Kodėl mes vis lankomės?
1 Ar tu kada nors užsidavei šį klausimą, pavyzdžiui, ruošdamasis praleisti dieną tarnyboje? Ten, kur teritorijoje dirbama vis iš naujo, šeimininkai galbūt atpažįsta mus ir greitai išvaro. Tik vienas kitas atsiliepia palankiai. Bet mes turime daug svarių priežasčių vis lankytis.
2 Visų pirma, mums įsakyta skelbti Karalystės žinią, kol ateis galas (Mt 24:14; 28:19, 20). Pranašas Izaijas teiravosi, kiek laiko turės dirbti skelbimo darbą. Izaijo 6:11 užrašyta, kokį jis gavo atsakymą. Be abejo, jam buvo pasakyta vis eiti pas žmones su Dievo žinia. Taip ir šiandien Jehova tikisi, kad ir toliau lankysime mūsų teritorijoje gyvenančius žmones, nors jie galbūt veja mus šalin (Ez 3:10, 11, Brb red.). Tai šventa mums patikėta pareiga (1 Kor 9:17).
3 Kita priežastis lankytis nepaliaujamai — tai proga parodyti, kaip nuoširdžiai esame atsidavę Jehovai (1 Jn 5:3). O mąstydami, kas artimoje ateityje laukia žmonijos, kaip galime susilaikyti meilingai nesistengę perspėti savo kaimynų? (2 Tim 4:2; Jok 2:8) Jeigu patikimai vykdome savo užduotį, jiems duodame vis naujų progų atsiliepti į gelbstinčią Dievo žinią ir jie nebegalės sakyti, kad jų niekas neįspėjo (Ez 5:13, Brb red.).
4 Be to, mes nežinome, kada pasikeis kurių nors žmonių širdys. Gal taip atsitiks pakitus jų gyvenimo aplinkybėms, tragedijai užklupus jų šeimą, o gal pasaulio sąlygos privers juos rimtai susimąstyti apie ateitį. Jie, galimas daiktas, atsilieps teigiamai į tai, ką pasakysime jų tarpduryje (Ekl 9:12; 1 Kor 7:31, NW). Žmonės dar ir persikrausto. Galbūt savo teritorijoje rasime naujų gyventojų, atsiliepsiančių į gerąją naujieną — gal tai bus jauni, subrendę žmonės, dabar gyvenantys atskirai ir rimtai mąstantys apie savo gyvenimo tikslą.
5 Ar mes ir toliau lankysimės? Taip! Šventraštis mums duoda ganėtinai paskatos vis ateidinėti pas žmones. Galų gale, kai skelbimo darbas bus baigtas, Jehova palaimins mus už nepaliaujamas pastangas tarnyboje; jis palaimins ir tuos, kurie dėkingai atsiliepia į Karalystės gerąją naujieną (1 Tim 4:16).