Liudyk, kur tik yra žmonių
1 Pripažindamas Dievo dvasios vaidmenį savo tarnyboje, apaštalas Paulius pareiškė: „Dievas augino.“ Be to, jis sakė: „Mes juk esame Dievo bendradarbiai“ (1 Kor 3:5-9). Tai nuostabi privilegija. Kaip galėtume viešai parodyti, kad mes, Dievo bendradarbiai, vertiname tokią padėtį? Skelbdami gerąją naujieną visiems, kuriuos sutinkame besidarbuodami po namus ir kiekvienoje kitoje vietoje.
2 Mums liepta ‛padaryti mokiniais žmones’ (Mt 28:19). Jeigu tarnyboje pasišnekame tik su vienu kitu žmogumi, gal greitai pailstame ir jaučiamės mažai ką tepadarę. Kita vertus, labiausiai tarnyba mėgaujamės tada, kai įstengiame susiieškoti daug žmonių ir pakalbėti su jais. Tai gali būti gana sunku, nes mums prireiks imtis iniciatyvos eiti ten, kur yra žmonių, kad pasišnekėtume.
3 Praktiniai pavyzdžiai. Žmonėms galime liudyti turguose, parkuose, vairuotojų užeigose bei stotyse. Kai važiuoji viešuoju transportu, ar esi pasirengęs liudyti pakeliui? Du Liudytojai, tarnybos sueigon važiuodami sausakimšu autobusu, šnekučiavosi apie Rojaus vaizdelį iš Pažinimo knygos, aptarinėjo Dievo pažadus dėl ateities. Kaip jie ir tikėjosi, čia pat stovėjęs vaikinas slapta klausėsi; ką jis išgirdo, tai jam padarė įspūdį. Prieš išlipdamas iš autobuso, jis paėmė knygą ir paprašė, kad kas nors apsilankytų jo namuose.
4 Daugelis skelbėjų patyrė, koks džiaugsmas liudyti neformaliai. Kartą popietę viena sesuo nuėjo į vietinį prekybos centrą ir ėmė kalbinti žmones, kurie jau buvo apsipirkę, bet, rodosi, nesiskubino. Ji išplatino visą literatūrą, kurią turėjo krepšyje. Vienas vyras, lūkuriavęs savo automobilyje, mielai paėmė iš jos žurnalus. Anksčiau jis lankė sueigas, o tas pokalbis vėl pažadino jo susidomėjimą.
5 Aukštinti Jehovos vardą — privilegija. Jei esame uolūs skelbimo darbe, tampa aišku, kad neimame Dievo malonės veltui. „Dabar palankus metas“ padėti kitiems, todėl eikime, kur tik yra žmonių, ir liudykime jiems apie Jehovos „išganymo dieną“ (2 Kor 6:1, 2).