Jehovos atlaidumas – pavyzdys tau

1, 2. a) Kada būna ypač sunku atleisti? b) Kaip pasielgė Denisė?

AR TU įstengi atleisti kitiems? Daugeliui iš mūsų tai nelengva, ypač jei įžeidimas ar skriauda didelė. Tačiau nugalėti užgautus jausmus ir atleisti tikrai galime išmokti. Pagalvok, pavyzdžiui, apie sesę Denisę.a 2017 metais ji drauge su šeima keliavo namo po apsilankymo Jehovos liudytojų pagrindiniame biure. Kelyje vienas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į juos. Denisė prarado sąmonę. Atsigavusi sužinojo, kad vaikai sunkiai sužaloti, o jos vyras Brajanas žuvo. Visa tai prisimindama Denisė sako: „Jaučiausi sugniuždyta, galvoje buvo sumaištis.“ Ji maldavo Jehovą ramybės, kai sužinojo, kad anas vairuotojas buvo blaivus ir jam niekas netrukdė saugiai vairuoti.

² Tam vairuotojui buvo iškelta byla dėl žmogžudystės. Jis galėjo sėsti į kalėjimą. Tačiau teismas pranešė Denisei, kad nuosprendis priklauso nuo jos liudijimo. Ji pasakoja: „Rodės, lyg kas būtų prapjovęs susiūtą žaizdą ir užpylęs kilogramą druskos. Teko prisiminti baisiausią gyvenime akimirką.“ Po kelių savaičių teismo salėje Denisei reikėjo liudyti byloje prieš vyrą, sukėlusį jos šeimai tokį skausmą. Ką ji sakė? Paprašė teisėjo elgtis su tuo žmogumi gailestingai.b Po šių žodžių teisėjas pravirko. „Per visus 25 teisėjavimo metus, – tarė jis, – nesu girdėjęs tokio liudijimo. Nukentėjusi šeima niekad nėra prašiusi pagailėti kaltinamojo. Tokių meilės ir atlaidumo kupinų žodžių niekas nesako.“

3. Kas paskatino Denisę atleisti?

³ Kas paskatino Denisę atleisti? Ji mąstė apie Jehovos parodytą pavyzdį (Mch 7:18). Jei gerai suprantame, koks Jehova atlaidus mums, atlaidžiai elgsimės ir su kitais.

4. Ką Jehova ragina mus daryti? (Efeziečiams 4:32)

⁴ Jehova ragina mus sekti jo pavyzdžiu ir kitiems mielai dovanoti. (Perskaityk Efeziečiams 4:32.) Tad turime būti pasirengę nuoskaudas atleisti (Ps 86:5; Lk 17:4). Šiame straipsnyje pateikti trys patarimai. Jeigu juos taikysime, atleisti bus lengviau.

NEIGNORUOK SAVO JAUSMŲ

5. Kaip galime pasijausti, kai mus kas nors užgauna? (Patarlių 12:18)

⁵ Neapgalvoti žodžiai ar veiksmai gali labai užgauti. Ypač skaudu, jeigu įžeidžia artimas bičiulis ar šeimos narys (Ps 55:​12–14). Jausmas toks, lyg kas būtų peiliu dūręs. (Perskaityk Patarlių 12:18.) Kai kurie mėgina skausmą ignoruoti. Tačiau nejaugi nepaisytum, kad tau į šoną įsmeigtas peilis? Savijauta tikrai nepagerės, jei mėginsi save įtikinti, kad nieko neįvyko.

6. Kokį poveikį mums daro užgaulė?

⁶ Užgaulė iš pradžių sukelia pyktį, o kartais, kaip rašoma Biblijoje, net įniršį. Tačiau joje esame įspėjami saugotis, kad tokios emocijos neaptemdytų blaivaus proto (Ps 4:4; Ef 4:26). Kodėl? Todėl, kad rūstybė neretai priveda prie veiksmų ir jų vaisiai dažniausiai būna kartūs (Jok 1:20). Patyrus užgaulę gali sukilti pyktis, bet nesiduok jo užvaldomas.

7. Kokias dar emocijas sukelia skriaudos?

⁷ Skriaudos sukelia ir kitokias nemalonias emocijas. Štai sesė En sako: „Kai buvau maža, tėtis paliko mamą ir vedė mano auklę. Jaučiausi atstumta. Kai jie susilaukė vaikų, rodės, lyg mane būtų iškeitę. Maniau, kad niekam manęs nereikia.“ Sesė vardu Žoržeta prisimena, kaip pasijautė dėl sutuoktinio neištikimybės: „Bičiuliavomės nuo pat vaikystės. Net pionieriais drauge tarnavom. Mano širdis buvo sugniuždyta.“ Ir sesė Naomi sako: „Nė neįsivaizdavau, kad vyras mane taip įskaudins. Kai pasisakė slapta žiūrėjęs pornografiją, pasijaučiau apgauta ir išduota.“

8. a) Kokių yra paskatų būti atlaidiems? b) Ką laimime, jeigu atleidžiame? (Žiūrėk rėmelį „Jeigu trauma lieka ilgam“.)

⁸ Ką sako ar daro kiti, nuo mūsų nepriklauso. Bet stenkimės valdyti savo pačių reakcijas. Paprastai visų geriausia yra atleisti. Kodėl? Todėl, kad mylime Jehovą, o jis moko mus būti atlaidžius. Jei toliau laikysime savyje apmaudą ir neatleisime, galime pasielgti kvailai ar net susigadinti sveikatą (Pat 14:​17, 29, 30). Tai paliudija sesės Kristinos žodžiai: „Kai pasineriu į pagiežą, mažiau šypsausi, maitinuosi kaip papuola, prastai miegu. Nebeįstengiu valdyti emocijų, tad dar labiau pašlyja santykiai tiek su vyru, tiek su kitais.“

9. Kodėl neturime laikyti pagiežos?

⁹ Net jei įžeidėjas neatsiprašo, neprivalai dėl jo poelgio kentėti. Minėta sesė Žoržeta sako: „Ne iš karto, bet pamažu atsikračiau pagiežos ir pykčio buvusiam vyrui. Tada pajaučiau tikrą ramybę.“ Jei liaujamės apmaudavę, apsaugome savo širdį nuo kartėlio. Galime toliau tarnauti Dievui ir džiaugtis gyvenimu (Pat 11:17). O kaip tada, jei atleisti niekaip nepavyksta?

KARTĖLĮ STENKIS ĮVEIKTI

10. Ko reikia emocinei žaizdai užgyti? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁰ Kaip gali numalšinti emocinį peršulį? Pirmiausia nesitikėk, kad pavyks iš karto. Juk ir sutvarstytai žaizdai užgyti reikia laiko. Panašiai emocinė žaizda užsitraukia per laiką. Tik tada esame pajėgūs iš tikro atleisti (Mok 3:3; 1 Pt 1:22).

11. Ko gali prašyti maldose?

¹¹ Maldose prašyk, kad Jehova sustiprintų norą atleisti.c Tai labai padėjo minėtai sesei En. Ji sako: „Prašiau Jehovą atleisti man ir namiškiams už visa, ką darome ne taip. Tada parašiau laišką tėčiui ir jo naujajai žmonai. Paaiškinau, kad jiems atleidau.“ En pripažįsta, kad tai padaryti nebuvo lengva. Bet ji išreiškia viltį: „Tikiuosi, kad juodu, paskatinti mano pastangų sekti Jehovos atlaidumu, daugiau pasidomės apie Dievą.“

12. Kodėl turime kliautis ne savo jausmais, o Jehova? (Patarlių 3:​5, 6)

¹² Neleisk jausmams užgožti sveiko proto, kliaukis Jehova. (Perskaityk Patarlių 3:​5, 6.) Jis žino, kas mums geriausia (Iz 55:​8, 9). Dievas niekada nelieptų daryti nieko kenksmingo. Tad jeigu ragina atleisti, tai tikrai išeis mums patiems į gera (Ps 40:4; Iz 48:​17, 18). O jausmai gali paklaidinti, trukdyti atleisti (Pat 14:12; Jer 17:9). Minėta sesė Naomi sako: „Iš pradžių maniau, kad pornografiją žiūrintis sutuoktinis nenusipelno atleidimo. Bijojau, kad jis ir vėl mane įskaudins ar kad pamirš, kiek žalos pridarė. Ir tikėjausi, kad Jehova mane supranta. Bet paskui suvokiau: nors Jehova supranta mano jausmus, tai dar nereiškia, kad juos pateisina. Jis žino, kad man sunku ir prireiks laiko atsigauti, tačiau taip pat tikisi, kad būsiu atlaidi.“d

MĄSTYK POZITYVIAI

13. Ką esame skatinami daryti Romiečiams 12:​18–21?

¹³ Atleisti nuoskaudą reiškia ne tik liautis apie ją kalbėjus. Jeigu mus įskaudinęs žmogus yra bendratikis, stenkimės su juo susitaikyti (Mt 5:​23, 24). Nugalėkime pyktį gailestingumu ir pagiežą atlaidumu. (Perskaityk Romiečiams 12:​18–21; 1 Pt 3:9.) Kas padės taip daryti?

14. Ką turime stengtis daryti ir kodėl?

¹⁴ Į įžeidėją pamėgink žvelgti Jehovos akimis. Jis atsirenka tai, kas kiekviename iš mūsų gera (2 Met 16:9; Ps. 130:3). Atmink: ką nori kitame žmoguje rasti, tą ir rasi. Jeigu susitelksi į pozityvius dalykus, atleisti bus lengviau. Džeredas sako: „Broliui lengviau atleisti, kai palyginu jo prasižengimą su ilgu jo dorybių sąrašu.“

15. Kodėl verta pasakyti žmogui, kad jam atleidai?

¹⁵ Taip pat vertėtų pasakyti žmogui, kad jam atleidai. Kodėl? Štai ką sako minėta Naomi: „Vyras paklausė: „Ar atleidai man?“ Mėginau pratarti, kad taip, bet neįstengiau. Supratau, kad iš tikro nesu jam atleidusi. Tačiau po kurio laiko vis dėlto jam pasakiau: „Atleidžiu tau.“ Kaip nušvito ašarotas mano vyro veidas ir kaip ramu pasidarė man pačiai! Nuo tada vėl pasitikime vienas kitu ir esame geriausi draugai.“

16. Ko iš straipsnio pasimokei apie atlaidumą?

¹⁶ Jehova moko mus atleisti (Kol 3:13). Tai ne visada lengva, bet įmanoma. Kad pavyktų, savo įžeistų jausmų neignoruokime, stenkimės nugalėti apmaudą ir negatyvius jausmus pakeiskime šviežiomis, pozityviomis mintimis. (Žiūrėk rėmelį „Trys patarimai“.)

MĄSTYK, KĄ GERA DUODA ATLAIDUMAS

17. Kodėl verta būti atlaidiems?

¹⁷ Būti atlaidžius mus motyvuoja daugelis priežasčių. Pirma, taip sekame savo gailestingojo Tėvo Jehovos pavyzdžiu ir jį džiuginame (Lk 6:36). Antra, parodome jam dėkingumą už tai, kad maloningai atleido mums patiems (Mt 6:12). Ir trečia, išsaugome gerą sveikatą ir draugystę su kitais.

18, 19. Ką galime pasiekti būdami atlaidūs?

¹⁸ Kartais net nenuvokiame, kiek gera galime pasiekti kitiems atleisdami. Prisimink minėtą sesę Denisę. Ji nė neįtarė, kad automobilio avariją sukėlęs vairuotojas ketino po teismo nusižudyti. Tačiau Denisės atlaidumo paskatintas jis ėmė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais.

¹⁹ Galbūt mums atrodo, kad atleisti yra vienas sunkiausių dalykų gyvenime. Bet tikrai ir vienas prasmingiausių (Mt 5:7). Tad visokeriopai sekime Jehovos atlaidumo pavyzdžiu.