„Budėkite“
1 Kai Jėzus kalbėjo žodžius, užrašytus Mato 26:38-41, jam buvo priartėjęs kritiškiausias jo žmogiškos egzistencijos laikas. Tai turėjo pasirodyti esąs svarbiausias laikas visoje žmonių istorijoje. Visos žmonijos išgelbėjimas buvo pavojuje. Jėzaus mokiniai turėjo ‛budėti’.
2 Šiandien mes stovime ant ribos, kai Jėzus sugrįš atlikti dvejopą vaidmenį — kaip išvaduotojas ir bausmės vykdytojas. Kaip budrūs krikščionys, suprasdami laiko skubumą, mes nesudedame rankų ir pasyviai nelaukiame išlaisvinimo. Mes žinome, kad turime būti pasiruošę visokiu metu. Mums būtina toliau ‛triūsti bei kovoti’ savo tarnyboje Jehovai (1 Tim 4:10). O kaip yra su kiekvienu iš mūsų asmeniškai? Ar mes budime?
3 Ištirkime save: Jėzus taip pat perspėjo: „Atidžiai stebėkite save“ (Lk 21:34, 35, NTP). Mes turime būti atidūs sau ir įsitikinti, kad esame „nepeiktini ir nekalti... sugedusioje ir iškrypusioje kartoje“ (Fil 2:15). Ar mes kasdien gyvename kaip krikščionys, sekdami Jėzumi ir elgdamiesi pagal principus, nurodytus Dievo Žodyje? Mes turime vengti nekrikščioniško elgesio, būdingo pasauliui, kuris „yra piktojo pavergtas“ (1 Jn 5:19; Rom 13:11-14). Kai mes tyrinėjame save Šventojo Rašto šviesoje, ar iš tikrųjų budime, kaip nurodė Jėzus?
4 Vyresnieji turi būti budrūs, kad stropiai vykdytų savo užduotis susirinkime, suprasdami, jog jie turės atsiskaityti už tai, kaip rūpinasi kaimene (Žyd 13:17). Šeimos galvos turi konkretų įpareigojimą vesti savo namiškius Jehovos keliu (Pr 18:19; Joz 24:15; palygink 1 Timotiejui 3:4, 5). Taip pat labai svarbu yra tai, kad mes visi vykdytume Šventojo Rašto įsakymą mylėti vienas kitą! Tai yra tikrosios krikščionybės požymis (Jn 13:35).
5 Būkime pasiruošę perspėti kitus: Budėti reiškia daugiau negu stebėti save. Mums yra pavesta daryti mokiniais kitus (Mt 28:19, 20). Meilė artimui turi paskatinti mus perspėti kitus, kad jie galėtų pergyventi sunaikinimą, kuris ištiks šį pasaulį. Tai atsakomybė, tenkanti visiems krikščionims. Ji yra esminė mūsų garbinimo dalis (Rom 10:9, 10; 1 Kor 9:16). Dažnai mes šiame gyvybę gelbstinčiame darbe susiduriame su apatija arba atviru pasipriešinimu. Mūsų pareiga yra atkakliai veikti toliau, net jeigu dauguma ignoruoja mūsų perspėjimą (Ez 33:8, 9, ŠvR). Tikra meilė Dievui ir artimui paskatins mus atkakliai tai daryti.
6 Dabar ne laikas nusiraminti. Mes neturime leisti, kad kasdieninio gyvenimo rūpesčiai atitrauktų mus ir mes taip įsiveltume į šios sistemos malonumus, jog jie pasirodytų esą spąstai (Lk 21:34, 35). Dabar labiau negu kada nors anksčiau būtinas skubumo suvokimas. Greitai artėja laikas, kai Jėzus Kristus įvykdys nuosprendį šiai piktajai sistemai. Išliks tik tie, kurie nemiega, budi ir yra budrūs. Jei mes paklūstame Jėzaus nurodymams ir ‛pajėgiame išvengti viso to, kas turi įvykti’, kokie dėkingi mes būsime! (Lk 21:36, NTP).