Izaijo 26:3. „Tu saugai tuos, kas kliaujasi tavimi“

„Tu saugai tuos, kas kliaujasi tavimi. Juos laimini ramybe nuolatos, nes jie tavimi pasitiki“ (Izaijo 26:3, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Nesvyruojantiems duodi ramybę ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki“ (Izaijo 26:3, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Izaijo 26:3 prasmė

Šiais žodžiais pranašas Izaijas patikina, kad žmogus gali jaustis saugus ir ramus, jei besąlygiškai kliaujasi Dievu.

„Tu saugai tuos, kas kliaujasi tavimi.“ Čia kalbama apie žmones, kurie visomis aplinkybėmis pasitiki savo Dievu Jehova.a Jie supranta, kad, prireikus dėl ko nors svarbaus apsispręsti, negali pasikliauti savo išmanymu. Jie stengiasi suprasti Dievo požiūrį, todėl stropiai gilinasi į Biblijos mokymus ir juos apmąsto (Psalmyno 1:2; 119:15; Patarlių 3:5, 6). Kai kyla nelengvi išbandymai, jie kreipiasi į Jehovą malda ir prašo pagalbos (Psalmyno 37:5; 55:22). Taip parodo pasitikėjimą Dievu, o jis teikia jiems ramybę.

„Juos laimini ramybe nuolatos.“ Hebrajiškame šios eilutės tekste žodis „ramybė“ pavartotas dukart. Galima būtų versti „laimini ramybių ramybe“, tai yra pačia tikriausia, tobula ramybe. Kas visiškai pasitiki Jehova, džiaugiasi tokia vidine ramybe, kuri nepriklauso nuo gyvenimo aplinkybių (Psalmyno 112:7; 119:165). Jos pagrindas yra artimas žmogaus ryšys su Jehova ir pastangos visada daryti tai, kas teisinga jo akyse (Patarlių 3:32; Izaijo 48:18).

Tačiau tai nereiškia, kad Dievas apsaugo savo tarnus nuo visų sunkumų ir nerimo (1 Samuelio 1:6, 7; Jobo 6:1, 2; Psalmyno 31:9). Jis tiesiog padeda su tais sunkumais kovoti (Izaijo 41:10, 13). Jehova atsako į jų maldas, suteikia išminties, jėgų ir paguodos (Psalmyno 94:19; Patarlių 2:6; Izaijo 40:29). Tai leidžia išsaugoti vidinę ramybę net sunkiausiomis aplinkybėmis (Filipiečiams 4:6, 7).

Izaijo 26:3 kontekstas

Pranašas Izaijas gyveno aštuntame amžiuje p. m. e. Anuo metu ir vėliau Judo krašte mažai kas garbino Dievą taip, kaip dera. Todėl Jehova galiausiai leido, kad tautos priešai 607 m. p. m. e. sugriautų šalies sostinę Jeruzalę.

Tačiau daugiau kaip šimtmetį prieš tą sunaikinimą Izaijas užrašė pranašišką šlovės giesmę Jehovai, kurią skaitome jo knygos 26 skyriuje (Izaijo 26:1–6). Toje giesmėje kalbama, kad atėjus metui Judo krašte bus atstatytas „stiprus miestas“. Veikiausiai turima omenyje būtent Jeruzalė.

Jeruzalė buvo atstatyta po 537 m. p. m. e., kai ištikimi žydai grįžo iš tremties. Tada jie vėl galėjo jaustis saugūs ir sakyti: „Mes turim stiprų miestą“ (Izaijo 26:1). Bet stiprybę miestui laidavo ne jo aukšti mūrai, o Jehovos laiminimas ir apsauga (Izaijo 26:2).

Panašiai yra ir šiandien. Kas visiškai pasitiki Jehova, jaučiasi saugūs. Jie laiko Dievą savo Uola, savo tvirta priebėga (Izaijo 26:4).

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Izaijo knygos turinys.