveno laimingai, produktyviai ir įdomiai. Ir jie rado ilgalaikę malonę pas Jehovą! (Ps 109:3; 148:12, 13; Pat 20:29a; 1 Tim 4:8b).
7 Kada vaikai pasiekia tikslą savo gyvenime, jų tėvai jaučia pasitenkinimą. Jų indėlis mokant, lavinant ir auklėjant šitą ‛Jehovos dovaną’ yra atlygintas daugelį kartų (Ps 126:3). Kuo tėvai galėtų didžiuotis labiau, negu sūnumi ar dukra, kurie daro viską, ką gali, kad pagerbtų Jehovą. Daugelis jaunuolių mūsų dabartiniais laikais seka Luko, Henocho ir Samuelio pėdomis, kaip pailiustruoja vienas laiškas: „Man 16 metų. Aš pradėjau reguliarią pionierišką tarnybą... po devynių mėnesių, kai pasikrikštijau, ir nuo to laiko jaučiau Jehovos palaimas... Pionieriavimas taip pat padeda mokykloje. Anksčiau mane erzindavo mano bendraklasiai, kad esu Liudytojas. Dabar, kai man reikia daug daugiau asmeniškai studijuoti, aš galiu ‛atsakyti tam, kurs daro priekaištus’.“
8 Mokymas paruošti tarnybai: Šiuo metu mums reikėtų apsvarstyti pasaulietiško mokymosi klausimą. Tai sritis, kur ypač reikalingas pusiausviras požiūris. Sargybos bokštas 1993 m. kovo mėnesį viename straipsnyje apibūdino temą: „Mokymas siekiant tikslo“. Po paantrašte „Pakankamas išsimokslinimas“ buvo pabrėžta: „Krikščionys turi sugebėti išlaikyti save, net jeigu jie tarnauja visalaikiais pionieriais (2 Tes 3:10-12)... Kiek reikia jaunam krikščioniui išsimokslinimo, kad būtų laikomasi šių biblinių principų ir vykdomos krikščioniškos pareigos?... Kaip suprantamas ‛tinkamas atlyginimas’... [tiems], kurie nori būti gerosios naujienos skelbėjais-pionieriais? Kad tokie asmenys neapsunkintų brolių arba šeimos, jie turi dirbti ne visą darbo dieną (1 Tes 2:9).“
9 Jeigu būsimam pionieriui reikalingas papildomas išsimokslinimas, kuris padėtų jam užsiimti visalaike tarnyba, 1993 m. kovo mėnesio Sargybos bokštas rekomenduoja: „Jaunam Liudytojui patariama, jeigu įmanoma, mokymosi metu pasilikti gyventi namuose; tai leis jam toliau laikytis krikščioniškų įpročių studijuojant, lankant susirinkimo sueigas ir skelbimo darbe.“
10 Iš Afrikos sužinojome vieno 22 metų jaunuolio patyrimą, kuriam reikėjo eiti į amatų mokyklą, nors jis visa širdimi buvo linkęs į pionierišką tarnybą. Būdamas amatų mokykloje jis tapo pagalbiniu pionieriumi. Jo bendraklasiai tyčiojosi iš jo sakydami, kad jis tikriausiai neišlaikys egzaminų. Jo atsakymas jiems visada būdavo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės.“ Parodydamas savidrausmę, jis keldavosi kasryt labai anksti ir dvi valandas ruošdavo pamokas, o po pietų, pamokoms pasibaigus, dalyvaudavo lauko tarnyboje. Visa mokykla buvo apstulbinta, kai šis jaunuolis baigė trečiuoju specialius egzaminus, per kuriuos turėjo būti išrinkti trys geriausi studentai specialios stipendijos paskyrimui. Studentas, užėmęs antrą vietą, buvo besidomintis asmuo, su kuriuo mūsų brolis pionierius studijavo Bibliją mokykloje. Studentas, išlaikęs egzaminus pirmuoju, buvo kitas uolus jaunas Liudytojas mokykloje.
11 Vyresnieji įneša savo dalį: Susirinkimo vyresnieji, kurie didžiuojasi pionierių atliekamu darbu, suteikia didelį padrąsinimą šiems uoliems tarnams. Vyresnieji mielai tai daro, kadangi žino, jog darbštūs produktyvūs pionieriai yra palaima susirinkimui. Praleidę apie vienus metus reguliaraus pionieriavimo tarnyboje, jie gali būti siunčiami į Pionieriškos tarnybos mokyklą specialiam mokymui. Tas kursas pasirodė neįkainojama priemonė pagerinti pionierių efektyvumą. Nors pionieriai yra priešakinėje fronto linijoje, jiems vis dėlto reikalingas malonus padrąsinimas ir vyresnieji turi būti pasiruošę patenkinti tą poreikį (1 Pt 5:1-3).
12 Kaip vyresnieji gali pagyvinti pionierių darbą? Gera pradžia būtų periodiškai apsvarstyti, kas galėtų siekti šitos privilegijos. Vyresnieji galėtų užkalbinti asmenis, turinčius tinkamas galimybes pionieriauti, būtent daugelį tų, kurie reguliariai tarnavo pagalbiniais pionieriais, t. y. pensininkai, namų šeimininkės ir studentai. Nors nė vienam neturi būti sudarytas įspūdis, kad jis yra įpareigotas pionieriauti, bet tie, kurie nori, tačiau svyruoja, dabar, praktiškai padrąsinti, gali suprasti, kad pionieriaus tarnyba jiems pasiekiama.
13 Padrąsinant tuos, kurie nori paduoti pareiškimą, vyresnieji turi turėti omenyje, kad kandidatui nereikia praleisti keletą mėnesių dirbant pagalbiniu pionieriumi prieš stojant į reguliarius pionierius. Žinoma, vyresnieji norės pakankamai įsitikinti, kad kandidatas galės skelbti reikiamą valandų skaičių.
14 Susirinkimo tarnybos komitetui peržiūrėjus pareiškimą ir sekretoriui nuodugniai jį patikrinus, kad būtų įsitikinta, jog visi klausimai yra atsakyti, pareiškimas nedelsiant turi būti išsiųstas Bendruomenei.
15 Sekretorius turi informuoti apie bet kokius pionierių patirtus sunkumus. Tai ypač svarbu susirinkimuose, kur daug pionierių. Dar be pionierių veiklos apžvalgos tarnybinių metų gale sekretorius turi pasikviesti anksti kovo mėnesį tarnybinį prižiūrėtoją, kad su juo patikrintų, kas atsilieka įvykdant valandų reikalavimą ir reikalingas asmeniško dėmesio. (Žiūrėk Mūsų Karalystės Tarnyba, 1993 metų kovas, skelbimai.) Jeigu padedama neatidėliojant, pionierius galbūt galės sėkmingai baigti tarnybinius metus.
16 Daug pionierių yra jauno amžiaus ir palyginti nauji tiesoje. Jų noringa dvasia sukelia mumyse džiaugsmą. Vis dėlto šitiems naujiesiems dar reikalingas mokymas, kad jie išugdytų skelbimo po namus įgūdžius, darytų efektyvius pakartotinius aplankymus ir gerai mokytų Biblijos studijose. Jei tas mokymas nesuteikiamas, jaunasis galėtų po metų daugiau ar mažiau nusivilti ir galiausiai nustoti tarnavęs pionieriumi, kadangi nepasiekė gerų rezultatų savo tarnyboje. Budrūs vyresnieji galėtų pastebėti mažus sunkumus ar veiklos susilpnėjimą. Jeigu dėmesys atkreipiamas tuoj pat ir pionieriui padedama pašalinti sunkumus, jis galės produktyviai ir džiugiai tarnauti ilgus metus.
17 Ar gali žvejoti tolimuose vandenyse? Keletas Jėzaus mokinių buvo žvejai. Kartais visą naktį žvejojus, jų tinklai dar tebebūdavo tušti (Jn 21:3). Kai kuriose krašto dalyse žmonių žvejojimas vyksta jau daug metų ir kai kurie pionieriai galėtų padaryti išvadą, kad jų susirinkimo „vandenyse“ beliko mažai „žuvų“ (Mt 4:19). Tai sugretinus, ar mes nesame nudžiuginti, kai skaitome pranešimus iš kitų kraštų, kur skelbėjai ir pionieriai turi daug Biblijos studijų? Džiaugsmas, kurį patiria pionieriai ir misionieriai šiuose kraštuose, aiškiai matomas. Todėl jeigu kuris nors uoliai dirbąs pionierius turėtų galimybę persikelti į kraštą, kur didesnis poreikis, prieš keldamasis jis turėtų tai aptarti su savo filialu.
18 Pradžioje kai kurie pradėjo pionieriauti, žinodami, kad taip daryti teisinga, bet jie abejojo, ar tai ilgainiui pavyks. Galbūt jie padavė pareiškimą su kai kuriom abejonėm ir išlygom. Iš pradžių jų lauko tarnybos rezultatai galėjo būti minimalūs. Tačiau po kiek laiko jų įgūdžiai pagerėjo ir Jehovos palaima pasirodė jų darbe. Todėl jų džiaugsmas ir pasitikėjimas didėjo. Kai kuriems pionieriavimas tapo priemone pasirinkti Betelio tarnybą, mokymąsi Galaade ir misionierišką veiklą, Tarnybos tobulinimo mokyklą ir net keliaujančiojo prižiūrėtojo darbą.
19 Galbūt tu negali keltis į kitą kraštą ar mokytis Galaado mokykloje, bet vis tiek yra galimybių žvejoti kituose vandenyse šio krašto ribose, jeigu tavo dabartinė teritorija nėra ypatingai naši. Toks persikėlimas gali pareikalauti prisitaikyti prie gyvenimo stiliaus, bet dvasinis atpildas iš tiesų yra labai didelis (Mt 6:19-21).
20 Arba jeigu leidžia tavo galimybės, tu galėtum padėti kaimyniniam susirinkimui tavo paties rajone. Jeigu tu atitinki reikalavimus, rajoninis prižiūrėtojas mielai pasiūlys tau rajone susirinkimą, kuriam kitas pionierius būtų naudingas.
21 Kai kurie pionieriai ir skelbėjai galėjo tarnauti poreikiams jų pačių rajone, likdami gyventi savo namuose. Jie galbūt žino kitą kalbą. Galbūt tavo teritorijos ribose nemažai žmonių kalba kita kalba. Gal yra žmonių, kuriems Karalystės žinią gali perduoti tik žmogus, naudojantis ženklų kalbą. Tie, kurie žino kitą kalbą, labai gali padėti pasiekti įvairius žmones su Karalystės naujiena. Nors tai galbūt ne taip lengva, bet, antra vertus, tai gali būti didelė palaima (1 Tim 2:4; Tit 2:11).
22 Jeigu tu šiuo metu darai viską, ką gali daryti gerbiant Jehovą, džiaukis savo dabartinės tarnybos privilegijomis. Jeigu tu jauti, kad galėtum daryti daugiau, įtrauk tą reikalą į savo maldą Jehovai. Realiai ištirk, kokius pakeitimus leistų tau padaryti tavo aplinkybės. Pakalbėk apie savo planus su vyresniuoju, turinčiu pionierišką dvasią arba su rajoniniu prižiūrėtoju. Priėmęs praktinį sprendimą maldoje, vykdyk tai neatidėliodamas, pasitikėdamas Jehovos pažadu: „Kas mane pašlovins, tą aš pašlovinsiu“ (Žyd 13:5, 6; 1 Sam 2:30).