Kiek brangus Jehovos vardas tau?

1, 2. Iš ko matome, kad Jehovos vardas Jėzui labai brangus?

JEHOVOS vardas Jėzui brangiau už viską. Jis išaukštino tą vardą labiau nei kas kitas. Jis net nepagailėjo gyvybės norėdamas įrodyti, kad Jehovos vardas garbingas ir šventas (Mk 14:36; Hbr 10:​7–9). O Tūkstantmečio pabaigoje Jėzus pagerbs Jehovos vardą grąžindamas visą jam duotą valdžią (1 Kor 15:​26–28). Jo nusistatymas teikti šlovę Dievo vardui daug pasako apie jųdviejų ryšį. Tai aiškus liudijimas, kad Jėzus savo Tėvą labai myli.

² Į žemę Jėzus atėjo Tėvo vardu (Jn 5:43; 12:13). Jo vardą apreiškė savo sekėjams (Jn 17:​6, 26). Tuo vardu jis mokė ir darė stebuklus (Jn 10:25). Net už mokinius prašė Jehovą, kad sergėtų juos „dėl savo vardo“ (Jn 17:11). Jeigu Jėzus taip iškėlė Jehovos vardą, argi kuris nors jo sekėjas galėtų to vardo nežinoti arba neminėti?

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Kadangi sekame Jėzaus pėdomis, mums jo Tėvo vardas itin reikšmingas (1 Pt 2:21). Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl „gerosios naujienos apie Karalystę“ skelbėjus Jehova pavadino savo vardu (Mt 24:14). Taip pat apžvelgsime, kas rodo, kad Jehovos vardas daug reiškia kiekvienam iš mūsų.

„ĖMĖ JUOS RINKTI Į SAVO VARDO TAUTĄ“

4. a) Kokią užduotį Jėzus davė mokiniams prieš grįždamas į dangų? b) Koks kyla klausimas?

⁴ Prieš pat sugrįždamas į dangų Jėzus savo mokiniams pasakė: „Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Taigi gerąją naujieną reikėjo paskelbti ne vien Izraelyje, kad visų tautų žmonės turėtų progą tapti Jėzaus sekėjais (Mt 28:​19, 20). Bet ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Būsite mano liudytojai“? Ar nauji mokiniai turėjo liudyti tik apie Jėzų, o Jehovos vardo jiems žinoti nereikėjo? Į šį klausimą atsako pasakojimas, užrašytas Apaštalų darbų knygos 15 skyriuje.

5. Kaip apaštalai ir kiti Jeruzalės vyresnieji paaiškino, kad visiems žmonėms reikia sužinoti Jehovos vardą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁵ 49 m. e. m. apaštalai ir kiti Jeruzalės vyresnieji susirinko aptarti, kas būtina kitataučiams, norintiems tapti krikščionimis. Tos diskusijos pabaigoje Jėzaus brolis Jokūbas pareiškė: „Simeonas papasakojo, kaip Dievas pirmą sykį pažvelgė į kitataučius ir ėmė juos rinkti į savo vardo tautą.“ Toliau Jokūbas pacitavo pranašo Amoso žodžius: „Kad likę žmonės uoliai ieškotų Jehovos drauge su visų tautų žmonėmis, vadinamais mano vardu, – sako Jehova“ (Apd 15:​14–18). Taigi buvo išpranašauta, kad nauji mokiniai pažins Jehovą, vadinsis jo vardu, tą vardą skelbs ir juo išsiskirs iš visų žmonių.

6, 7. a) Ko Jėzus buvo atėjęs į žemę? b) Kas yra svarbiau už žmonių išgelbėjimą?

⁶ Paties Jėzaus vardas reiškia „Jehova yra išgelbėjimas“. Ir tikrai ne veltui. Juk Jėzus atėjo į žemę atiduoti gyvybės už žmoniją ir taip sumokėti išpirkos, kad visiems atsivertų kelias į išgelbėjimą ir amžiną gyvenimą (Mt 20:28). Būtent per Jėzų Dievas gelbsti žmones, tikinčius išperkamosios aukos galia (Jn 3:16). O iš ko žmones reikėjo gelbėti? Iš vergovės, į kurią buvo įstumti dar Edeno sode. Kaip kalbėjome ankstesniame straipsnyje, pirmieji mūsų tėvai, Adomas ir Ieva, nusprendė nepaklusti Jehovai ir prarado amžino gyvenimo perspektyvą (Pr 3:​6, 24).

⁷ Tačiau buvo kai kas daug svarbesnio, nei išvaduoti Adomo ir Ievos palikuonius. Juk žmonių akyse buvo apšmeižtas Jehovos vardas (Pr 3:​4, 5). Tad ir jų išgelbėjimas neatsiejamas nuo Jehovos vardo apgynimo. Ir kas, jei ne Jėzus, labiausiai apgynė Jehovos vardą? Juk jis atstovavo Jehovai ir vykdė jo valią taip tobulai kaip niekas kitas.

8. Ką turėjo pripažinti visi įtikėję Jėzų?

⁸ Visi Jėzų įtikėję žmonės, tiek žydai, tiek kitataučiai, turėjo pripažinti, kad jų Gelbėtojas yra Jėzaus Tėvas, Dievas Jehova (Jn 17:3). Kaip ir Jėzus, jie turėjo vadintis Jehovos vardu, tą vardą aukštinti ir ginti. Nuo to priklausė jų išgelbėjimas (Apd 2:​21, 22). Taigi, visiems jiems buvo privalu pažinti ne vien Jėzų, bet ir Jehovą. Štai todėl savo maldą Jėzus baigė tokiais žodžiais: „Aš apreiškiau jiems tavo vardą ir dar apreikšiu, kad juose būtų meilė, kuria mane mylėjai, ir kad aš ir jie būtume viena“ (Jn 17:26).

„JŪS ESATE MANO LIUDYTOJAI“

9. Ko trokšta visi tikrieji Jėzaus sekėjai?

⁹ Tad tikriesiems Jėzaus sekėjams labai rūpi Jehovos vardo pašlovinimas (Mt 6:​9, 10). Dievo vardą jie laiko reikšmingesniu už visus kitus ir stengiasi tai parodyti darbais. Ką būtent turime daryti, kad pašlovintume Jehovos vardą ir apgintume jį nuo visų Šėtono mestų kaltinimų? Atsakymą į tai randame Izaijo knygoje.

10. Koks teismas nusakytas Izaijo knygos 42–44 skyriuose? (Izaijo 43:9; 44:​7–9; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Izaijo knygos 42–44 skyriai rodo, kiek daug galime nuveikti dėl Jehovos vardo pašlovinimo. Juose vaizdinga kalba nusakomas tarsi koks teismas, kuriame svarstoma dievystės byla. Jehova meta iššūkį visiems vadinamiesiems dievams, kad įrodytų savo dieviškumą. Jis pareikalauja tų dievų iškviesti savo liudytojus, kad už juos paliudytų. Tačiau jokių liudytojų tie dievai neturi. (Perskaityk Izaijo 43:9; 44:​7–9.)

11. Ką apie savo tarnus Jehova sako Izaijo 43:​10–12?

¹¹ Perskaityk Izaijo 43:​10–12. Apie savo tarnus Jehova sako: „Jūs esate mano liudytojai [...], o aš esu Dievas.“ Ir klausia jų: „Ar yra kitas Dievas be manęs?“ (Iz 44:8). Taigi, mums tenka garbinga pareiga atsakyti į šį klausimą. Savo žodžiais ir darbais liudijame, kad tikrasis Dievas yra Jehova. Jo vardas didingesnis už bet kurį kitą. Mūsų gyvensena byloja, kad Jehovą mylime ir esame nusistatę likti jam ištikimi net per sunkiausius išmėginimus. Visu tuo prisidedame prie Jehovos vardo išaukštinimo ir apgynimo.

12. Kaip išsipildė pranašiški žodžiai iš Izaijo 40:​3, 5?

¹² Gindami Jehovos vardą ir reputaciją, sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Izaijas taip pat pranašavo apie pirmtaką, kuris paruoš Jehovai kelią (Iz 40:3). Kaip tai išsipildė? Jonas Krikštytojas paruošė kelią Jėzui, turėjusiam ateiti ir kalbėti Jehovos vardu (Mt 3:3; Mk 1:​2–4; Lk 3:​3–6). Toje pačioje pranašystėje sakoma: „Jehovos šlovė bus apreikšta“ (Iz 40:5). Kaip ji buvo apreikšta? Per Jėzų. Žemėje jis taip tobulai atstovavo savo dangiškajam Tėvui, tarsi pats Jehova būtų nusileidęs pas žmones (Jn 12:45).

13. Ko galime mokytis iš Jėzaus?

¹³ Kaip ir Jėzus, mes esame Jehovos liudytojai. Vadinamės Jehovos vardu ir nepraleidžiame progų pasakoti kitiems apie jo nuostabius darbus. Tačiau kad mūsų liudijimas būtų paveikus, turime skelbti ir apie Jėzaus esminį vaidmenį pašlovinant Jehovos vardą (Apd 1:8). Jėzus yra pats svarbiausias Jehovos liudytojas, o mes iš jo mokomės (Apr 1:5). Kaip dar parodome, kad branginame Jehovos vardą?

KĄ REIŠKIA BRANGINTI JEHOVOS VARDĄ

14. Kas apie Jehovos vardą sakoma Psalmyno 105:3?

¹⁴ Jehovos vardu didžiuojamės (perskaityk Psalmyno 105:3). Jehova labai džiaugiasi matydamas, kad didžiuojamės jo vardu (Jer 9:​23, 24). Net esame raginami: „Kas giriasi, tesigiria Jehova“ (1 Kor 1:31; 2 Kor 10:17). Išties, kuo gi daugiau galėtume girtis, jei ne tuo, kad mūsų Dievas – Jehova. Mums ypatinga garbė aukštinti jo vardą ir ginti jo reputaciją. Todėl nesidrovėkime pasisakyti bendradarbiams, klasiokams, kaimynams ir kitiems, kad esame Jehovos liudytojai. Šėtonas norėtų nugramzdinti į užmarštį Jehovos vardą (Jer 11:21; Apr 12:17). Jis ir kiti jo melo skleidėjai siekia, kad Dievo vardas nebebūtų nė minimas (Jer 23:​26, 27). O tie, kas dangiškąjį Tėvą myli, „visą dieną džiaugiasi [jo] vardu“ (Ps 5:11; 89:16).

15. Ką reiškia šauktis Jehovos vardo?

¹⁵ Jehovos vardo šaukiamės (Jl 2:32; Rom 10:​13, 14). Jehovos vardo šauktis – tai daugiau nei tik žinoti jį ir minėti. Mes pažinome Jehovos asmenybę, išmokome juo pasitikėti ir kreipiamės į jį pagalbos bei išminties (Ps 20:7; 99:6; 116:4; 145:18). Apie Dievo vardą ir savybes kalbame visiems žmonėms, ragindami juos atgailauti ir suderinti savo gyvenseną su jo valia, idant pelnytų jo malonę (Iz 12:4; Apd 2:​21, 38).

16. Kaip galime įrodyti, kad Šėtonas melagis?

¹⁶ Dėl Jehovos vardo ištveriame kentėjimus (Jok 5:​10, 11). Savo ištikimybe per išmėginimus įrodome, kad Šėtonas yra melagis. Jobo dienomis piktasis Jehovos tarnus apkaltino tokiais žodžiais: „Žmogus už savo gyvybę atiduos viską“ (Job 2:4). Jo tvirtinimu, žmonės Dievui tarnaus tik tada, kai tai lengva, o sunkumų prispausti Dievo išsižadės. Jobas liko Jehovai ištikimas ir šį kaltinimą paneigė. Mes irgi turime garbingą pareigą parodyti, kad nuo Jehovos nenusigręšime net baisiausių išbandymų akivaizdoje. Galime neabejoti, kad Jehova dėl savo vardo mus apsaugos (Jn 17:11).

17. Kuo mums aktualus pamokymas, užrašytas 1 Petro 2:12?

¹⁷ Jehovos vardą gerbiame (Pat 30:9; Jer 7:​8–11). Kadangi atstovaujame Jehovai ir jo vardu vadinamės, mūsų elgesys turi didelę reikšmę. Gerais darbais pelnome tam vardui pagarbą, blogais – negarbę. (Perskaityk 1 Petro 2:12.) Esame netobuli, klystantys žmonės, todėl privalome žiūrėti, ką kalbame ir veikiame. Visomis išgalėmis, visa esybe turime aukštinti savo dangiškojo Tėvo vardą.

18. Iš ko dar akivaizdu, kad mums labiausiai rūpi Jehovos vardo garbė? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

¹⁸ Jehovos vardas mums svarbiau už asmeninę reputaciją (Ps 138:2). Kodėl svarbu tai atminti? Todėl, kad dėl meilės Jehovai galime užsitraukti aplinkinių nepakantą.a Jėzus dėl Jehovos vardo ryžosi gėdingai mirčiai, tarsi būtų koks nusikaltėlis. Jis ištvėrė kančias „nepaisydamas gėdos“, tai yra nebijodamas žmonių paniekos (Hbr 12:​2–4). Labiausiai Jėzui rūpėjo įvykdyti Jehovos valią (Mt 26:39).

19. Kodėl Jehovos vardas brangus tau?

¹⁹ Mums didžiausia dovana yra tarnauti Jehovai ir vadintis jo vardu. Dėl to vardo esame pasirengę ištverti aplinkinių neapykantą, pajuokas, net nuožmiausią priešiškumą. Būkime nusistatę aukštinti Jehovos vardą visada, net ir smarkiausiai Šėtono puolami. Taip įrodysime, kad mums, kaip ir Jėzui Kristui, Jehovos vardas brangiau už viską.