„Aš ir mano šeima tarnausime Jehovai“

1. Ką ir kodėl turime daryti, kad būtume išties laimingi? (Izaijo 48:​17, 18)

DANGIŠKASIS Tėvas mus labai myli ir nori, kad būtume laimingi dabar ir ateityje (Mok 3:​12, 13). Jis apdovanojo mus įvairiais talentais, bet nesuteikė gebėjimo savarankiškai valdyti žmonių visuomenę ir patiems spręsti, kas mums gera, o kas bloga (Mok 8:9; Jer 10:23). Jehova žino, kad mums gerai eisis tik tada, jeigu jam tarnausime ir laikysimės jo nustatytų normų. (Perskaityk Izaijo 48:​17, 18.)

2. Kokią netiesą perša Šėtonas ir ką Jehova dėl to daro?

² Šėtonas perša iliuziją, esą galime apsieiti be Dievo ir gerovę susikurti savo pačių jėgomis (Pr 3:​4, 5). Norėdamas tą melą aiškiai paneigti Jehova kuriam laikui leido žmonių visuomenėje savivaldą. Jos padarinių toli ieškoti nereikia. Tačiau Biblijoje pasakojama ir apie daugelį vyrų ir moterų, kurie visą gyvenimą tarnavo Dievui. Didingiausias iš jų – Jėzus Kristus. Pasigilinkime, kodėl jis apsisprendė tarnauti Jehovai. Tada pažiūrėsime, kodėl mūsų dangiškasis Tėvas vertas didžios garbės. Ir galiausiai apžvelgsime kelias priežastis, paskatinusias mus pačius tapti Jehovos tarnais.

KODĖL JĖZUS APSISPRENDĖ TARNAUTI JEHOVAI

3. Kas Jėzui buvo pasiūlyta ir kaip jis į tai reagavo?

³ Atėjęs į žemę, Jėzus turėjo ne kartą aiškiai parodyti, kam yra apsisprendęs tarnauti. Antai netrukus po jo krikšto Šėtonas pažadėjo jam atiduoti visas pasaulio karalystes, jei bent kartelį jį pagarbins. Jėzus atsakė: „Eik šalin, Šėtone! Parašyta: „Jehovą, savo Dievą, garbink ir jam vienam tarnauk“ (Mt 4:​8–10). Kodėl Jėzaus nusistatymas buvo toks tvirtas? Aptarkime kelias priežastis.

4, 5. Kodėl Jėzus ištikimai tarnavo Jehovai?

⁴ Jėzaus atsidavimo Jehovai pagrindas buvo meilė. Jėzus savo dangiškąjį Tėvą labai stipriai mylėjo (Jn 14:31). Taip pat jis žinojo, kad tarnauti Jehovai yra jo pareiga (Jn 8:​28, 29; Apr 4:11). Dievas yra gyvybės Kūrėjas, jis dosnus ir vertas mūsų visiško pasitikėjimo (Ps 33:4; 36:9; Jok 1:17). Jehova kalbėjo Jėzui vien tiesą. Ir visa, ką Jėzus turėjo, buvo jo dovanos (Jn 1:14). O Šėtonas sėjo mirtį. Jis yra melagis, užvaldytas godumo ir savanaudiškumo (Jn 8:44). Dėl to Jėzus nė neprisileido minties, kad galėtų pasielgti kaip piktasis ir atsimesti nuo Jehovos (Fil 2:​5–8).

⁵ Jėzus taip pat žinojo, kad uoliai tarnaudamas Dievui nuveiks labai daug gera (Hbr 12:2). Savo ištikimybe jis pašlovins Jehovos vardą ir atvers kelią žmonėms į išvadavimą iš visų Šėtono sukeltų kančių.

KODĖL JEHOVA VERTAS GARBĖS

6, 7. Kodėl daugelis Jehovos tarnais netampa ir kodėl jis garbės nusipelno?

⁶ Daugelis žmonių Jehovos tarnais netampa, nes jo nepažįsta. Nežino jo patrauklių savybių, taip pat kiek daug jų labui jis yra padaręs. Panašiai buvo su atėniečiais, kuriems skelbė apaštalas Paulius (Apd 17:​19, 20, 30, 34).

⁷ Paulius paaiškino, kad tikrasis Dievas „duoda visiems gyvybę, alsavimą ir visa kita“, ir pridūrė: „Jo dėka mes gyvename, judame ir esame“. Kūrėjas „iš vieno žmogaus [...] iškildino visas tautas“, todėl nusipelno mūsų teikiamos garbės (Apd 17:​25, 26, 28).

8. Paaiškink, ko Jehova niekada nedarys.

⁸ Būdamas visatos Kūrėjas ir Viešpats, Jehova galėtų priversti žmones jam tarnauti. Tačiau niekada to nedarys. Jis tiesiog paliudija apie savo veiklą ir meilę mums. Jehova nori, kad žmonės amžiams taptų jo draugais (1 Tim 2:​3, 4). Dėl to moko mus visiems skelbti, ką yra dėl žmonijos sumanęs ir kaip tai įgyvendins (Mt 10:​11–13; 28:​19, 20). Dievas subūrė mus į bendruomenes ir paskyrė jose rūpestingus prižiūrėtojus (Apd 20:28).

9. Iš ko akivaizdi Jehovos meilė?

⁹ Jehovos nepaprasta meilė matoma ir iš to, kad jis rūpinasi net tais žmonėmis, kurie jo nepaiso. Milijardai per visą istoriją elgėsi kaip patys išmano. Tačiau Jehova vis tiek negailėjo nieko, kas būtina gyvybei ir daro gyvenimą malonų (Mt 5:​44, 45; Apd 14:​16, 17). Jis iš neklusnių žmonių neatėmė gebėjimo mylėti vienas kitą, auginti šeimą, džiaugtis savo darbų vaisiais (Ps 127:3; Mok 2:24). Aiškiai matome, kad dangiškasis Tėvas visus labai myli (Iš 34:6). O dabar prisiminkime keletą priežasčių, dėl kurių patys apsisprendėme tapti Jehovos tarnais, ir kaip jis mus už tai laimina.

KODĖL MES TAPOME JEHOVOS TARNAIS

10. a) Kokia yra stipriausia paskata tarnauti Jehovai? (Mato 22:37) b) Kodėl tu esi dėkingas Jehovai už jo kantrybę? (Psalmyno 103:​13, 14)

¹⁰ Kaip ir Jėzus, Dievui tarnaujame pirmiausia iš stiprios meilės ir atsidavimo. (Perskaityk Mato 22:37.) Mus sužavėjo Jehovos savybės, pavyzdžiui jo didžiulė kantrybė. Antai izraelitus jis maloniai ragino: „Prašau jūsų, gręžkitės nuo savo blogų kelių“ (Jer 18:11). Dievas niekad nepamiršta, kad esam netobuli, tik dulkelės. (Perskaityk Psalmyno 103:​13, 14.) Matydami, koks Jehova kantrus ir kokios gražios visos jo savybės, trokšte trokštame tarnauti jam amžinai.

11. Dėl kokių dar priežasčių tarnaujame Jehovai?

¹¹ Jehovai tarnaujame ir dėl to, kad tokia mūsų pareiga (Mt 4:10). Taip pat suvokiame, kiek daug mūsų atsidavimas Jehovai reiškia. Savo ištikimybe pašloviname jo vardą ir įrodome, kad Šėtonas kalba netiesą. Visu tuo labai džiuginame dangiškojo Tėvo širdį. Be to, tik tarnaudami Jehovai galime tikėtis amžinojo gyvenimo dovanos (Jn 17:3).

12, 13. Ko mus pamoko Džeinės ir Pem patirtis?

¹² Meilę Jehovai ugdomės nuo pat mažens ir ji stiprėja visą gyvenimą, iki pat senatvės. Štai dvi seserys, Džeinė ir Pem,a Bibliją pradėjo studijuoti, kai pirmai buvo 11, antrai – 10 metų. Jų tėvai studijuoti nenorėjo, tačiau dukroms leido su sąlyga, kad abi su šeima savaitgaliais eis į pamaldas bažnyčioje. „Žinios iš Biblijos, kurias įgijau liudytojų padedama, – pasakoja Džeinė, – įkvėpė jėgų atsispirti bendraamžių spaudimui svaigintis narkotikais ir elgtis amoraliai.“

¹³ Po kelerių metų abi merginos tapo skelbėjomis. Vėliau ėmėsi pionieriavimo ir sykiu rūpinosi senstančiais tėvais. Prisimindama anas dienas Džeinė sako: „Iš patirties įsitikinau, kad Jehova visad rūpinasi savo draugais. Anot žodžių iš 2 Timotiejui 2:​19, jis „pažįsta tuos, kurie jam priklauso“.“ Be abejo, Dievas niekada nepalieka žmonių, jį mylinčių ir jam tarnaujančių.

14. Kaip galime ginti Jehovos šventą vardą? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁴ Trokštame paneigti visa, kuo buvo apjuodintas Jehovos vardas. Jis yra pats brangiausias mūsų Draugas, tad nepakenčiame, jei kas nors kalba apie jį netiesą. Tarkim, tavo gerą bičiulį vieną dieną ima kaltinti žiaurumu ar nesąžiningumu, o tu žinai, kad jis geraširdis, dosnus ir atlaidus. Ką darysi? Be abejo, draugą užsistosi. Panašiai kai Šėtonas ir jo paveikti žmonės apkalba Dievą visokiais nebūtais dalykais, negalime tylėti. Tiesiog turime pasakyti tiesą ir ginti jo šventą vardą (Ps 34:1; Iz 43:10). Tiek žodžiais, tiek darbais stengiamės parodyti savo nusistatymą visa siela tarnauti Jehovai.

15. Kaip Pauliui buvo atlyginta už tai, kad pakeitė savo gyvenimo siekius? (Filipiečiams 3:​7, 8)

¹⁵ Norėdami deramai tarnauti Jehovai ar dar daugiau tam atsidėti, esame pasirengę net keisti savo tikslus. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius nutarė atsisakyti aukšto visuomeninio statuso, kad galėtų tapti Kristaus sekėju ir tarnauti Jehovai (Gal 1:14). Dėl to gyvenime nuveikė daug gera ir buvo apdovanotas garbe valdyti su Kristumi iš dangaus. Dėl savo sprendimo tarnauti Jehovai jis niekada nesigailėjo. (Perskaityk Filipiečiams 3:​7, 8.) Nesigailime ir mes.

16. Ko galime pasimokyti iš Džulijos? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁶ Jei susitelkiame į tarnybą Jehovai, mūsų gyvenimas bus laimingas ir dabar, ir ateityje. Tuo įsitikino Džulija. Ji nuo mažumės giedojo bažnyčios chore. Viena operos dainininkė įžvelgė jos talentą ir ėmėsi mokyti. Džulija netruko išgarsėti, dainavo prestižinėse koncertų salėse. Kai mokėsi vienoje žymioje muzikos mokykloje, bendraklasė pradėjo pasakoti jai apie Dievą ir pasakė, kad jo vardas Jehova. Netrukus mergina pradėjo studijuoti Bibliją dukart per savaitę. Galiausiai ji nusprendė nesiekti karjeros muzikos pasaulyje ir atsidėti tarnybai. Ryžtis tokiam žingsniui nebuvo lengva. „Daug kas sakė, kad niekais nueis mano talentas, – prisimena ji, – bet aš norėjau susitelkti tik į tarnybą Jehovai.“ Dabar, kai nuo ano sprendimo praėjo jau per tris dešimtmečius, Džulija sako: „Jaučiu vidinę ramybę ir pasitikiu, kad Jehova ateityje patenkins visus mano širdies troškimus“ (Ps 145:16).

TOLIAU TARNAUK JEHOVAI

17. Kuo šis laikmetis reikšmingas Dievo tarnams ir kuo – kitiems žmonėms?

¹⁷ Gyvename itin reikšmingu metu. Apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „dar „trumpa valandėlė“, ir „ateinantis ateis, nesuvėluos“ (Hbr 10:37). Kuo tai svarbu suvokti? Viena, žmonėms mažai beliko laiko stoti į Jehovos pusę (1 Kor 7:29). Antra, Dievo tarnams reikia atminti, kad būsimi išmėginimai truks tik „trumpą valandėlę“.

18. Ko iš mūsų tikisi Jehova ir Jėzus?

¹⁸ Jėzus ragino žmones visam laikui tapti jo sekėjais (Mt 16:24). Tad net jei esame krikščionys jau daugelį metų, nelėtinkime tempo. Jehova tikisi, kad visomis jėgomis laikysimės savo pažado jam tarnauti. Net ir šiomis sunkiomis dienomis tai daryti mums gera ir džiugu (Ps 35:27).

19. Ko pasimokome iš Džino?

¹⁹ Kai kurių manymu, tarnyba Jehovai yra per didelė auka. Gal ir tu, ypač jei esi jaunas, bijai ką nors prarasti? Brolis vardu Džinas sako: „Man atrodė, kad tarnyba Jehovai labai varžo. Daugelis bendraamžių linksmindavosi vakarėliuose, ėjo į pasimatymus ir žaidė smurtinius kompiuterinius žaidimus, o man tekdavo sėdėti sueigose ir eiti į tarnybą.“ Kaip toks požiūris Džiną paveikė? „Ėmiau slapta elgtis nederamai, – sako jis. – Ir kurį laiką buvo visai nieko. Bet iš tikro nesijaučiau laimingas. Negalėjau pamiršti, ko buvau mokęsis iš Biblijos, ir galiausiai nutariau iš širdies atsidėti tarnybai. Nuo tos dienos Jehova, regis, atsako į kiekvieną mano maldą.“

20. Kokia yra mūsų nuostata?

²⁰ Psalmininkas giedojo Jehovai: „Laimingas tas, kurį išsirenki ir pakvieti gyventi savo kiemuose“ (Ps 65:4). Tad ir mūsų nuostata tegul būna tokia, kokią išreiškė Jozuė: „Aš ir mano šeima tarnausime Jehovai“ (Joz 24:15).