Jėzus „mokėsi klusnumo“

Jėzus visada buvo Jehovai klusnus (Jn 8:29). Kodėl tad Biblijoje sakoma, kad jis „per kentėjimus mokėsi klusnumo“? (Hbr 5:8)

Žemėje Jėzus patyrė tai, ko nebuvo patyręs danguje. Jo tėvai, nors ir dievobaimingi, vis dėlto buvo netobuli (Lk 2:51). Piktavaliai religiniai vadovai ir valdžios pareigūnai jo nekentė (Mt 26:59; Mk 15:15). Galiausiai Jėzus „nusižemino ir buvo Dievui klusnus iki pat mirties“ ant kančių stulpo (Fil 2:8).

Visa ši patirtis žemėje Jėzui, galima sakyti, buvo naujos klusnumo pamokos. Todėl dabar jis yra atjautus Karalius ir vyriausiasis kunigas, gebantis suprasti mūsų silpnumą (Hbr 4:15; 5:9). Šitaip išmokęs klusnumo Jėzus tapo Jehovai dar brangesnis ir naudingesnis. Taigi ir mes, jeigu sunkiomis aplinkybėmis liekame klusnūs Jehovai, tampame dar vertingesni įrankiai jo rankose įvairioms užduotims atlikti (Jok 1:4).