Jeremijo
13 Jehova man tarė: „Eik, nusipirk lininę juostą ir susijuosk ja strėnas. Į vandenį juostos nemerk.“ 2 Taigi aš nusipirkau juostą, kaip Jehova man paliepė, ir susijuosiau ja strėnas. 3 Ir Jehova antrąsyk perdavė man savo žodį: 4 „Paimk juostą, kurią nusipirkai ir kuria susijuosei, keliauk prie Eufrato ir paslėpk ją uolos plyšyje.“ 5 Aš nukeliavau prie Eufrato ir, kaip Jehova buvo įsakęs, juostą paslėpiau.
6 Praėjus daug laiko, Jehova man tarė: „Kelkis, keliauk prie Eufrato ir paimk iš ten juostą, kurią buvau liepęs paslėpti.“ 7 Aš nukeliavau prie Eufrato ton vieton, kur buvau juostą paslėpęs. Atkasiau juostą ir žiūriu – ji sudūlėjusi, juosėti nebetinkama.
8 Tada Jehova man perdavė tokį žodį: 9 „Taip sako Jehova. Lygiai taip niekais paversiu Judo puikybę ir nežabotą Jeruzalės išdidumą.+ 10 Tie nedori žmonės nenorėjo mano žodžių klausyti,+ leidosi vedami užsispyrusios širdies,+ ėjo paskui svetimus dievus, juos garbino ir jiems lenkėsi, todėl jie taps kaip ta juosta, nebetinkama juosėti. 11 Kaip kad strėnos tvirtai surišamos juosta, taip aš tvirtais saitais buvau susirišęs su Izraelio ir Judo namais, – tai Jehovos žodis. Norėjau, kad jie būtų mano tauta,+ mano garbė*,+ šlovė, mano puošmena. Deja, klausyti manęs jie nenorėjo.+
12 Perduok jiems šiuos žodžius: ‘Štai ką sako Izraelio Dievas Jehova: „Kiekvienas ąsotis pripilamas vyno.“’ Jie tau atsakys: ‘Kas to nežino, kad į ąsočius pilamas vynas?’ 13 Tada kalbėk: ‘Štai ką sako Jehova: „Pripildysiu vyno visus krašto žmones+ – nugirdysiu Dovydo soste sėdinčius karalius, kunigus, pranašus ir visus Jeruzalės gyventojus. 14 Tada sukulsiu juos vieną į kitą – tėvus ir sūnus. Tai Jehovos žodis.+ Jų neatjausiu, dėl jų nesisielosiu, nesigailėsiu nė vieno. Sunaikinsiu juos, ir niekas manęs nesulaikys.“’+
15 Sukluskite ir klausykitės,
nebūkite išdidūs, nes tai Jehovos žodžiai.
16 Jehovai, savo Dievui, atiduokite šlovę,
kol jis tamsos neužleido,
kol kalnuose, užėjus sutemoms, nepradėjote klupinėti.
17 Jeigu neklausysite,
slapčia verksiu dėl jūsų išdidumo,
ašaras liesiu, upeliais mano akys plūs,+
nes Jehovos kaimenė+ nelaisvėn išgenama.
18 Sakykite karaliui ir karaliaus motinai:+ ‘Sėskitės žemesnėn vieton,
nes gražusis jūsų vainikas jums nuo galvos nukris.’
19 Miestai pietuose užverti*, nėra kas juos atidarytų.
Visi Judo žmonės nelaisvėn paimti, tremtin išvesti.+
20 Pakelk akis* ir pažvelk į tuos, kurie iš šiaurės ateina.+
Kur tavo kaimenė, kur puikiosios avys, tau atiduotos?+
21 Kai bičiuliai, kuriuos buvai prisijaukinusi, tave baus,
ką tada besakysi?+
Ar nesuims tavęs gimdymo skausmai, kaip kad gimdyvę?+
22 Jei klaustum širdyje: ‘Kodėl man taip nutiko?’,+
tai žinok, kad dėl daugybės kalčių sijonas tau buvo nuplėštas,+
tavo kulnų nebuvo pagailėta.
23 Gal kušitas* gali pakeisti savo odą ar leopardas – dėmes?+
Jeigu taip, tai ir tu galėsi gera daryti,
nors esi išmokyta piktadarysčių.
24 Todėl išpustysiu jus kaip dykumų vėjas šiaudus.+
25 Tokia tavo dalia, tokia tau atseikėta dalis – tai Jehovos žodis, –
26 Todėl užversiu sijoną tau ant galvos
ir pasimatys tavo gėda.+
27 Juk tu svetimauji,+ gašliai žvengi,
begėdiškai paleistuvauji, –
mačiau, kaip šlykščiai elgeisi
ant kalvų ir laukuose.+
Vargas tau, Jeruzale!
Kiek dar ilgai būsi nešvari?“+