Nuolankiai pripažinkime, kad daug ko nežinome

1. Kokiais gebėjimais Jehova mus apdovanojo ir kodėl?

JEHOVA apdovanojo mus gebėjimu semtis žinių, jas apmąstyti, daryti išvadas ir išmintingai elgtis. Kodėl? Kad galėtume jį pažinti ir jam tarnauti (Pat 2:​1–5; Rom 12:1).

2. a) Ką turime nuolankiai pripažinti? (Jobo 37:​23, 24; taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Kodėl tai svarbu?

² Tačiau tai nereiškia, kad galime žinoti ir perprasti viską. (Perskaityk Jobo 37:​23, 24.) Prisimink Jobą. Jehova uždavė jam daugybę klausimų ir šis nesugebėjo į juos atsakyti. Tada Jobas pripažino savo menką išmanymą ir nuolankiai pataisė mąstyseną (Job 42:​3–6). Mums irgi svarbu būti kukliems ir suvokti, kad žinom ne viską. Bet galime neabejoti: Jehova atskleis visa, kas būtina, kad gebėtume išmintingai apsispręsti (Pat 2:6).

3. Kas aptariama šiame straipsnyje?

³ Šiame straipsnyje prisiminsime kelis iš klausimų, atsakymų į kuriuos kol kas neturime. Taip pat pažiūrėsime, kokių dėl to gali kilti sunkumų. Suprasime, kad tam tikrų dalykų mums geriau nežinoti. Straipsnis sustiprins mūsų pasitikėjimą, kad Visažinis Jehova atskleidžia mums tiek, kiek iš tikro reikia (Job 37:16).

NEŽINOME, KADA ATEIS PABAIGA

4. Ko mes nežinome, kaip rašoma Mato 24:36?

⁴ Perskaityk Mato 24:36. Mes nežinome, kada šią sistemą ištiks galas. Net Jėzus būdamas žemėje nežinojo „dienos ir valandos“.a Prieš sugrįždamas į dangų jis apaštalams pasakė, kad tam tikrus laikus ir laikotarpius Jehova „pasiliko savo paties žinioje“ (Apd 1:​6, 7). Dievas yra nustatęs pabaigos dieną, bet mes jos nežinome.

5. Kodėl gali atrodyti, kad žinoti pabaigos datą būtų gerai?

⁵ Kadangi nežinome, kiek dar reikės laukti Jehovos dienos, galime imti nekantrauti arba nustoti vilties, ypač jei laukiame jau senokai. Arba gali būti sunku pakelti namiškių ar kitų žmonių pajuokas (2 Pt 3:​3, 4). Gal net atrodo, kad žinodami pabaigos datą turėtume daugiau motyvacijos pakentėti ir aplinkinių pašaipos nebūtų tokios skaudžios.

6. Kodėl gerai, kad nežinome pabaigos datos?

⁶ Bet iš tikro labai gerai, kad pabaigos datos nežinome. Tai leidžia parodyti, kad tarnaujame Jehovai iš meilės ir kad juo pasitikime. Mūsų tikėjimas neturi, taip sakant, galiojimo termino. Jehovos valią vykdysime ne iki kokios nors datos, o visada. Tad per daug nesukime galvos, kada tiksliai prasidės „būsimoji Jehovos diena“. Verčiau sutelkime mintis į nuostabias permainas, kurios tą dieną įvyks. Taip stiprės mūsų atsidavimas Dievui ir troškimas elgtis kaip jam patinka (2 Pt 3:​11, 12).

7. Ką Jehova mums atskleidė?

⁷ Ir pagalvok, kiek daug Jehova mums jau atskleidė! Žinome, kad 1914 metais prasidėjo paskutinės dienos. Biblijos pranašystės leido ne vien išsiaiškinti šią datą. Jose detaliai nusakyta, kokios sąlygos įsivyraus žemėje nuo tų metų. Tad esame visiškai įsitikinę, kad „didžioji Jehovos diena jau arti!“ (Sof 1:14). Taip pat aiškiai suprantame ir kokią užduotį Jehova yra mums pavedęs – kuo plačiau žmonėms paskelbti „gerąją naujieną apie Karalystę“ (Mt 24:14). Ši žinia garsinama jau apie 240 šalių ir valdų, daugiau kaip 1000 kalbų. Kad uoliai dalyvautume gyvybiškai svarbiame evangelizacijos darbe, žinoti „dienos ir valandos“ mums nebūtina.

NEŽINOME, KO KONKREČIAI JEHOVA IMSIS

8. Ką Saliamonas įvardijo žodžiais „Dievo darbai“? (Mokytojo 11:5)

⁸ Ne visada galime iš anksto žinoti, kokie bus tolesni „Dievo darbai“. (Perskaityk Mokytojo 11:5.) Šiais žodžiais Saliamonas įvardijo visa, ką Jehova pats daro arba kam leidžia įvykti, kad būtų jo valia. Kokių konkrečiai veiksmų jis imsis ir ką darys mūsų labui, tiksliai nežinome (Ps 37:5). To negebame iki galo perprasti, lygiai kaip mokslininkai nepajėgia paaiškinti visko, kas vyksta motinos įsčiose vystantis vaisiui.

9. Kokių dvejonių ir kodėl mums gali kilti?

⁹ Nežinodami, kaip Jehova mumis pasirūpins, galime pristigti ryžto daugiau atsidėti tarnybai. Gali apimti dvejonės, ar tikrai verta aukotis, pavyzdžiui atsisakyti ištaigesnio gyvenimo arba keltis ten, kur trūksta skelbėjų. Arba, jei nepavyksta pasiekti kokių nors teokratinių tikslų, jei nematome akivaizdžių vaisių skelbimo tarnyboje ar iškyla didelių sunkumų statant Karalystės salę, gali net pirštis mintis, kad Jehova išvis nepadeda ir mūsų užmojui nepritaria.

10. Kokias savybes Jehova mums padeda ugdytis?

¹⁰ Tačiau yra ir kita medalio pusė. Nenumanydami, kokių konkrečiai veiksmų Jehova imsis, galime ugdytis tokias svarbias savybes kaip nuolankumas ir kuklumas. Laikui bėgant įsitikiname, kad Jehovos sumanymai ir veiklos būdai toli pranoksta mūsų įsivaizdavimą (Iz 55:​8, 9). Taip stiprėja pasitikėjimas, kad Dievo rodomas kelias nuves į sėkmę. Už gerus darbus, nuveiktus tarnyboje ar kitoje teokratinėje veikloje, suprantama, dėkojame Jehovai (Ps 127:1; 1 Kor 3:7). Bet jei einasi ne taip, kaip tikėjomės, atminkime, kad Jehova vis tiek yra padėties šeimininkas (Iz 26:12). Darykime, ką pajėgiame, ir Dievas padės. Jis parodys kryptį, nors gal ir ne taip stebuklingai, kaip kartais darydavo senovėje (Apd 16:​6–10).

11. Ką apie Jehovą gerai žinome?

¹¹ Svarbiausia nepamiršti, kad Jehova visa daro su meile, teisingai ir išmintingai. Taip pat kad labai vertina mūsų pastangas dėl jo ir bendratikių. Ir būkime tikri: jis atlygins tiems, kas jam ištikimi (Hbr 11:6).

NEŽINOME, KAS NUTIKS RYTOJ

12. Kokia akivaizdi tiesa užrašyta Jokūbo 4:​13, 14?

¹² Perskaityk Jokūbo 4:​13, 14. Jokūbas užrašė neginčijamą tiesą: niekas negali pasakyti, koks bus jo gyvenimas rytoj. Šiame pasaulyje mus bet kada gali užklupti „nelaimės metas ir atsitiktinumas“ (Mok 9:11). Tad nežinome, kurie mūsų užmojai pavyks, o kurie ne. Ir apskritai nesam tikri, ar mūsų pačių gyvenimas nenutrūks ir galėsime tuos užmojus įgyvendinti.

13. Kokį poveikį mums daro nežinomybė dėl ateities?

¹³ Tokią nežinią gali būti išties sunku pakelti. Nerimas dėl ateities labai slegia ir atima džiaugsmą. Netektys ar negandos kelia liūdesį ir kartėlį, o nesipildantys lūkesčiai – nusivylimą (Pat 13:12). Visa tai gali pakirsti vidines jėgas.

14. Nuo ko priklauso mūsų laimė? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁴ Tačiau sunkumai mums duoda progą įrodyti, kad savo dangiškajam Tėvui tarnaujame iš meilės, o ne iš egoistinių norų. Kaip rodo Biblijos pasakojimai, neprotinga būtų tikėtis, kad Jehova atitolins visus sunkumus ir mūsų gyvenimą iš anksto detaliai suplanuos. Laimingi galime būti net ir nenumanydami, kas toliau nutiks. Svarbiausia, prašykime Dievą, kad kreiptų mūsų žingsnius, ir klausykime jo pamokymų (Jer 10:23). Planuodami savo veiklą ir apsispręsdami stenkimės atsižvelgti į Jehovos požiūrį. Juk Jokūbas rašo: „Jeigu Jehova panorės, gyvensime ir darysime tą ar aną“ (Jok 4:15).

15. Ką apie ateitį žinome?

¹⁵ Nors nesam tikri, kas nutiks rytoj, laukiame amžino gyvenimo – danguje ar žemėje. Šią dovaną pažadėjo negalintis meluoti Dievas ir jam niekas nesutrukdys tesėti savo pažadų (Tit 1:2). Vien Jehova geba iš anksto apreikšti, „kokia bus pabaiga, [...] kas dar nėra įvykę“. Jo nusakyti dalykai pildėsi praeityje ir pildysis ateityje (Iz 46:10). Ramūs esame dėl to, kad niekas negali atskirti mūsų nuo Dievo meilės (Rom 8:​35–39). Jis mus pamoko išminties, guodžia ir suteikia jėgų ištverti visokius išbandymus. Dangiškasis Tėvas visada mus globos ir laimins (Jer 17:​7, 8).

IKI GALO NESUVOKIAME, KAIP GERAI JEHOVA MUS PAŽĮSTA

16. Kokius sunkiai suvokiamus dalykus apie Jehovą skaitome Psalmyno 139:​1–6?

¹⁶ Perskaityk Psalmyno 139:​1–6. Jehova puikiai mato, kokie esame ir kokios aplinkybės yra padariusios įtaką mūsų fizinei, emocinei ir psichinei brandai. Jis supranta mūsų jausmus ir žino ne tik ką sakome, bet ir ką norime pasakyti, ne tik ką darome, bet ir kodėl tai darome. Dovydo žodžiais tariant, jis tarsi glėbyje mus saugo ir gali iškart suteikti pagalbą. Išties nepaprasta, kad pats visatos Valdovas, dangaus ir žemės Kūrėjas, taip akylai mus sergi ir globoja! „Ne mano protui tai suvokti, – sakė Dovydas, – ne mano minčiai tai aprėpti“ (Ps 139:6).

17. Dėl ko gali būti sunku patikėti, kad Jehova mus gerai pažįsta?

¹⁷ Dėl skaudžios asmeninės patirties, dėl tam tikrų kultūrinių aplinkybių ar ankstesnių įsitikinimų gali būti sunku pajausti, kad Jehova yra mylintis Tėvas ir mumis rūpinasi. O gal atrodo, kad esame padarę pernelyg didelių klaidų ir santykius su Dievu susigadinę visam laikui. Net Dovydas ne sykį kalbėjo, kaip bijo prarasti Jehovos malonę (Ps 38:​18, 21). O tie, kam sunkiai sekasi keisti gyvenseną ir prisiderinti prie Dievo normų, galbūt kartais pasvarsto: „Jeigu Jehova išties mane supranta, kodėl reikalauja atsisakyti gyvenimo būdo, kuris man toks savas?“

18. Kodėl svarbu pripažinti, kad Jehova pažįsta mus geriau nei mes patys? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁸ Turime save įtikinti, kad Jehova mus pažįsta geriau nei mes save ir mato mumyse daugiau gera nei mes patys. Mato jis ir trūkumus. Bet sykiu supranta, kokie stengiamės būti, ir už tai myli (Rom 7:15). Jeigu aiškiai įsisąmoninsime, kad Jehova žino mūsų potencialą, tarnausime jam su dar didesniu pasitikėjimu ir džiaugsmu.

19. Ką apie Jehovą tikrai žinome?

¹⁹ Dievas yra meilė, tuo nė kiek neabejojame (1 Jn 4:8). Akivaizdu, kad teisingumo normas jis nustatė iš meilės ir iš pačių geriausių norų. Žinome, kad Jehova trokšta apdovanoti mus amžinu gyvenimu. Jis net Sūnų siuntė į žemę paaukoti už mus gyvybę. Tai tikras įrodymas, kad klaidos ir netobulumas – ne kliūtis ištikimai tarnauti Dievui (Rom 7:​24, 25). Ir atminkime: „Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską“ (1 Jn 3:​19, 20). Jam esam lyg ant delno. Jehova neabejoja, kad sėkmingai įvykdysime visa, kas jo patikėta.

20. Ko reikia, kad išvengtume bereikalingo nerimo?

²⁰ Dievas neslepia jokios mums reikalingos informacijos. Jeigu nuolankiai tai pripažįstame, nepradėsime nerimauti dėl dalykų, kurie ne mūsų žinioje. Susitelksime į tai, kas išties svarbu. Tokia nuostata liudys, kad besąlygiškai pasikliaujame Visažiniu Jehova (Job 36:4). Dabar tikrai dar mažai suvokiame, bet ateityje mūsų laukia daug nauja – žinių apie savo didį Kūrėją galėsime semtis ištisą amžinybę (Mok 3:11).