Esame liudytojai visada

1. Ko mus pamoko pasakojimas apie Jėzaus liudijimą moteriai prie šulinio?

¹ Praleidęs kelionėje daug valandų, Jėzus buvo pavargęs ir ištroškęs. Kai mokiniai nuėjo nusipirkti maisto, jis prisėdo pailsėti palei šulinį netoli vieno Samarijos miestelio. Jėzus nesirengė skelbti Samarijoje; jam tik reikėjo pereiti ją keliaujant į Galilėją. Vis dėlto jis nepraleido progos paliudyti moteriai, atėjusiai pasisemti vandens (Jn 4:5-14). Kodėl? Jėzus niekada nepamiršo esąs Jehovos „ištikimasis ir tiesakalbis Liudytojas“ (Apr 3:14). Mes sekame jo pavyzdžiu: esame Jehovos liudytojai visada (1 Pt 2:21).

2. Kaip galime pasiruošti liudyti neoficialiai?

² Būk pasirengęs. Nešiodamiesi su savimi leidinių, galime būti pasirengę liudyti neoficialiai. Daugelis skelbėjų visada turi po ranka lankstinukų — duoda jų parduotuvių tarnautojams, degalinių darbuotojams ir kitiems, su kuriais susitinka per dieną (Mok 11:6). Viena sesuo, kuriai tenka dažnai keliauti, į rankinę visuomet įsideda kišeninę Bibliją ir knygutę Ko iš tikrųjų moko Biblija?, ir su šalia sėdinčiais keleiviais stengiasi pradėti pokalbį.

3. Kaip galime pradėti pokalbį?

³ Pradėk pokalbį. Liudijant neoficialiai nebūtina pradėti nuo biblinės temos. Kalbėdamas su moterimi prie šulinio, Jėzus iš karto neprisistatė esąs Mesijas. Jis tiesiog paprašė gerti ir taip sužadino jos smalsumą (Jn 4:7-9). Viena sesuo pastebėjo, kad panašiai gali pradėti pokalbį paklausta, ar smagiai praleido kokią nors šventę. Ji nesako nešventusi todėl, kad yra Jehovos liudytoja, o paaiškina: „Aš nusprendžiau nešvęsti.“ Smalsus klausėjas teiraujasi kodėl, ir taip sesė gali paliudyti.

4. Kodėl Mato 28:18-20 žodžiai įkvepia tave?

⁴ Nors Jėzaus, uolaus skelbėjo, jau nebėra žemėje, jis toliau rūpinasi šiandien atliekamu skelbimo darbu (Mt 28:18-20). Taigi, kaip ir mūsų Pavyzdys Jėzus, esame liudytojai, visada pasirengę viešai kalbėti apie savo tikėjimą (Hbr 10:23).